Tarp kai kurių grupių žmonių ŽIV – epidemijos lygio
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ atstovė Jurgita Poškevičiūtė teigia, kad formaliai Lietuva yra žemo ŽIV paplitimo valstybė. Tačiau šalyje fiksuojama vadinamoji koncentruota epidemija – dvi žmonių grupės patiria kur kas didesnę riziką užsikrėsti ŽIV: tai asmenys, vartojantys narkotines medžiagas švirkščiamuoju būdu, ir laisvės atėmimo vietose esantys žmonės. Tarp šių asmenų ŽIV gerokai peržengęs epidemijos lygį.
Pastaruosius trejus metus tyrimą greitaisiais testais atlieka tik viena nevyriausybinė organizacija ir tik užsienio rėmėjų lėšomis. Tai rodo, kad mes nežinome realios situacijos, kiek žmonių serga, – sako J.Poškevičiūtė.
Ekspertė sako, kad reali situacija kituose visuomenės sluoksniuose irgi gali būti prasta, nes šalyje gyventojai nėra sistemingai tikrinami dėl ŽIV.
„Tyrimai reguliariai, valstybės lėšomis, atliekami kraujo donorams, žmonėms, esantiems laisvės atėmimo vietose ir nėščiosioms. Pastaruosius trejus metus tyrimą greitaisiais testais atlieka tik viena nevyriausybinė organizacija ir tik užsienio rėmėjų lėšomis. Tai rodo, kad mes nežinome realios situacijos, kiek žmonių serga“, – sako J.Poškevičiūtė.
Per paskutinius 10 metų 80 proc. visų naujų ŽIV atvejų buvo fiksuojami tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų. J.Pokevičiūtė teigia, kad tendencija kinta ir ŽIV pradeda vis labiau plisti ir lytiniu būdu, o skaičius labiausiai auga tarp moterų.
Lytinio ugdymo stoka atsispindi statistikoje
Demografės Vaidos Tretjakovos teigimu, tam tikra demografinė statistika rodo, kad Lietuvoje trūksta visaverčio lytinio švietimo, kuriame būtų teikiama informacija apie kontraceptines priemones. Du pagrindiniai rodikliai, galintys bent iš dalies nusakyti lytinio ugdymo situaciją, yra gimdymų ir abortų ankstyvame – 15-19 metų – rodikliai. Atsižvelgiant į tai, kad jauno amžiaus žmonių skaičius mažėja, bet atliekamų abortų skaičius išlieka panašus, tendencijos neramina. „Apie aborto žalą, ypač ankstyvame amžiuje, yra žinoma, todėl turbūt nereikia plačiau aiškinti, kodėl vienas iš lytinio ugdymo tikslų turėtų būti abortų ankstyvame amžiuje mažinimas. Kitas svarbus rodiklis – vaikų susilaukimas paauglystėje: gimdymas paauglystėje yra problematiškas, nes dažniausiai reiškia merginos iškritimą iš ugdymo sistemos ir išsilavinimo neįgijimą. Kokybiško išsilavinimo neturėjimas užprogramuoja ekonominius ir socialinius sunkumus tiek paauglei motinai, tiek jos vaikui ateityje“, – sakė V.Tretjakova.
2014 m. užregistruoti 43 gimdymai jaunesnioms nei 16 metų gimdyvėms ir 1115 gimdymų 18-19 metų amžiaus grupėje. Dar svarbiau tai, kad kai kuriais atvejais jaunos mamos susilaukė jau ne pirmo vaiko – 100 susilaukė antrojo vaiko ir 10 – trečiojo.
Demografė sako, kad būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos regionus: egzistuoja regioninė diferenciacija, 2013 m. kaimuose gyvenančios jaunos merginos gimdė du kartus dažniau nei miestietės. Anot V. Tretjakovos, galima įtarti, kad priėjimą prie kontraceptinių priemonių riboja tam tikri socialinės nelygybės aspektai – vietų, kuriose galima įsigyti kontraceptinių priemonių pasiekiamumas, lytinio švietimo apie tokias priemones ir finansinių išteklių trūkumas.
Manau, kad kol kokybiškas lytinis ugdymas Lietuvos mokyklose prasiskins kelią, reikia išnaudoti aktyvistines švietimo strategijas, vizualines kampanijas, – sakė. D.Paulauskas.
Katalikų bažnyčia toliau daro įtaką ministerijoje
Žmogaus teisių aktyvistas ir publicistas Donatas Paulauskas sako, kad nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, jog apie 90 procentų Lietuvos gyventojų pabrėžia lytinio švietimo būtinybę mokyklose, tačiau į ją neįsiklausoma. Švietimo ir mokslo ministerija sudarė darbo grupę, kuri turėtų parengti naują lytinio švietimo programą, tačiau, anot aktyvisto, rengiama ne realius poreikius atitinkanti programa, bet ideologinis dokumentas. „Tai konservatoriškų tiesų „prastūminėjimas“, o ne lytinis ugdymas. Manau, kad kol kokybiškas lytinis ugdymas Lietuvos mokyklose prasiskins kelią, reikia išnaudoti aktyvistines švietimo strategijas, vizualines kampanijas. Tai būdas pasiekti tiek moksleivius, tiek plačiąją visuomenę, nelaukiant, kol valdžia subręs tokiems sprendimams“, – sakė. D.Paulauskas
Darbo grupės veikla nerimą kelia ir Tolerantiško Jaunimo Asociacijos nariui Mindaugui Kluoniui, dalyvaujančiam jos veikloje. Anot jo, ilgą laiką lytinio švietimo programa Lietuvoje buvo neprivaloma, o mokyklos ją vykdė pasirinktinai ir vangiai, tačiau naujai rengiama privaloma programa kol kas kelia daugiau nerimo nei vilties: „Darbo grupėje dominuoja katalikų bažnyčios atstovai, todėl joje nurodoma, kad rekomenduojama vengti visų rūšių kontracepcijos propagavimo, aiškinimo apie ligas. Propaguojama ir vienpusiška pozicija, kad nuo lytinių santykių turi būti susilaikoma iki santuokos“. Tolerantiško jaunimo asociacijos atstovas sako, kad kyla klausimas, kaip moksleiviams sužinoti apie ligas ir jų prevenciją lytinio ugdymo pamokose, jei to rekomenduojama vengti.
„Tai ne tik neteisinga jaunuolių atžvilgiu, bet netiesiogiai rodo programos kūrėjų nekompetenciją, net sąmoningą klaidinimą, kai vengiama pateikti išsamią, visapusišką informaciją“, – sako M.Kluonis.
Tekstas parengtas pagal kino teatre „Skalvija“ vykusią diskusiją „Kada Lietuvoje turėsime seksualinių ir reprodukcinių teisių judėjimą?“, kurią rengė Tolerantiško Jaunimo Asociacijos vasaros mokykla LYSA ir Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“. Diskusiją moderavo nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos direktorė”, psichikos sveikatos ir ŽIV/AIDS srities ekspertė Karilė Levickaitė.
