Viskas prasidėjo nuo vieno karto per mėnesį
„Tas skausmas labai specifinis, jį nesunku atskirti nuo paprasto galvos skausmo. Jis yra pulsuojantis, pasireiškia vienoje galvos pusėje – tai kairėje, tai dešinėje, o jei priepuolis ilgiau užtrunka, skausmas iš vienos pusės pereina į kitą. Jis gali būti duriantis, varstantis, pjaustantis tave iš vidaus, o jeigu užtrunka, pradeda skaudėti ir dantis, tarsi juos veržtų, nebeužtektų jiems vietos burnoje.
Iš pradžių priepuoliai užeidavo tik kartą per mėnesį ir trukdavo trumpai – apie penkias–šešias valandas. Padėdavo paprasti vaistai nuo skausmo. Vėliau jie išsitęsė į dvi–tris paras. Per tiek metų išmokau gerai pažinti savo ligą. Įspėjamieji simptomai pasireiškia daug anksčiau nei pradeda skaudėti galvą.
Jei atsiranda daug energijos, žinau, kad rytoj jau bus labai nesmagu.
Jei atsiranda daug energijos ir ima atrodyti, kad šiandien kalnus galiu nuversti – spėju ir darbą padaryti, ir pasportuoti, ir šeimos reikalus atlikti, akivaizdžiai padidėja apetitas, žinau, kad rytoj jau bus labai nesmagu. Netrukus smilkiniuose prasideda lengvas maudimas ir skausmas po truputį auga. Ir jis visada užauga“, – pasakojo Kristina.
Jaunystėje moteris varstė įvairiausių specialistų kabinetų duris – buvo pas neurologą, endokrinologą, alergologą. Iš pradžių jai norėjosi sužinoti diagnozę, kas jai yra, kad galėtų pasijusti ramiau, o diagnozės vis nebuvo. Tuo pat metu gyvenimo tempas greitėjo, atsakomybių, tuo pačiu ir streso daugėjo, todėl priepuoliai dažnėjo, ištverti juos būdavo vis sunkiau.
Dėl apsinuodijimo vaistais skausmas tapo nuolatinis
„Kai pagaliau buvo nustatyta diagnozė, supratau, kad ne diagnozės man reikia, o priežasčių, kodėl man skauda galvą. Jaučiau, kad toliau taip gyventi nebegaliu. Ne veltui teigiama, kad tai liga, kuri sukelia neįgalumą. Iš tiesų taip ir yra. Vaistų vartojau tiek daug, kad prieš metus man buvo diagnozuotas apsinuodijimas ibuprofeno pagrindu pagamintais vaistais.
Kaip man paaiškino gydytoja, jau patys vaistai man kėlė galvos skausmą. Todėl pirma užduotis buvo išvalyti organizmą, kad galėtume ieškoti kitokio nuskausminimo. Apie gyvenimo kokybę ir džiaugsmą nebuvo ką ir kalbėti, o sustoti teisės neturėjau, nes namuose – maža dukrytė, turiu visada viską galėti. Ir darbas nelaukia, ir kitų atsakomybių yra. O kai nieko negali, aplanko įvairios mintys.
Kaip man paaiškino gydytoja, jau patys vaistai man kėlė galvos skausmą.
Gydytoja sakė, kad tai patiria visi migrena sergantys žmonės, nes jau vien priepuolio pradžia skausminga psichologiškai: atsikeli ryte ir supranti, kad tau prasideda priepuolis, todėl šią dieną teks nubraukti. Po priepuolio kurį laiką taip pat dar lieka nuovargis, nėra nuotaikos, jėgų. Laiku išgėrus vaistų geriausiu atveju iškrenta para. Bet būna atvejų, kai ir vaistai nepadeda“, – atviravo moteris.
Migrenos priepuolio metu labiausiai padeda pagerinti savijautą galimybė nejudėti, tačiau Kristina sugeba atsispirti šiam norui. Dėl savo sveikatos būklės ji nesunkiai galėtų gauti nedarbingumo lapelį, tačiau, jausdama atsakomybę prieš darbdavius ir kolegas, apsisprendė neiti lengviausiu keliu.
