Jungtinėje Karalystėje neslūgsta eilės Nacionalinių sveikatos tarnybų (NHS) įstaigose – šiuo metu ilgiausios eilės ortopedijos operacijoms, kurių laukia per 700 tūkst. gyventojų. Todėl vis daugiau britų ir škotų patiki savo sveikatos problemas Lietuvos klinikoms.
Sulaukusi klubo ir abiejų kelių artrozės diagnozės vos į šeštą dešimtį įžengusi britė Bronwen Cope nebegalėjo nueiti toliau nei 100 metrų ir turėjo rinktis, ar iš asmeninių lėšų mokėti daugiau kaip 50 tūkst. svarų sterlingų už operacijas privačiose klinikose Jungtinėje Karalystėje, ar jų laukti metų metus valstybinėse gydymo įstaigose, o gyvenimą tęsti skausmuose ir judėti invalido vežimėlio ar lazdos pagalba. Apsvarsčiusi savo pasirinkimus, moteris pasiryžo visavertį gyvenimą susigrąžinti Lietuvoje.
Britės patirtis patraukė ir kelias dešimtis milijonų žiūrovų turinčio Jungtinės Karalystės transliuotojo ITV dėmesį. Žurnalistai sekė Bronwen Cope istoriją, atvyko į Lietuvą stebėti operacijos eigos ir nufilmavo reportažą, kurį šio mėnesio pabaigoje transliavo aktualijų laidoje „Tonight“.
Po vizito Lietuvoje pagerėjo gyvenimo kokybė
Pastaruosius aštuonerius metus Bronwen jautė kairiojo kelio artrito požymius, o rentgenograma parodė pažengusį osteoartritą, galimai sukeltą eismo įvykio, kurį moteris patyrė būdama 19-os. Bronwen operacija nebuvo paskirta, o skausmą malšino fizine terapija. Vis dėlto, 2020 m. pablogėjus kelio būklei, britei gydytojai pasakė: reikia abiejų kelių ir dešiniojo klubo sąnarių keitimo operacijų.
Netrukus klubo problemos taip pažengė, kad Bronwen dėl klubo sąstingio buvo sunku keltis iš sėdimos pozicijos, todėl jai teko judėti lazdos ir elektrinio skuterio pagalba.
Eilės operacijoms JK sveikatos priežiūros įstaigose vis dar tęsiasi mėnesiais ar net metais, o britei reikėjo tiek abiejų kelių, tiek klubo operacijų – laukti būtų tekę nežinia kiek. Operacijos privačiose klinikose, Bronwen teigimu, gimtojoje šalyje jai būtų kainavusios maždaug 50 tūkst. svarų – daugiau nei ji galėjo sau leisti. Taigi, moteris alternatyvų ėmėsi ieškoti kitose šalyse. Galiausiai, teigiamų atsiliepimų paskatinta, klubo sąnario keitimo operaciją nusprendė atlikti „Nordclinic“ klinikoje Kaune.
Nors mano kelionė dar nesibaigė ir laukia kelių operacijos, jų atlikti grįšiu į Lietuvą.
„Klubo artrito simptomai dingo iš karto po operacijos, o palengvėjimas, nuslūgus skausmui ir sąnario stingimui, suteikė man vilties ir tikėjimo, kad galėsiu grįžti į normalų gyvenimą be judėjimo apribojimų, – pasakojo britė. – Nors mano kelionė dar nesibaigė ir laukia kelių operacijos, jų atlikti grįšiu į Lietuvą.“
Išvengė didesnių sveikatos problemų
Anot ortopedo-traumatologo Šarūno Tarasevičiaus, dažniausiai sąnario keitimo operacijos atliekamos 55–80 metų pacientams, tačiau tam tikri veiksniai, kaip traumos ar aktyvi sportinė veikla gali daryti didelę įtaką artrozės progresavimui.
„Bronwen atvykus į Lietuvą, nuspręsta pirmiausia atlikti klubo endoprotezavimą, nes gijimo laikotarpis yra trumpesnis ir lengvesnis nei po kelio sąnario keitimo operacijos. Be to, klubo sąnario susidėvėjimas labiausiai ribojo pacientės mobilumą ir kėlė didžiausią skausmą, todėl operacija jai leido turėti didesnę judesių amplitudę, mažesnę priklausomybę nuo skausmą slopinančių vaistų ir mažiau apribotas kasdienines veiklas“, – pacientės gydymo kelionę komentavo chirurgas.
Nors Bronwen visavertį gyvenimą be skausmo tęsti galės tik po likusių abiejų kelių endoprotezavimo operacijų, kurios jai paskirtos liepos mėnesį, klubo sąnario keitimo operacija užkirto kelią jos sveiktos būklės prastėjimui.
Tęsiantis problemoms su NHS Jungtinėje Karalystėje, tikėtina, kad atvykstančiųjų skaičius tik augs.
„Vien galimybės atlikti reikalingus tyrimus diagnozei nustatyti Bronwen laukė 4 mėn., o 3 operacijų atlikimas būtų užtrukęs ne vienerius metus. Per tokį ilgą laiką, jos būklė būtų stipriai pablogėjusi: pacientės mobilumas būtų dar labiau sumažėjęs, būtų prasidėjusi supančių raumenų atrofija, o pooperacinė eiga būtų buvusi kur kas lėtesnė“, – sakė Š.Tarasevičius.
Didėjantis JK pacientų srautas – pastarųjų metų tendencija
Klinika per metus sulaukia per 3 tūkst. ortopedijos, plastinės chirurgijos, bariatrijos ir dienos chirurgijos medicinos turistų, o ypač ortopedinių problemų turintys pacientai renkasi kelionę į Lietuvą, kad išvengtų ilgų eilių gimtojoje šalyje. Nuo 2018 m. užsienio pacientų skaičius ūgtelėjo 2,5 karto, o lyginant su praėjusiais metais, tikimasi dar 25 proc. augimo.
Padidėjęs medicinos turistų srautas bei jaudinančios pacientų istorijos sudomino ne tik ITV žurnalistus, neseniai reportažus šia tema filmavo BBC, „The Guardian“, „The Daily Mail“ bei kiti didieji JK naujienų portalai. Anot pačių žurnalistų, Jungtinės Karalystės žiniasklaidos susidomėjimas Lietuva kilo iš siekio nušviesti sudėtingą situaciją šalies gydymo įstaigose.
„Sveikatos problemas Lietuvoje pasirinkusius spręsti britus atvykti skatina ne tik paslaugų kokybe patenkintų pacientų rekomendacijos, bet ir išaugusio žiniasklaidos dėmesys, kuris apskritai didina Lietuvos patrauklumą medicinos turistams. Tęsiantis problemoms su NHS Jungtinėje Karalystėje, tikėtina, kad atvykstančiųjų skaičius tik augs“, – teigė klinikos plėtros vadovas Jonas Staikūnas.
