Manifestas dėl EP rinkimų
Itin svarbiu renginio akcentu tapo tai, kad būtent jame buvo priimtas Europos neįgaliųjų Europos negalios forumo manifestas dėl 2024 m. Europos Parlamento rinkimų. Manifeste pritariama reikalavimui dėl visapusiško dalyvavimo politiniuose procesuose – pradedant teise balsuoti (kuri daugeliui vis dar atimta), galimybe kelti savo kandidatūrą, o baigiant tiesiog prieinamumo priemonėmis, užtikrinančiomis laisvą ir privatų balsavimą.
Taip pat daug dėmesio skiriama žmonių su negalia apsaugos, lygybės ir socialumo klausimams. Europos neįgaliųjų forumo pirmininkas Yannis Vardakastanis pabrėžė, kad neįgalią turintieji nori ir turi būti visateisiai ES piliečiai, todėl šiuo klausimu turi būti daroma viskas, kas įmanoma, o Europos neįgaliųjų parlamentas, kur susirenka toks didžiulis skaičius atstovų – puiki terpė svarstyti, inicijuoti reikalingus pokyčius: „Valia aiški: ES institucijos turi užtikrinti, kad mes galėtume dalyvauti demokratiniame procese ir mus formuojančioje politikoje. Kartu turime sukurti įtraukią Europą.“
Pabrėžtini 5 esminiai manifesto aspektai:
1. Užtikrinti neįgaliųjų dalyvavimą politiniame ir viešajame ES gyvenime;
2. Įgyvendinti neįgaliųjų lygybės sąjungą, kurios esminis principas – Žmogaus teisių konvencija;
3. Tapti socialesne Europa;
4. Sudaryti sąlygas laisvam žmonių su negalia judėjimui Europoje;
5. Apsaugoti neįgaliuosius Europoje ir už jos ribų.
Priimtame manifeste išdėstyti pagrindiniai žmonių su negalia prioritetai, kuriuos turi įgyvendinti Europos Sąjungos institucijos.
Iššūkiai Lietuvoje
Europos negalios forume dalyvavo Lietuvos negalios organizacijų forumo surinkta delegacija, kurią sudarė skirtingų negalių atstovai.
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė pastebi, kad Manifestas yra negalios politikos gairės ne tik Europos Sąjungai, bet ir valstybėms narėms, kurios susiduria su daugybe iššūkių įgyvendindamos žmonių su negalia teises.
„Žmonių su negalia poreikių užtikrinimas turi tapti kiekvienos valstybės įstaigos ir net privačios organizacijos reikalas. Kaip įpratome galvoti apie lyčių balansą, taip turime įprasti galvoti ir apie atvirumą žmonėms su negalia. Kiekviena fizinė erdvė ir paslauga turi būti įvertinta iš žmonių su negalia perspektyvos, įtraukiant pačius žmones su negalia. Būtent apie tai kalba manifestas, išsamiai pateikdamas prioritetines veiklos sritis ir būdus jose veikti“.
Pasak Dovilės Juodkaitės, yra sričių, kuriose Lietuva gali pasidalinti gerąja patirtimi su Europos partneriais: „2018 metais mums pavyko laimėti strateginę bylą dėl rinkimų prieinamumo, kuri lėmė reikšmingus pokyčius Lietuvoje – buvo keičiami teisės aktai, apie prieinamumą mokomi rinkimų organizatoriai, užtikrintos galimybės savarankiškai balsuoti neregiams, išaugo prieinamų rinkimų apylinkių skaičius, atsirado prievolė pritaikyti informaciją.“
LNF advokacijos vadovė Simona Aginskaitė vardina sritis, kuriose Lietuvoje reikia postūmio: „Žmonių su negalia skurdo rizikos lygis bei socialinės atskirties rodikliai gerokai viršija ES vidurkį, tai rodo itin prastą žmonių su negalia padėtį, kurią būtina spręsti kompleksiškai. Mes visada pirmiausiai akcentuojame būtinybę steigti savarankiškumą ir dalyvavimą užtikrinančias paslaugas, kurios leistų žmonėms su negalia įgyti išsilavinimą, dirbti atviroje darbo rinkoje.
Taip pat užtikrinti medicininę pagalbą, reabilitaciją, reikalingas terapijas. Visgi, vien paslaugos iš skurdo žmonių neištrauks, būtina didinti netekto darbingumo išmokas, kurios dabar yra itin mažos ir, deja, esant žemiems žmonių su negalia dalyvavimo darbo rinkoje rodikliams, jos yra vienintelis ir nepakankamas pragyvenimo šaltinis.“
LNF atstovių teigimu vienas esminių procesų žmonių su negalia įtraukties srityje šiuo metu yra įtraukaus švietimo įgyvendinimas, kuris, trūkstant specialistų, neapsieis be iššūkių, tačiau anot negalios atstovų, tik buvimas drauge nuo pat mažų dienų yra vienintelis kelias į žmonių su negalia lygybę visose srityse.
Nuo fizinio judėjimo iki moterų teisių
Iššūkių, kuriuos šiandien patiria žmonės su negalia – daugybė, Europos neįgaliųjų parlamente buvo aptarti keli svarbiausi, į ką būtina atsižvelgti artimiausiu metu. Vienas iš esminių klausimų – didinti žmonių su negalia laisvę judėti ES ribose. Svarstytas ES neįgaliojo kortelės, kuri užtikrintų asmens su negalia statuso pripažinimą visose valstybėse narėse ir apimtų ne tik laisvalaikio, kultūros ir sporto įstaigas, bet ir visas specialias paslaugas žmonėms su negalia. Iškeltas Europos prieinamumo agentūros, kuri būtų atsakinga už teisės aktus klausimas, taip pat atkreiptas dėmesys, kad būtina atnaujinti ES Keleivių teisių nuostatus, kurie leistų žmonėms su negalia judėti taip pat laisvai kaip ir kitiems ES piliečiams.
Daug dėmesio skirta ir socialumo klausimams – pradedant nuo žmonių su negalia įtraukimo į švietimo sistemą, bendruomeniškas veiklas bei darbo rinką, nuo verslumo galimybių iki socialinių garantijų.
Paliestas itin svarbus lygybės ir žmonių su negalia apsaugos klausimas. Nuo prieglobsčio prašančių ir nuo karų bėgančių žmonių su negalia iki kovo su stereotipais ir diskriminacija.
Kalbėta apie siekį išlaikyti bendruosius vyrų ir moterų lygybės principus, įskaitant reikalavimą užtikrinti prieinamumą žmonėms su negalia visuose svarbiausiose jų ir valstybės gyvenimo procesuose, eliminuoti visas kliūtis, galinčias kilti asmenims su negalia įsitraukti į pilnavertį visuomeninį gyvenimą.
Žurnalistės kelionė apmokėta Lietuvos negalios organizacijos forumo.