Netgi medikai nesuvokia ligos sunkumo
„Kai pernai pavasarį atsiradau pas gydytoją Santaros klinikose, buvo visiškai kritinis laikotarpis – be priepuolių per mėnesį gyvenau vos keletą dienų. Jei šiuo periodu dar ir namuose nebūtų supratimo, būčiau išprotėjusi. Tada mano vyras pasakė – turime kažką daryti, nes taip gyventi toliau buvo neįmanoma nei man, nei mano šeimai.
Kartais skausmas būdavo toks, kad tuo metu nebaisu būdavo numirti. Nors tikrai jaučiu didžiulę atsakomybę už dukrytę, priepuolių metu kildavo įvairių minčių. Atrodydavo, kad toliau gyventi nėra prasmės, nes kankinu visus aplinkui, jiems aplink mane reikia šokinėti ir galvoti, kaip man padėti, gal tuomet geriau, kad manęs čia nebūtų.
Tenka girdėti, kad migrena vadinama labai jautrių, opių, poniškų žmonių liga. Esą kas čia tokio – skauda galvą. Ar dėl to neįmanoma iš lovos išlipti? Žmonės nesupranta – reikia milžiniškų pastangų, kad tu išliptum iš lovos, nusipraustum, o ką jau kalbėti apie kasdienes pareigas“, – toliau pasakojo Kristina.
Pasak jos, visuomenėje ir net medikų bendruomenėje migrena sergančiam žmogui dar labai trūksta supratingumo. Kartą, neištvėrusi skausmo, ji atvyko pagalbos ieškoti į ligoninės priimamąjį, tačiau, jos pačios žodžiais, jai buvo pademonstruota, kad ji tyčiojasi iš personalo.
„Atvažiavau į ligoninę namie palikusi mažą vaiką, vyrą ir pasakiusi, kad važiuoju į parduotuvę. Tačiau ligoninėje sulaukiau tik pašaipų – esą su galvos skausmu atvažiavo. Aiškinau, kiek parų man trunka galvos skausmas, kad nebeveikia jokie nuskausminamieji, bet tik po keturių su puse valandų, kai jau ketinau atsistoti ir daugiau čia nebesikankinti, mane apžiūrėjo, tiesa, taip grubiai ir su tokiu pasityčiojimu, tarsi aš viską išsigalvoju.
Laimė, galiausiai pakliuvau pas jauną neurologą, rezidentą. Jis, girdint personalui, man paaiškino, kad mano būklė labai pavojinga, nes nuo ilgalaikio skausmo mano kraujagyslių sienelės taip suplonėjo, kad bet kada gali įvykti insultas“, – prisiminė pašnekovė.
Nusprendė padėti ir kitiems
Suprasdama, kad jeigu visuomenė neturės pakankamai žinių apie migreną, su tokiu nesupratingumu susidurs ne tik ji, bet ir visi kiti nuo migrenos kenčiantys žmonės, kurių yra daug, moteris ryžosi įkurti Migrena sergančiųjų asociaciją, kurios tikslas – ginti šių pacientų teises.
Pasak jos, žinių apie šią ligą trūksta ne tik pacientams, bet ir gydytojams.
„Mano gyvenimo režimas yra idealus – aš turėčiau nesirgti, nes maitinuosi sveikai, sportuoju, alkoholio nevartoju, nerūkau, bet ta liga vis tiek stipriai į mane įsikibusi. Deja, rasti neurologą, kuris gerai išmanytų migreną ir patartų, nėra lengva. Ieškojau labai ilgai, kol radau.
Mano priepuolių intensyvumas yra banguojantis, priklauso nuo sezono. Dabar yra blogasis laikotarpis, daug virusų aplink, o bet koks peršalimas, temperatūra, kitoks organizmo sutrikimas man baigiasi migrena.
Tačiau stengiuosi save stebėti, žiūrėti, ką valgau ir kaip jaučiuosi, vengiu miltinių produktų, taip pat visada šalia savęs turiu vaistų ir stebiu, kada jau reikia juos vartoti. Bandau laikytis per tiek metų savo atrastos sistemos“, – teigė pašnekovė.
