Burnos opų skausmingumas padidėja maitinantis aštriu, sūriu, rūgščiu maistu; pavartojus agresyvesnės sudėties burnos higienos priemonių; išgėrus karštos kavos, arbatos. Jei opelės užgyja per kelias dienas be jokių papildomų sunkumų – nerimauti nereikia. Ogi kada reikėtų susirūpinti dėl opelių? Štai keletas požymių, kad į burnos opas numoti ranka nereikėtų:
- Jei jų susiformavimas kartojasi daug kartų per metus;
- Jei opų daug;
- Jei jos didesnės nei 1 cm (10 mm) skersmens;
- Jei opos labai sunkiai gyja ir atsiranda kitų simptomų, pavyzdžiui, bendras silpnumas, karščiavimas, be to, dingsta apetitas, sutrinka miegas ir kamuoja kiti negeri pojūčiai, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti tokio burnos išopėjimo priežasčių.
O šių priežasčių gali būti labai daug: nuo mechaninio, terminio, cheminio pažeidimo, nervinės įtampos ar netinkamos burnos higienos iki vietinių ir sisteminių infekcijų ar kitokių ligų, kurioms būtinas specifinis gydymas.
Burnos opų gydymo esmė – jų priežasties šalinimas ir kontroliavimas. Pavyzdžiui, jei naudojamas per kietas dantų šepetėlis ar pasirinkta netinkama jo forma – reikėtų jį pakeisti, pamėginti naudoti lankstesnio korpuso ir minkštesnių šerelių dantų šepetėlį. Galbūt dirginimą sukelia dantų pasta ar burnos skalavimo skystis – viena dažniausiai burnos gleivinės pažeidimus skatinančių medžiagų yra natrio laurilsulfatas (angl. Sodium Lauryl Sulfate, SLS), kuris į dantų priežiūros priemones įkomponuojamas gana dažnai. Jei įtariama, kad burnos opų atsiranda nuo tam tikro maisto – tuomet jo irgi geriau vengti. Kartais pakanka suvalgyti kietesnių krekerių ar atsikąsti kietesnių trapučių ir kitą dieną dantenos tampa nusėtos skausmingomis opelėmis, trukdančiomis tinkamai susmulkinti maistą ir pasirūpinti burnos higiena. Jei burnos opos atsiranda dėl kitų ligų, tuomet labai svarbu tinkamai gydyti ir kontroliuoti tą sveikatos sutrikimą, kurio vienas iš būdingų simptomų yra būtent burnos gleivinės išopėjimas. Tai galėtų būti vitamino A ar C avitaminozės, tam tikros autoimuninės ligos, virškinimo trakto sutrikimai, cukrinis diabetas, kraujo ligos, onkologinės ligos – sąrašas labai ilgas, tačiau svarbiausia suprasti, kad net efektyviausi vietiškai vartojami gydomieji geliai ar tepalai nepadės, jei nebus tinkamai gydoma liga, dėl kurios atsiranda burnos gleivinės pažeidimų.
Burnos opų gydymas taip pat remiasi siekiu pagerinti paciento gyvenimo kokybę – grąžinti malonumą gerti mėgstamus gėrimus ir galimybes kramtyti bei ryti maistą be skausmo, be baimių valytis burnos ertmę ir neatsibusti naktį nuo nemalonaus pažeidimų sukeliamo diskomforto. Gydymo metodus būtų galima suskirstyti į dvi dideles grupes, apimančias nemedikamentinius ir medikamentinius būdus.
Nemedikamentiniai būdai pirmiausiai remiasi tinkama mityba ir streso vengimu, mat opos gali atsirasti labai greitai, t.y. kone kitą dieną po didesnės nervinės įtampos patyrimo ar įvairių gyvenimo sukrėtimų. Taip pat rekomenduojama vengti labai sūraus, rūgštaus, aštraus, daug prieskonių turinčio, kieto, karšto maisto ir tokių savybių turinčių gėrimų. Reikia vartoti daug vandens. Būtina kruopščiai rūpintis burnos higiena (turint burnos opų tai svarbiau nei bet kada).
Medikamentinis gydymas apima vaistų, kurie lengvina simptomus arba padeda kovoti su ligos sukėlėjais, vartojimą. Skausmą malšina analgetikai, virusus veikia priešvirusiniai, o grybelius – priešgrybeliniai vaistiniai preparatai. Bakterinių infekcijų gydymui skiriami antibiotikai, sunkesniais atvejais gali prireikti ir stipresnių vaistinių preparatų. Gali būti vartojami antiseptinių savybių turintys skalavimo skysčiai ar natūralios kilmės nuovirai, pavyzdžiui, puikiai tinka šalavijai, ąžuolo žievė ir įvairūs vaistinių augalinių žaliavų mišiniai. Puikių antiseptinių savybių turi ir silpnas druskos tirpalas. Skausmą malšinti ir gijimą pagreitinti padeda Anaftin medicinos priemonės, kurių galima rasti daugumoje vaistinių. Gelį, purškalą arba burnos skalavimo skystį vartoti reikėtų 3-4 kartus per parą arba taip dažnai, kaip tik reikia. Inovatyvi sudėtis padeda sumažinti opų keliamus nepatogumus ir apsaugoti pažeistas vietas – dėl to pagerėja gyvenimo kokybė ir pagreitėja pažeidimų gijimas.
Burnos gleivinės sveikumas yra gana neblogas viso organizmo sveikatos indikatorius – kuo ji sveikesnė, tuo, tikėtina, geresnė ir viso organizmo būklė. Kuo burnos gleivinė labiau pažeista, išopėjusi, pasižyminti nemaloniu kvapu, tuo, tikėtina, blogesnė bendroji organizmo sveikata. Tad stebėkite savo burnos ertmės sveikatą – ir gleivinės, ir dantenų, ir dantų būklę bei nuoširdžiai rūpinkitės savimi:
- Valykite dantis bent du kartus per parą ir naudokite ne tik dantų pastą, bet ir tarpdančių siūlą, specialius tarpdančių ar vieno danties šepetėlius (jie padeda geriau išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas), dantų siūlus, švelniai veikiančias burnos skalavimo priemones.
- Nepamirškite reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą, atlikti burnos higieną bent 2 kartus per metus ir sveikai bei subalansuotai maitintis.
- Venkite streso ir neignoruokite organizmo siunčiamų signalų, nes burnos opos, kaip jau minėta, gali būti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų požymiai.
