Kodėl būtina žinoti žvarbumo indeksą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, antradienį šalyje vyraus 6–10 laipsnių šaltis, švies saulė, kurios taip pasiilgome, taigi diena numatoma iš tiesų graži. Deja, ilgai išbūti lauke ir pasimėgauti šviesia diena nepavyks, kadangi juntamoji temperatūra visoje šalyje sieks 18–20 laipsnių šalčio.
Kaip paaiškino sinoptikai, taip yra dėl vėjo: kuo daugiau šalčio, tuo labiau žemėja temperatūra pučiant stipresniam vėjui. Taigi jei didelio vėjo nėra, jaučiasi panaši temperatūra, kokia yra iš tiesų, tačiau dėl vėjo ji gali gerokai pasikeisti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje šalia realios temperatūros visada skelbiamas ir žvarbumo indeksas, pagal kurį ir reikia orientuotis, ko tikėtis lauke.
Šalia realios temperatūros visada skelbiamas ir žvarbumo indeksas, pagal kurį ir reikia orientuoti, ko tikėtis lauke.
Esant žvarbumo indeksui iki 27 laipsnių šalčio, pavojus sveikatai dar nekyla, tačiau nušalimų pavojus atsiranda. Pabuvus šaltyje ilgiau, jei nesate tinkamai apsirengę, gali iškilti hipotermijos (kūno atšalimo pavojus).
Gera žinia ta, kad jau artimiausiomis dienomis orai gerokai šils – vyraujanti temperatūra ir vėl bus apie nulį. Būtent tokie orai yra įprasti šią žiemą.
Batai – per dideli, drabužiai – ne per daug laisvi
Nors drabužių technologai teigia, kad šiuolaikinė sintetika labai patobulėjusi, ilgametė Vilniaus greitosios pagalbos medikė Vanda Pumputienė visada pataria žiemą rinktis natūralius audinius, kurie ir šildo geriau, ir neleidžia suprakaituoti, t. y. medvilnę, vilną.
„Reikia stengtis apsirengti šiltai, bet ne per daug sunkiai. Jei perkaisite, pradėsite prakaituoti, o tai pats blogiausias dalykas per šalčius. Labai gerai, kai yra keli drabužių sluoksniai, bet apatiniai turėtų būti prigludę prie kūno, kad palei kūną mažiau judėtų oras. Mat jei yra oro tarpas, kūnas greičiau išspinduliuoja šilumą“, – tokie pašnekovės patarimai.
Viršutiniai drabužiai taip pat turėtų saugoti nuo šalto oro patekimo prie kūno. Jei rankovės be gumyčių, galima ant striukės ar po ja esančio megztinio rankovės užsitempti pirštines.
Batai taip pat turi būti laisvi – tarp kojų nykščių ir batų turėtų tilpti du pirštai. Jei koja suspausta, jau vien nuo suspaudimo pablogėja kraujotaka, todėl pavojus nušalti labai didelis. Kojinės – vilnonės, nors nebūtinai storos. Pasak medikės, kojų šiluma per šalčius reikia labiausiai pasirūpinti – jeigu joms šilta, bus šilčiau ir visam kūnui. Taip pat būtinas galvos apdangalas, bet ne pernelyg šiltas, kad neprakaituotų galva.
Kadangi įkvėpti šalto oro nemalonu, dažnai mėgstama ant nosies užsitraukti šaliką. Tai dažnai daroma klaida. Mat kvėpuojant į šaliką jis sudrėksta ir daug greičiau galima nušalti veidą.
Per šalčius labai svarbu kvėpuoti ramiai per nosį, ne per burną, nes nosyje yra daug mažų kraujagyslių ir oras pro jas praeidamas sušildomas, todėl mažėja pavojus peršalti viršutinius kvėpavimo takus. Kvėpuodami per burną netruksite pasigauti anginos.
Kaip save šildyti
„Jei reikia palaukti transporto, stenkitės ilgai nestovėti vietoje, pavaikščioti, padaužyti koją į koją, rankas patrinti, pagniaužyti. Judant galūnėms daugiau gaminama šilumos. Jei įmanoma, raskite užuovėją nuo vėjo, nes prie vėjo dvigubai greičiau atšąlama, greičiau nušąla veidas, rankos“, – patarė medikė.
Kai oda nušąla, pirmiausiai ji parausta, po to gali pabalti, o jei ir toliau veikiama šalčio – atsiranda pūslės ir gali apmirti audinys. Saugantis nušalimo, veidą reikėtų pasitepti riebiu maitinamuoju (jokiu būdu – ne drėkinamuoju, kurio sudėtyje yra vandens) kremu.
Jau pakliuvus į šiltą patalpą, jei sušalo kojos ar rankos, patartina užsidėti šiltesnes kojines ar pabūti su pirštinėmis. Tik gerokai apšilus rankas galima kišti po karštu vandeniu. Geriausia kojas ar rankas pradėti šildyti nuo drungno vandens ir po truputį į dubenį pilti vis šiltesnio. Pažeistos vietos jokiu būdu negalima trinti.
Grįžus namo gali sušildyti šlakelis alkoholio su karšta arbata, bet jokiu būdu negalima gerti alkoholio prieš einant į lauką. Alkoholis praplečia kraujagysles ir kūnas dar greičiau atiduoda savo šilumą, taigi ir sušąlama greičiau. Be to, alkoholis atbukina pojūčius, todėl galime laiku nepajausti dėl šalčio atsiradusio skausmo, įspėjančio apie tai, kad tą kūno vietą reikia kuo skubiau šildyti.
