Kauno kolegijos Medicinos fakulteto, Burnos sveikatos katedros lektorė, burnos higienistė Daiva Mačiulienė pastebi – norint išsaugoti burnos higienos sveikatą, būtina žinoti ne tik įvairių ligų atsiradimo ir vystymosi priežastis, bet ir laikytis sveikos gyvensenos principų. Tačiau pirmiausia kiekvienas gali pasitikrinti žinias apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti dantis.
Ypač dabar, kai karantino metu vizitus pas odontologus tenka atidėti, o būnant namuose burnos priežiūrai galima skirti daugiau dėmesio – juk daugelio periodonto ligų ir jų komplikacijų, iš kurių skaudžiausia – dantų netekimas, galima išvengti gerai prižiūrint burnos ertmę.
Ką svarbu žinoti, kaip pasirinkti tinkamas priemones ir į ką atkreipti dėmesį? – pataria D.Mačiulienė.
Dantų šepetėlis
Dantų šepetėlis – neabejotinai svarbiausia priemonė prižiūrint dantis. Tačiau ne ką mažiau svarbu jį tinkamai pasirinkti. Vienas svarbiausių dalykų, į ką reiktų atkreipti dėmesį, – jo minkštumas. Pasak D.Mačiulienės, jis turėtų būti kuo minkštesnis. „Pasirinkus vidutinio kietumo ar kietą šepetėlį galima pakenkti dantenoms ar net dantų emaliui – dantys tampa jautrūs, dantenos – skausmingos, dėl to prastėja ir dantų valymo kokybė“, – tikina ji.
Dėmesį reikėtų atkreipti ir į šepetėlio rankeną – nuo to priklauso, ar visus dantis pavyks išvalyti, ar neliks nepasiektų vietų. Ergonomišką ir silikoninę rankeną naudoti bus patogiau, apnašas nuvalyti pavyks švariau, jei rankenos kaklelis bus lenktas, o ne tiesus, tampri rankena sumažins spaudimą. Ne ką mažiau įtakos turi ir šepetėlio galvutės dydis, todėl norint, kad švarūs būtų ne tik priekiniai, bet ir sunkiai prieinami krūminiai dantys, vertėtų rinktis mažesnę šepetėlio galvutę.
Dar vienas svarbus dalykas – šepetėlio šereliai. Ir nors į madą neretai grįžta natūralumas, jo vaikytis čia nereikėtų. Burnos higienistė taip pat pastebi, kad geriausia rinktis sintetinio pluošto šerelius – jie nėra tokia patraukli terpė daugintis bakterijoms, kurios yra vienas iš etiologinių veiksnių, turinčių įtakos burnos ertmės ligų išsivystymui. Taip pat vertėtų rinktis dviejų ilgių šerelius – jais lengviau pasiekti sunkiai pasiekiamas tarpdančių vietas.
„Taip pat nevalia dantų šepetėlio kasdien dengti dangteliu – jis skirtas tik transportavimui. Nuolat jį dengiant sudaroma gera terpė daugintis mikroorganizmas, likusiems ant šerelių“, – sakė D.Mačiulienė.
Apskritai, pasak jos, reiktų atsiminti kelis svarbiausius dalykus: valant dantis šepetėliu negalima jų pernelyg spausti, nes taip galime pakenkti danties emaliui ir padėti išsivystyti danties emalio pažeidimams (erozijos, pleištiniai defektai ir kt.), taip pat reikia pasirinkti tinkamą dantų valymo būdą/metodą ir nepamiršti sukamųjų, šluojamųjų, kombinuotų valymo judesių.
Dantų pasta
Antras svarbus elementas, be kurio šiandien daugeliui jau sunku įsivaizduoti kasdienę vonios rutiną, – dantų pasta. Tai, kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam, tad renkantis ją svarbu įvertinti ne tik savo amžių, dantų bei periodonto audinių pažeidimo lygį ar mitybos įpročius, burnos higienos įgūdžius, bet ir atkreipti dėmesį į užrašus ant pakuotės.
„Nėra blogos dantų pastos, tik yra netinkamas jos pasirinkimas, – tikina specialistė. – Burnos higienistas, parinkdamas dantų pastą pacientui, visada įvertina jo burnos būklę. Svarbu žinoti, ar dantys jautrūs, ar dantenos linkusios kraujuoti, o gal pacientas palieka daug minkšto apnašo ir netinkamai nuvalo dantis, gal rūko – visa tai lemia, kokią dantų pastą rinktis“, – kalbėjo D.Mačiulienė.
Pasak jos, skaitant pakuočių aprašymus, svarbu atkreipti dėmesį į dantų pastose esančias sudedamąsias dalis, suprasti, kaip kuri jų veikia. „Pagal poveikį jas galima skirstyti į antikariozines, antibakterines (saugančias nuo uždegimo ir jį malšinančias), mažinančias dantų jautrumą, balinančias, užkertančias kelią akmenų susidarymui“, – sakė burnos higienistė.