Migrena nustatoma tik pagal simptomus
Pasak Santaros klinikų gydytojos neurologės dr. Kristinos Ryliškienės, migrena nustatoma tik pagal simptomus – jokių pakitimų smegenyse, iš kurių būtų galima atpažinti šią ligą, nėra. Taip pat jokių pakitimų nerodo nei kraujo, nei akių dugno tyrimai. Instrumentiniais tyrimais ją galima tik paneigti, nustačius kitą galvos skausmo priežastį.
„Vakarų Europoje migrena yra laikoma dažniausiu neurologiniu susirgimu. Tai tikrai nėra psichiatrinė liga, nors dažnai manoma, kad migrena kamuoja tik nerimastingus, į depresiją linkusius žmones. Tiesa, priepuolių skaičius priklauso nuo nerimo lygio ir streso, tačiau šie veiksniai nėra migrenos priežastis, jie tik gali padaryti migreną sunkesnę ir dažnesnę.
Paprastai į gydytojus kreipiasi žmonės, kurie turi labai daug migrenos priepuolių, arba skausmas toks stiprus, kad jiems nepadeda įprasti vaistai. Kol jie nepasiekia tokio kritinio taško, dažnai gydosi patys. Mat migrena paprastai pradeda sirgti jauni žmonės, kurie tarp priepuolių tiesiog gyvena įprastą savo gyvenimą, pamiršę apie buvusį negalavimą. Kita vertus, daugėja ir tokių, kurie labai aktyviai ieško informacijos internete ir į konsultaciją ateina ne tik sužinoti savo diagnozės, bet jau būna pasiskaitę apie įvairius gydymo būdus“, – pasakojo medikė.
Migrenos požymiai gali būti apgaulingi
Diagnozuoti migreną ne visada yra paprasta, kadangi jos simptomai gali būti pakankamai įvairūs. Pavyzdžiui, migreninis skausmas paprastai apibūdinamas kaip pulsuojantis ir apimantis vieną galvos pusę, tačiau tai nėra vyraujantis požymis.
„Pastoviausi migrenos požymiai – labai stiprus skausmas, kuris stiprėja įprastinio fizinio aktyvumo metu, o jį lydi jautrumas garsui, šviesai, pykinimas, vėmimas. Taigi skaudėti gali nebūtinai tik vieną pusę, skausmas nebūtinai turi pulsuoti, jis gali spausti, plėšti, veržti. Taip pat diagnostiniuose kriterijuose nėra nurodyta, kuri galvos vieta skauda. Gali skaudėti priekinė galvos sritis, viršugalvis, smilkiniai ar pakaušis. Kai skausmas yra abipusis, nėra aiškaus pulsavimo, migrena gali būti painiojama su paprastesniu įtampos tipo galvos skausmu.
Būna ir taip, kad galvos skausmas nėra smarkiai išreikštas, bet dominuoja pykinimas ir vėmimas. Tuomet žmonės ilgai ieško problemų skrandyje, kol patys gastroenterologai juos atsiunčia pas mus.
Taigi kai kiti simptomai nustelbia galvos skausmą, diagnozės nustatymas gali užtrukti. Stebėjimo duomenys rodo, kad jeigu jau žmonės kreipėsi dėl galvos skausmo į gydytoją, didžioji dalis jų serga migrena“, – aiškino K.Ryliškienė.
Išgydyti migrenos neįmanoma
Diagnozavus migreną, liūdniausia žinia pacientui, kad vaisto, kuris išgydytų migreną, nėra. Galima tik retinti priepuolius ir numalšinti kilusį stiprų skausmą, kad jis nesutrikdytų kasdienio gyvenimo ir darbo.
„Migrenos gydymas – labai individualus. Pagal tai, kuriuo paros metu prasideda priepuolis, kaip greitai jis pasiekia savo piką, skiriami stipriai veikiantys vaistai, greitai veikiantys vaistai, lėtai veikiantys vaistai ir pan.
Daliai žmonių efektyviai padeda įprasti vaistai nuo skausmo. Jei reikia rimtesnio gydymo, yra specialiai migrenos skausmui malšinti skirti vaistai. Jeigu ir jie nepadeda, naudojame kelių vaistų kombinacijas. Be vaistų išsiverčia labai maža dalis pacientų – viso pasaulio duomenimis, tik 2 proc.“, – pasakojo gydytoja.
