Gal jums atrodo, kad dantų šepetėlis, tas nuo vaikų darželio laikų pažįstamas daikčiukas, kuriuo kiekvienam žmogui visą gyvenimą privalu daryti tvarką burnoje, jau niekuo nebegali nustebinti? Klystate. Kuriami šepetėliai su „mikročipsais“, kurie, tikimasi, padarys revoliuciją sveikatos srityje, nes padės identifikuoti vėžio, Alzheimerio ir kitų ligų žymenis organizme.
Tai – jau netolima ateitis, o dabartis – šepetėliai, kuriuos galima sujungti su išmaniojo telefono programėle. Jie turi jutiklių, fiksuojančių, kiek laiko žmogus šveičia dantis, ar atlieka tai tinkamais judesiais, ar pasiekia visas burnos vietas, kurias reikia pasiekti. Programėlė ir sufleruoja, ką daryti, ir kaupia informaciją apie šepetėlio savininko burnos higienos įpročius, taškais vertina dantų valymo techniką ir tas žinias gali perduoti šeimos nariams, draugams, odontologui.
Tai, ko labai nesinori
Gingivitas, periodontitas – girdėta? Pirmasis – dantenų uždegimas. Sunkesnė gingivito forma – periodontitas: pažeidžiamos dantenos ir kitos dantis kaule palaikančios atraminės struktūros; šioms silpstant, nykstant, dantys pradeda klibėti ir galų gale iškrinta. O juk viskas gali prasidėti dėl dantų vagelėse, tarpdančiuose, prie dantenų besikaupiančių apnašų ir prastos burnos higienos.
Apnašose esantys mikroorganizmai labai sėkmingai provokuoja ėduonį ir blogą kvapą.
Kai minkštos apnašos, kurių ant dantų atsiranda kasdien, gerai nenuvalomos, jos mineralizuojasi, kietėja ir virsta akmenimis, stumiančiais dantenas žemyn ir skatinančiais gingivitą. Ir dar dvi svarios priežastys, kodėl burnos higiena tokia svarbi: apnašose esantys mikroorganizmai labai sėkmingai provokuoja ėduonį ir blogą kvapą.
Dalį apnašų pašaliname natūraliai, kramtydami maistą, tačiau sunkiai prieinamos vietos, paviršiai, kurie nedalyvauja kramtant, lieka nešvarūs ir nori nenori reikia įdėti pastangų, kad būtų kitaip. Gera žinia, kad burnos higienos taisyklių nesunkiai išmokstama. Be to, galime reguliuoti ir tai, ką valgome.
Liežuvis – sveikatos veidrodis
Burna – mikropasaulis, kuriame viskas susiję, kaip ir apskritai žmogaus organizme. Galima drąsiai teigti, kad Miley Cyrus to nežino, antraip nedemonstruotų taip dažnai savo liežuvio. Žiniasklaida su pasimėgavimu citavo scenos primadonos Cher komentarą jaunajai provokatorei pasirodžius MTV muzikos vaizdo klipų apdovanojimų koncerte 2013-aisiais: „Mergyt, nekaišiok liežuvio, jei jis padengtas apnašomis.“
Optimalu, kai liežuvio paviršius lygus, padengtas plonu baltų apnašų sluoksniu.
Miley nuotraukos stambiu planu paakino burnos higienos specialistus viešai prabilti apie tai, kad liežuvio spalva, tekstūra, apnašų sluoksnio storis – sveikatos indikatoriai, kad žmogus gali valytis dantis ryte, dieną, vakare, bet „purvinas“ liežuvis juos, iš esmės švarius, geba kone akimirksniu vėl užteršti. Optimalu, kai liežuvio paviršius lygus, padengtas plonu baltų apnašų sluoksniu.
„Visokie nelygumai tampa bakterijų ir grybelių prieglobsčiu ir veisykla – jie ir padaro liežuvį tokį kaip Miley Cyrus. Dėl įtrūkių gali būti kaltas žmogaus išgyvenamas stresas, nes jis atpalaiduoja uždegimo hormonus.“ Tuo metu, kai buvo taip susidomėta dainininkės liežuvio išvaizda, jos ir tuometinio mylimojo Liamo Hemsworth’o santykiai buvo pašliję, tad atrodo, kad iškišdama liežuvį Miley pademonstravo pasauliui, kas dedasi jos širdyje. Kitos galimos storo balto apnašo priežastys, pasak odontologų, kalbant ne apie Miley, o apskritai, – nepakankamas organizmo aprūpinimas vandeniu, burnos sausumas, alkoholio, narkotikų vartojimas, ikinavikinė epitelio liga, sifilis...
Specialistų teigimu, išorinės priemonės, kurios padėtų pagerinti liežuvio ir kartu visos burnos būklę, – skalavimo skystis ir specialus grandiklis, bet jį gali atstoti šiurkštus šepetėlis ir arbatinis šaukštelis. Kita vertus, galima įsigyti šepetėlį „du viename“: vienoje jo galvutės pusėje yra šerelių, kitoje – mažas liežuvio grandiklis. Apnašos (ir liežuvio, ir dantų), anot žinovų, gali būti blogo burnos kvapo priežastis.
