Tinkamai naudojant, cheminės medžiagos palengvina buitį, tačiau neturint pakankamai žinių – gali pakenkti. Su kokiomis cheminėmis medžiagomis susiduriame dažniausiai ir ką svarbu žinoti?
Kas yra PFAS ir kodėl jos kelia nerimą mokslininkams?
PFAS – perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos – dar yra žinomos kaip amžinieji chemikalai. Tai yra žmogaus sukurtos cheminės medžiagos, dėl savo patvarumo ir atsparumo išorės veiksniams (vandeniui, temperatūros pokyčiams) plačiai naudojamos pramonėje ir buityje.
PFAS daro didžiulę žalą aplinkai.
PFAS priskiriama daugiau kaip 4 700 cheminių medžiagų, jų galima aptikti lietpalčiuose, tekstilės ir paviršių priežiūros gaminiuose, nelimpančiuose puodų ir keptuvių paviršiuose, maisto pakuotėse, statybinėse medžiagose.
PFAS daro didžiulę žalą aplinkai, nes sunkiai suyra, vandenyje bei grunte gali išlikti šimtus metų. Per vandenį ir maistą šios medžiagos patenka ir į mūsų organizmą ir ilgainiui gali sukelti tokius sutrikimus, kaip imuniteto nusilpimą, skydliaukės ir kepenų pažeidimus, vėžį.
Europos sąjunga siekia mažinti ir riboti PFAS naudojimą pramonėje ir gamyboje, jau yra uždrausta nemažai sveikatai itin pavojingų cheminių medžiagų. Norint sužinoti, ar gaminyje yra PFAS, reikia skaityti produktų sudėtį.
Taip pat, dėl naujų teisės aktų reguliuojant PFAS, tam tikri vandeniui atsparūs drabužiai arba virtuviniai indai gali turėti žymą „be PFAS“ arba „PFAS-free“.
Kaip klasifikuojamos ir žymimos cheminės medžiagos?
Lietuvoje cheminės medžiagos klasifikuojamos ir reguliuojamos pagal Europos Sąjungos REACH ir CPL reglamentus. Šie reglamentai nustato taisykles ir reikalavimus dėl cheminės medžiagos registracijos, klasifikavimo, ženklinimo, pakavimo, informacijos pateikimo apie cheminę medžiagą ir saugos aspektus.
Norint sužinoti, ar gaminyje yra PFAS, reikia skaityti produktų sudėtį.
Lietuvoje Aplinkos apsaugos agentūra konsultuoja dėl cheminių medžiagų reglamentavimo bei tiekimo į rinką.
Cheminės medžiagos yra klasifikuojamos pagal kelis pagrindinius kriterijus: sudėtį, fizines ir chemines savybes, naudojimą bei pavojingumą.
Prieš patiekdami chemines medžiagas ar jų mišinius rinkai, tiekėjai privalo juos paženklinti pagal CLP reglamento reikalavimus; jei medžiagos yra pavojingos – papildomai pateikti produktų saugos duomenų lapus, kuriuose išsamiai aprašoma, kokios medžiagos yra produkte, jų savybės, pavojai ir rekomenduojamos saugos priemonės.
Apie pavojingas chemines medžiagas produkte galite sužinoti atidžiai skaitydami produktų etiketes. Lietuvoje naudojami Europos Sąjungos standartiniai pavojingumo simboliai, kurie atitinka CLP reglamentą.
Šie simboliai apima paveikslėlius ir žodžius, kurie nurodo pavojų (toksiškumą, degumą, sprogimą, kenksmingumą aplinkai ir kt.).
Etiketėje dažnai nurodomas pavojingos medžiagos pavadinimas arba bendrinė žymė, kad būtų aišku, kokia medžiaga yra pavojinga, taip pat gali būti pateiktas pavojingumo aprašymas bei rekomendacijos dėl saugos priemonių, CAS (cheminio junginio registracijos) numeris, nuoroda į saugos duomenų lapą.
Chemija buityje – į ką verta atkreipti dėmesį?
Cheminės medžiagos yra naudojamos visose pramonės srityse, pavyzdžiui, jų dėka turime ilgai negendančius maisto produktus, vaistus, statybines medžiagas, valymo, higienos priemones ir pan. Jos yra neišvengiama kasdienybės dalis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šių medžiagų koncentraciją ir pobūdį, kad jos nepakenktų mūsų sveikatai.
Pavyzdžiui, ar žinojote, kad fluoras, naudojamas dantų pastos gamyboje siekiant mažinti dantų ėduonį, per didelė koncentracija gali sukelti dantų emalį. Teflonu dengtuose puoduose ir keptuvėse būna polifluoroktano rūgšties (PFOA), kuri, kaitinama iki aukštos temperatūros, gali išskirti toksiškus dūmus.
Kai kuriuose buityje naudojamose valymo priemonėse būna naftos distiliatų, kurie gali sukelti kvėpavimo takų bei odos problemas, amoniako, chloro, alkoholių ir kitų medžiagų, kurios gali iššaukti alergines reakcijas, o jų nuotekos teršia aplinką. Išeitis – natūralios sudėties produktai, pavyzdžiui, naudojamas valymo priemones galima pakeisti citrinų rūgštimi ar soda.
Daugiau naudingos informacijos apie chemines medžiagas buityje galite rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.