Gali skaudėti priekinė galvos sritis, viršugalvis, smilkiniai ar pakaušis.
Dar viena bėda, kad dėl migrenos smegenys tampa jautrios vaistams ir atsiranda ilgai vartojamų vaistų nuo skausmo sukeltas galvos skausmas. Taigi užsisuka užburtas ratas: jei žmogui dažnai skauda galvą, ir jis nuolat dėl skausmo išgeria vaistų, galvos skausmas pradeda dažnėti, vaistų reikia vis daugiau. Kol ligonis nenutraukia vaistų nuo priepuolio vartojimo, kiti migreną retinantys vaistai yra neveiksmingi.
Kodėl būtina nepersimiegoti ir nepraleisti pusryčių
Kartais migrena išnyksta savaime arba būna ilgalaikiai pagerėjimai, kai metų metus nepatiriami priepuoliai, tačiau gydytojai tiksliai nežino – kodėl. Tik pastebėta, kad dažniau tai nutinka vyrams. Kita vertus, profilaktika, padedanti sumažinti priepuolių skaičių, egzistuoja.
„Ieškome tendencijų, kada žmogus dažniausiai patiria priepuolį. Dėl to prašome vesti kalendorių, kuriame sutartiniais ženklais pažymima, kada skauda, kaip ilgai, ar gerta vaistų ir pan.
Pavyzdžiui, moterims migrena gali būti tarp menstruacijų ir menstruacijų metu. Antruoju atveju priepuoliai būna sunkesni. Išvengti priepuolių, susijusių su hormoniniu fonu, labai sunku, bet jei atsekame, kad migrena dažniausiai būna savaitgaliais, tuomet ypatingą dėmesį kreipiame režimui.
Persimiegojimu laikomas 1–1,5 val. ilgesnis miegojimas nuo įprastinio kėlimosi darbo dieną.
Migrena labai nemėgsta persimiegojimo. Persimiegojimu laikomas 1–1,5 val. ilgesnis miegojimas nuo įprastinio kėlimosi darbo dieną. Taip pat migrena nemėgsta praleistų pusryčių, o jeigu atsikeliame vėliau, natūraliai ir valgome vėliau, be to, praleidžiame įprastą kavos puodelį. Su režimu susijusios migrenos galima išvengti – iš keturių priepuolių per mėnesį lieka vienas arba du. Taip pat labai svarbi reguliari mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Jeigu žmogus patiria daug priepuolių, labai skatiname jį sportuoti. Sportas šiuo atveju veikia ne tik kaip fizinis aktyvumas, bet ir kaip emocinį pasitenkinimą kelianti veikla, o svarbiausia, kad jeigu žmogus sugebėjo rasti laiko tris kartus per savaitę fizinei veiklai, tai reiškia, kad jis apsisprendė keisti savo gyvenimą. Daliai pacientų tokios profilaktikos pakanka“, – teigė neurologė.
Kaip gydoma migrena
Pasak K.Ryliškienės, tipinė migrena pasireiškia 1–2 priepuoliais per mėnesį. Tokiu atveju iš tiesų pakanka vaistų skausmui malšinti priepuolio metu, žinoti, kokie veiksniai juos paskatina, bei jų vengti. Jeigu priepuoliai kartojasi kartą per savaitę ir jie sunkiai valdomi, kiekvienas jų trunka kelias dienas, svarstoma apie medikamentinę profilaktiką.
„Migrenos profilaktikai daugybę metų vartojami vaistai, kurie buvo sukurti kitoms ligoms gydyti. Tai dalis vaistų nuo kraujospūdžio, tam tikri vaistai nuo depresijos ir nuo epilepsijos.
Kartais pacientui nelengva paaiškinti, kodėl jis turi gerti vaistų nuo kraujospūdžio, kai šis yra normalus, arba vaistų nuo epilepsijos, kai jis epilepsija neserga. Tačiau šie vaistai mažina smegenų centrų, atsakingų už migrenos generavimą, aktyvumą.
Dar prieš keletą dešimtmečių buvo atrastas migrenos priepuoliui svarbus nedidelis baltymas, kurio veikimui blokuoti pastaraisiais metais sukurtos kelios naujos vaistų grupės. Vieni iš tiriamųjų vaistų veikia trumpai ir bus skirti tik priepuoliui gydyti, o kiti bus naudojami priepuoliams retinti“, – aiškino gydytoja.