Tiems, kurie neturi dantų, nešioja implantus ar protezus, ji rekomenduoja higienines dantų pastas – jose esą nėra veikliųjų medžiagų, jos gerai valo, putoja, yra malonaus skonio. Alergiškiems gydomosiose pastose esančioms veikliosioms medžiagoms – rinktis profilaktines, gydomąsias.
Ir net jei pavyko atrasti mėgstamą ir dantims tinkančią dantų pastą, ją profilaktiškai rekomenduojama pakeisti kita – nereiktų pripratinti dantų prie vienos rūšies pastos.
„Savo pacientams rekomenduoju rytais valytis viena dantų pasta, o vakare – kita. Pavyzdžiui, rytais siūlau rinktis apnašas mažinančias dantų pastas, o vakare parenku priešuždegimines, prieškariozines nuo ėduonies dantų pastas“, – kalbėjo pašnekovė.
Įdomu ir tai, kad sveiki ir švarūs dantys priklauso net nuo... pastos konsistencijos. Tirštos kreminės dantų pastos turi didesnį kiekį abrazyvo (hidratuoto kvarco, kalcio karbonato ir t.t.). Tai – poliravimo medžiaga, kurią specialistai rekomenduoja naudoti ne daugiau kaip kartą ar du per savaitę.
„Dantų pastos abrazyvumas yra viena pagrindinių dantų jautrumo priežasčių. Dažnai nesusimąstę du kartus per dieną valomės dantis labai abrazyvia dantų pasta, nors abrazyvas skirtas mechaniškai valyti dantis“, – sakė ji.
Ta dantų pasta, kurioje yra labai mažas kiekis abrazyvo, vadinama geline. Todėl ir renkantis pastą, reikėtų atkreipti dėmesį, koks užrašas yra ant jos pakuotės – dantų pasta ar gelis.
„Geliai būna įvairių skonių (uogų, vaisių, kramtomosios gumos), todėl jie labai patinka vaikams. Sergant periodonto ligomis gingivitu ar periodontitu, atlikus profesionalios burnos higienos procedūrą, esant stipriam uždegimui, paprastai medikai rekomenduoja 2 savaites naudoti antibakterinių savybių turinčias dantų pastas ir burnos skalavimo skysčius su chlorheksidino gliukonatu. Pacientams, kuriems nustatomas didelis ėduonies rizikos laipsnis, taip pat turintiems apsinuoginusius dantų kaklelius ir šaknis, patariama naudoti padidintu fluoro kiekiu dantų pastas (1450 ppm ir daugiau)“, – patarė specialistė.
Liežuvio valiklis
Ir nors dantis įprastai kruopščiai valome ryte ir vakare, norint sumažinti burnoje susidariusį mikroorganizmų kiekį būtina nepamiršti ir liežuvio. Jam nuvalyti galima naudoti dantų pastą arba liežuvio valiklį – apie jo naudą neretai be reikalo daugelis pamiršta.
„Dauguma Rytų šalių gyventojų jau yra įpratę kiekvieną rytą ir vakarą valytis ne tik dantis, bet ir liežuvį, kas mums, vakariečiams, vis dar gana neįprasta higienos procedūra. Tačiau patarimą valytis liežuvį vis dažniau šiandien išgirstame ir iš burnos priežiūros specialistų – liežuvio valymas yra veiksminga priemonė norint sumažinti apnašas burnoje, mikrobų skaičių, riziką susirgti dantų ir dantenų ligomis, pagerina paties liežuvio kraujo apytaką, blogą burnos kvapą“, – sako D.Mačiulienė.
Pasak jos, liežuvio valymo nauda – akivaizdi: reguliariai jį valant masažuojami skonio svogūnėliai, pagerėja skonio suvokimas ir net virškinimas, sumažėja apnašų, rečiau formuojasi dantų akmenys, panaikinamos bakterijos, dėl kurių burnoje atsiranda blogas kvapas.
„Geriausias būdas išlaikyti sveiką liežuvį – kasdien jį „nugrandyti“. Tai padės pašalinti per naktį susikaupusias bakterijas ir toksinus. Jei neturite valiklio, galima naudoti šaukštelį – švelniai braukti juo aukštyn žemyn nuo liežuvio šaknies šluojant liežuvio galiuko link“, – kalbėjo pašnekovė.
Dantų siūlai ir skalavimo skysčiai
Pasak jos, visos papildomos burnos priežiūros priemonės – liežuvio valiklis, dantų siūlas, skalavimo skysčiai, tarpdančių šepetėliai, irigatoriai – taip pat svarbios, jos padeda pasiekti efektyvesnį rezultatą ir turėti sveikesnius bei gražesnius dantis.
„Manoma, kad bet kokiam naujam įpročiui atsirasti ar keisti reikia 21-os dienos. Svarbu, kad pacientas būtų motyvuojamas, jam reikia gerai išaiškinti, kodėl jis turėtų tam tikras procedūras atlikti kasdien, o tai padaryti nėra sudėtinga“, – sakė D.Mačiulienė.
Straipsnį inicijuoja „Limo Trading Company“.