Mokate valytis dantis?
Jei reguliariai lankotės pas profesionalų burnos higienistą ir paisote jo patarimų, tikėtina, esate stropūs mokiniai. Jei nesilankote arba nesate stropios, nepakenks perskaityti, kokia yra ideali dantų valymo tvarka. Informaciją pateiksime remdamiesi Kauno savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programa.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dantų pasta: pasitikrinkite, ar nesivadovaujate mitais
Valymo ABC
– Dantis reikia valytis 2–3 minutes dukart per dieną minkštų šerelių šepetėliu: ryte prieš pusryčius (kad naktinės medžiagų apykaitos metu išsiskyrę mikroorganizmai nebūtų suvalgyti) ir po vakarienės.
– Pradedama nuo kramtomųjų paviršių. Horizontaliais judesiais jie valomi tokia tvarka: pirma – apatinių, paskui – viršutinių dantų.
– Iš tarpdančių šalinami maisto likučiai ir apnašos, masažuojamos dantenos. Tai daroma taip: šepetėliu, pakreiptu 45º kampu, aukštyn žemyn „šluojami“ dantų išoriniai (matomi) paviršiai.
– Dantų grupių (krūminių, iltinių, priekinių) išoriniai paviršiai valomi sukamaisiais judesiais.
– Vidiniai paviršiai valomi pirma apačioje, paskui viršuje. Horizontalūs judesiai naudojami krūminiams, vertikalūs šluojamieji – priekiniams dantims.
– Vadinamasis vieno danties šepetėlis dar pagerina rezultatą. Juo švelniais judesiais pirmyn atgal valomas kiekvieno danties pagrindas iš išorės ir vidaus. Toks šepetėlis padeda išvalyti sunkiai prieinamas vietas, kabes ir kitus ortodontinius įtaisus.
– Po vakarienės patartina naudoti ne tik šepetėlį, bet ir tarpdančių siūlą. Juo apnašos pašalinamos nuo šoninių dantų paviršių ir iš dantenų vagelių.
– Grandikliu, šepetėliu ar šaukšteliu nuvalomas liežuvis.
– Pavalgius kaskart patartina pašalinti burnoje užsilikusį maistą vienkartiniais dantų krapštukais.
– Jei nešiojate ortodontinius įtaisus (nuimamus ir nenuimamus), juos labai atidžiai prižiūrėkite.
Specialistai pataria naudoti ne tik tarpdančių siūlus, bet ir šepetėlius, nes tai, ko nepadaro vieni, padaro kiti. Tenka pripažinti, kad viskas skamba ganėtinai komplikuotai, bet jei to reikia dantų sveikatai... Antra vertus, pernai Didžiosios Britanijos odontologų leidinys „British Dental Journal“ paskelbė, kad grupė tyrėjų įvertino, kokių dantų valymo patarimų duoda higienistai, šepetėlių ir dantų pastų gamintojai, burnos higienai skirti leidiniai.
Valykite dantis naudodami švelnius horizontalius šveičiamuosius judesius ir laikydami šepetėlį 45º kampu – taip geriau pašalinamos apnašos.
Jų išvada: informacija skirtinga, todėl klaidinanti. „Atlikdami tyrimą radome daug prieštaravimų, todėl nekeista, kad žmonės sutrikę“, – pakomentavo profesorius Aubrey Sheihamas. „Nėra įtikinamų įrodymų, kad sudėtingos technikos, visi tie šluojamieji, sukamieji judesiai geriau, nei paprastas šveitimas, – pridūrė jis. – Valykite dantis naudodami švelnius horizontalius šveičiamuosius judesius ir laikydami šepetėlį 45º kampu – taip geriau pašalinamos apnašos. Svarbu nešveisti labai stipriai, todėl patariu suimti šepetėlį pirštais it tušinuką, o ne laikyti jį saujoje.“
Dukart per metus – pas burnos higienistą
Kad ir kaip nuoširdžiai ir rūpestingai valytume dantis, pasirodo, bėgant laikui akmenų vis tiek susidarys. Todėl savo pačių labui turime lankytis pas burnos higienistus – mažiausiai kartą, o geriau – dukart per metus. Kaip žinoti, kad būtina su juo susitikti? Įspėjamieji ženklai: kraujuojančios dantenos, patamsėję dantys ir tarpdančiai, šiurkštus dantų paviršius, nemalonus burnos kvapas.
Specialistas naudodamas specialius rankinius instrumentus ir ultragarso aparatą pašalins minkštas ir kietas apnašas iš visų atvirų ir slaptų vietelių. Pigmentinės apnašos, kurių susidaro dėl kavos, arbatos gėrimo, tabako rūkymo, efektyviai valomos nauju „Air-Flow“ metodu – stipria sodos, vandens ir oro srove, pasiekiančia ir burnos užkaborius.
