Nenuostabu, kad dėl paprasto naudojimo būdo ir greitai apčiuopiamo rezultato – gaivaus burnos kvapo, įvairios skalavimo priemonės tapo labai populiarios visuomenėje. Deja, daugelis žmonių perka ir naudoja šiuos produktus ne pagal paskirtį, neįsitikinę jų veiksmingumu, pasikliaudami reklamose matoma informacija. Tačiau rinkodaros kampanijos negali būti burnos skalavimo skysčių veiksmingumo ir jų antibakterinio poveikio garantija. Todėl juose pateiktą informaciją reikėtų vertinti kritiškai.
Kadangi burnos skalavimo skystis daugeliui tapo įprastine burnos priežiūros priemone, retas iš mūsų susimąstome apie jo neigiamą poveikį organizmui. Daugumoje šių priemonių yra antibakterinių ingredientų, kurie gali paveikti ne tik burnos ertmėje esančias patogenines bakterijas, bet ir „gerąsias“, taip sutrikdant burnos mikroflorą ir normalų organizmo funkcionavimą.
Pavyzdžiui, 2017 m. vykdytas tyrimas atskleidė, kad burnos skalavimo skystį vartojusiems asmenims (ne mažiau kaip du kartus per dieną) diabeto rizika buvo žymiai didesnė, palyginti su rečiau arba išvis jo nevartojusiais tiriamaisiais (Joshipura, Muñoz-Torres, Morou-Bermudez ir kt.).
Kitas tyrimas, pristatytas 2020 m., siekė išsiaiškinti, ar nereceptinių burnos skalavimo skysčių dažnas naudojimas (du kartus per dieną ir dažniau) gali padidinti hipertenzijos riziką. Tyrimas truko trejus metus, jame dalyvavo 540 dalyvių. Rezultatai patvirtino, kad dažnas burnos skalavimo skysčio naudojimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos rizika, nepriklausomai nuo pagrindinių hipertenzijos rizikos veiksnių (Joshipura, Muñoz-Torres, Fernández-Santiago ir kt.)
O Pietų Korėjoje atliktas bandymas su pėlėmis parodė neigiamą burnos skalavimo skysčių poveikį į osteoblastus panašioms ląstelėms (Lim J., Lee J.E., 2 Park J. ir kt., 2022).
Ir, nors kasdieniame gyvenime naudojamas burnos skalavimo skystis turi pranašumų: pasiekia vietas, kurių nepasiekia dantų šepetėlis, atgaiviną burnos kvapą, o gydomieji burnos skalavimo skysčiai padeda minkštiesiems audiniams gyti, slopina dantenų uždegimą, kontroliuoja apnašas, mažina dantų ėduonies atsiradimo tikimybę, šią cheminę apnašų kontrolės priemonę derėtų naudoti tik tada, kai ją paskiria gydytojas odontologas ar burnos higienistas, prieš tai įvertinęs jūsų burnos sveikatą.
Šią cheminę apnašų kontrolės priemonę derėtų naudoti tik tada, kai ją paskiria gydytojas odontologas ar burnos higienistas.
Dažniausiai skalavimo skysčius specialistai rekomenduoja naudoti asmenims, kuriuos vargina dantenų uždegimas, periodonto audinių ligos, po chirurginių operacijų burnos ertmėje ir t. t. Tačiau net ir šiems asmenims nerekomenduojama burnos skalavimo skysčių naudoti nuolatos.
Rūpinantis savo burnos sveikata atminkite, kad svarbiausia:
- Sąžiningai naudoti mechanines burnos priežiūros priemones: dantų šepetėlį, tarpdančių šepetėlius, dantų siūlą ir kt. Labai svarbu naudoti tarpdančių valymo priemones kiekvieną dieną!
- Dantų šepetėliu kruopščiai valyti savo dantis iš visų pusių, stengiantis visiems paviršiams skirti vienodai laiko (todėl valydami dantis stenkitės skaičiuoti: pvz., viršutiniame žandikaulyje, iš išorės, valydami dantis skaičiuokite iki 30-ies, iš vidinės pusės – iki 30-ies, iš kramtomųjų paviršių – taip pat iki 30-ies, lygiai taip pat ir apatiniame žandikaulyje), tokiu būdu dantis įmanoma švariai išvalyti vos per 3 minutes.
- Ir, žinoma, nepraleisti profilaktinių vizitų pas gydytoją odontologą.
Parengė Karolina Sankauskaitė – visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą burnos sveikatos stiprinimo srityje, remdamasi Sgan-Cohen H.D, Vered Y. (2003), Smolarek P.C., Esmerino L.A., Chibinski A.C. ir kt. (2015), Maturo A. (2012), Marsh P.D. (2006), Joshipura K.J. , Muñoz-Torres F.J., Morou-Bermudez E. ir kt. (2017), Lim J., Lee J.E., Park C.H. ir kt. (2022).
