Oregono universitetas atliko daugiafunkcį tyrimą ir išsiaiškino, kad žmonės po 45-erių linkę aukoti daugiau pinigų ir yra apskritai labiau linkę į altruizmą. Vyresnių žmonių smegenyse tam tikri centrai, atsakingi už pasitenkinimo jausmą, aktyvesni aukojant pinigų labdarai.
Mokslininkai pažvelgė iš neurologijos, ekonomikos ir psichologijos mokslų perspektyvų ir tyrimo metu naudojo klausimynus, taip pat sukūrė realias situacijas altruistiškumui pasireikšti (arba ne) ir skenavo dalyvių smegenų veiklą. Jie siekė suprasti, kaip ir kodėl žmonės vienose ar kitose situacijose elgiasi ir jaučiasi, dėl kokių priežasčių jie linkę į dosnumą, ir ieškojo altruizmo požymių smegenyse.
Yra žmonių, kurie aukoja ne kiek iš geros širdies, kiek norėdami pasirodyti prieš kitus (dėl to tai daro viešai arba po visko apie tai viešai pasiskelbia). Mokslininkams buvo svarbu atrasti tuos tikruosius grynuolius, kurie daro kažkam gera ir dėl to džiaugiasi. Ir nesitiki, kad jiems už tai bus kaip nors atsilyginta.
Tyrimas vyko keliais etapais. Pavyzdžiui, aštuniasdešimčiai suaugusiųjų buvo duota po šimtą dolerių ir liepta apsispręsti, ar pasiliks tuos pinigus sau, ar paaukos juos įvairioms labdaros organizacijomis. Tuo metu, kai dalyviai nusprendė, ar tuos pinigus perves į savo sąskaitą, ar labdarai, specialiais prietaisais buvo stebimos jų smegenų funkcijos. Galiausiai dalyviai pildė testus.
Kaip pranešime spaudai rašė tyrimo vadovas, mokslų daktaras Ulrichas Mayras, kai kurių dalyvių pasitenkinimo jausmas smegenyse aktyvavosi tuo metu, kai jie stebėjo, kaip pinigai pervedami į jų sąskaitą, o ne labdaros organizacijoms. Tai buvo pavadinta „asmeniniu interesu“.
Kiti tiriamieji – atvirkščiai, jautėsi patenkinti tuos pinigus paaukodami. Tie patys altruistai surinko daugiau taškų atlikdami specialius asmenybės testus, taip pat jie buvo linkę paaukoti daugiau pinigų.
Ir būtent šie bruožai buvo būdingiausi žmonėms, kuriems yra 45 ir daugiau metų.
Tačiau vien amžius savaime nebūtinai padaro žmogų dosnesnį – yra ir kitų faktorių. Tarkime, religingi žmonės linkę šiek tiek daugiau aukoti, o štai politinės pažiūros reikšmės čia neturi. Kaip ir lytis ar pajamos. Pastarasis faktas atmeta versiją, kad vyresni žmonės turi / uždirba daugiau pinigų ir dėl to linkę būti dosnesniais.
Tokio amžiaus žmogus būna patyręs ir šilto, ir šalto. Vyresni žmonės dėl gyvenimiškos patirties yra empatiškesni.
Kas tikrai svarbu, anot tyrėjų, tai gyvenimiška patirtis. Tokio amžiaus žmogus būna patyręs ir šilto, ir šalto. Žino, ką reiškia turėti pinigų, ir ką reiškia, kai jų trūksta. Vyresni žmonės dėl tos patirties yra empatiškesni.
„Tai leidžia mums atidžiau pažvelgti į žmones, kurie aukoja labdarai ir altruistiškai padeda visuomenei. Jeigu kaip visuomenė mes norime sustiprinti bendruomenes ir gyventi pasaulyje, kuriame žmonės rūpinasi vieni kitais, mes galime atsigręžti ir paklausti savęs, kokios strategijos ir socialinės sąlygos gali padėti to pasiekti“, – pranešime spaudai teigė vienas iš tyrimo bendraautorių, mokslų daktaras Sanjay Srivastava.
Tyrimas buvo paskelbtas „Journal of Experimental Psychology“. Autoriai teigia, kad dar reikia atlikti daugiau tyrimų siekiant padaryti tikslesnes išvadas ir gautą informaciją panaudoti mokslo bei geresnės visuomenės labui.
O ką mes, paprasti žmonės, galime nuveikti jau dabar – padaryti ką nors gera kitiems, nepriklausomai nuo mūsų amžiaus ir įgytos patirties. Ir tiesiog pasidžiaugti, negalvojant, kiek karmos taškų už tai gausime.