Tai paveldima liga
Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovo prof. Antano Vaitkaus teigimu, 70 proc. migrenos atvejų siejama su paveldimumu, t. y. liga perduodama iš kartos į kartą. Yra rasta apie 50 genų variacijų, kurios nebūdingos nesergantiems migrena. Likę 30 proc. atvejų – neaiškios priežasties, tačiau greičiausiai tiesiog nepavyko nustatyti ją sukeliančių genetinių pokyčių.
Medikas pabrėžė, kad nuo migrenos pabėgti neįmanoma, todėl naudingiau ją pažinti ir pradėti teisingai gydytis. Jis ypač nerekomenduoja užsiimti saviveikla, kadangi tai tiesus kelias į lėtinę migreną, kai galvos skausmai ima kamuoti bene kasdien.
Nuo migrenos kenčia vienas iš šešių pasaulio gyventojų.
„Nuo vaistų skausmas šiek tiek pribunka, siekia 3–4 balus iš 10-ties, ir žmogus gali kažkaip funkcionuoti, bet vaistus nuo skausmo jis valgo kasdien kaip vitaminus. Tokius žmones labai sunku gydyti, nes organizmas adaptuojasi prie vaistų, įvykę pakitimai daugelyje organų, ypač žarnyne, keičia vaistų efektyvumą. Tada žmogus ima vartoti vaistų derinius, kol galiausiai jam išsivysto lėtinis galvos skausmas, sukeltas vaistų. Šiuo atveju kartais tenka taikyti ir detoksikaciją. Tokių pacientų – apie 10 proc.“, – pasakojo A.Vaitkus.
Medikas primygtinai rekomenduoja: jei galvos skausmai užeina tarsi be priežasties, jie nekontroliuojami, skauda kelias dienas, nors geriami vaistai, būtina kreiptis į gydytoją.
Paklaustas, kaip atsiranda pats pirmas priepuolis, pašnekovas teigė, kad paprastai jis kaip perkūnas iš giedro dangaus. Regis, gyveni įprastą gyvenimo būdą, nebuvo jokių pokyčių, ir staiga kyla nekontroliuojamas skausmas, kuriam laikui visiškai išvedantis iš rikiuotės.
Serga vienas iš šešių žmonių
Pasak A.Vaitkaus, sergamumo migrena mastai yra didžiuliai – nuo migrenos kenčia vienas iš šešių pasaulio gyventojų, taigi daugiau nei milijardas žmonių. 70 proc. migrena sergančių žmonių dirba sumažintu produktyvumu, o 30 proc. migrenos priepuolio metu lieka visiškai nedarbingi. Dėl migrenos žmonės netenka darbo arba tenka jį keisti. Kiti tiesiog prisigeria vaistų ir sukandę dantis eina į darbą.
„Migreną sukeliančių veiksnių sąrašas sudarytas surenkant pačių pacientų pastebėjimus, kas, jų manymu, jiems sukėlė migreną: hormonų permainos (moterims), ryški šviesa, liuminescencinės lempos darbo vietoje, oro permainos, alkoholis, aštrūs patiekalai, kava, nors kitiems ji kaip tik malšina skausmą, pelėsiniai sūriai, saldinti gazuoti gėrimai. Tačiau reikia atsiminti, kad visi šie veiksniai tik pažadina migreną, kuria sirgti žmogus turi genetinį polinkį“, – aiškino medikas.
Pasak jo, gydytojai labai laukia naujų biologinių vaistų, kurių viena injekcija per mėnesį galėtų apsaugoti nuo dažnų priepuolių. Tai gali tapti šuoliu gydyme, nes vaistai specifiškai veikia tik tam tikrą galvos smegenų nervinių ląstelių grupę, atsakingą už migreninio priepuolio išsivystymą.
„Natūralu, kad neurologų viltis – sulaukti šios klasės vaistų atėjimo į Lietuvą ir turėti dar vieną galimybę padėti nuo migrenos kenčiantiems ligoniams“, – gydytojų lūkesčiais dalijosi pašnekovas.
