Mokslininkai patvirtina, kad vis didėjantis susirgimų skaičius greičiausiai yra tiesiogiai susijęs su buityje naudojama chemija. Jau kelis dešimtmečius tyrėjų renkami duomenys rodo, kad chemijos gaminiai turi daug neigiamos įtakos ne tik žmonių sveikatai, bet ir aplinkai, kurioje gyvename.
Paprastai buitinės chemijos sudėtyje yra bent 10 proc. ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų, kurios alergizuoja ir dirgina mūsų odą bei kenkia kvėpavimo sistemai. Nors ūmaus apsinuodijimo atvejai dažniausiai siejami su mažais vaikais (kurie kvapnius chemijos gaminius praryja), tačiau mokslininkai vis garsiau kalba ir apie ilgalaikį buitinės chemijos poveikį mūsų sveikatai. Patys buitinės chemijos gamintojai pripažįsta, kad buityje naudojami chemijos gaminiai turi agresyvių ir sveikatai pavojingų medžiagų, tačiau pabrėžia, kad jei šias priemones naudosime tinkamai ir laikysimės visų nurodytų instrukcijų, buitinė chemija neigiamo poveikio neturės nei mūsų sveikatai, nei aplinkai.
Deja, atlikti tyrimai rodo, kad net ir tinkamai naudojami chemijos gaminiai gali sukelti įvairias lėtines ligas ir užteršti aplinką – pagrindiniai buitinės chemijos komponentai yra biologiškai agresyvūs (kadangi jie privalo valyti ir dezinfekuoti), todėl, savaime suprantama, kad medžiagos, galinčios naikinti kitas medžiagas ar keisti jų struktūrą, gali turėti daug neigiamos įtakos ir žmogaus sveikatai.
Paprastai buitinės chemijos sudėtyje yra bent 10 proc. ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų, kurios alergizuoja ir dirgina mūsų odą bei kenkia kvėpavimo sistemai.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos kiekvienais metais atlieka išsamius tyrimus ir bando nustatyti, ar buityje naudojama chemija iš tiesų atitinka visus standartus. Deja, kasmet paaiškėja, kad apie 10–30 proc. gaminių neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Dėl buitinės chemijos gaminių yra sunerimę ir medikai – šiandien pagaminta apie 80 000 įvairių sintetinių cheminių medžiagų, tačiau nuodugniai ištirtų medžiagų kiekis nesiekia 1 000, o tai reiškia, kad buitinės chemijos poveikis žmogaus organizmui dar nėra gerai žinomas.
Labiausiai žmogaus sveikatai kenkiantys chemijos gaminiai yra įvairūs perfluorinti cheminiai junginiai, fosfatai, natrio hibochloratas (chloras), įvairūs amoniako junginiai ir kvapniosios medžiagos. Visas šias kenksmingas medžiagas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: medžiagos, pažeidžiančios endokrininių liaukų darbą, medžiagos, kurios išlieka aplinkoje ilgą laiką nesuskildamos, ir bioakumuliacinės medžiagos, kurios kaupiasi mūsų organizme ir persiduoda iš kartos į kartą.
Šiandien vis daugiau mokslininkų ir medikų kalba apie milžinišką chloro žalą mūsų organizmui. Chloras yra labai ėdi medžiaga, galinti stipriai pažeisti odą, akis ir vidaus organus. Įvairūs chloro junginiai ne tik dirgina odą, sukelia niežulį ar paraudimus, bet ir itin kenkia kvėpavimo takams, akių gleivinei. Be to, chemijos gaminiai, turintys chloro, gali sukelti vėžinius susirgimus ar net tapti mirties priežastimi. Ši medžiaga itin pavojinga nėščioms moterims, kadangi gali paskatinti išsigimus ir sutrikdyti įprastą vaiko raidą.
Daugelis buityje naudojamų chemijos gaminių turi chloro, tačiau didžiausias jo kiekis aptinkamas įvairiose plovimo priemonėse, balikliuose, dezinfekcinėse medžiagose, unitazų ir kriauklių valikliuose. Didžioji dalis gamintojų chlorą stengiasi paslėpti įvairiomis kvapniosiomis medžiagomis, tačiau turėtumėte atminti, kad jei nejaučiate chloro kvapo, tai dar nereiškia, kad jūsų valymo priemonėje jo nėra. Be to, chloras, reaguodamas su kitomis medžiagomis, gali sudaryti nuodingus junginius, pvz., jei maišysite įvairius chloro turinčius valiklius, išsiskirs itin nuodingos chloro dujos, kurios gali sukelti liūdnų pasekmių.
Kadangi chloro junginiai, patekę į aplinką, neskyla ilgą laiką, naudojant tokias priemones buityje, galima pavojingai užteršti orą patalpoje, pvz., jei naudojate skalbimo priemones su chloru, šis garuoja iš skalbimo mašinos ir patenka į orą. Be to, skalbimo mašinose chloras susimaišo su drabužių nešvarumais, todėl atsiranda itin toksiška organinė medžiaga. Jei naudojate chloro gaminius nedidelėje ir nevedinamoje patalpoje, galite apsinuodyti chloro dujomis. Šiandien chloras yra įtrauktas į pavojingų medžiagų sąrašą, todėl šios priemonės naudojimas namuose turėtų būti ribojamas.
Savaime suprantama, kiekvienas žmogus nori turėti tvarkingus ir švarius namus, tačiau siekiant sumažinti buitinės chemijos neigiamą poveikį sveikatai, reikėtų rinktis ekologiškas valymo priemones. Deja, „eko“ ženklu pažymėtos valymo priemonės kainuoja gana brangiai, todėl neturėtumėte pamiršti, kad daugelį agresyvių valymo ir dezinfekavimo priemonių galima pakeisti mažiau toksiškomis ir pigiomis priemonėmis, pvz., soda, actu, druska, citrinos sultimis, muilu ir pan. Rinkdamiesi valymo priemones parduotuvėje nepamirškite, kad jūsų sveikatai mažiau kenks priemonės, neturinčios cheminių priedų (dažų, kvapiųjų medžiagų ir t. t.) ir chloro junginių. Jūsų pasirinkto gaminio biologinis skilimas aplinkoje (šis procesas vadinamas biodegradacija) turėtų būti ne mažiau kaip 90–95 proc. Be to, geriausia rinktis koncentruotą priemonę.
Atsisakyti kasdieniuose darbuose naudojamos buitinės chemijos yra labai sunku. Turbūt nelabai ir įmanoma. Siekdami rūpintis savo sveikata, chemijos gaminius turėtumėte naudoti atsakingai. Nepamirškite, kad daugelio medžiagų poveikis žmogaus organizmui dar nėra ištirtas (nors mokslininkai patvirtina, kad chemijos gaminiai ir daugelis susirgimų yra tiesiogiai susiję, tačiau aiškesni buitinės chemijos padariniai žmogaus organizmui nėra žinomi). Yra nemažai įrodymų, kad buitinė chemija neigiamai veikia ne tik mūsų odą, akis ir vidinius organus, bet ir nervų sistemą, todėl renkantis cheminius produktus būtina perskaityti pakuotės etiketėje esančią informaciją, o produktą naudoti taip, kaip nurodyta. Kol mokslininkai aiškinasi, kaip užkirsti kelią ligoms, kurias sukelia buitinė chemija, mūsų pareiga – kiek įmanoma labiau sumažinti šių ligų tikimybę.
