VšĮ Kauno klinikinė ligoninė pateikia interviu su chirurgu S.Bradulskiu apie ankstyvąją vėžio diagnostiką.
– Nepaisant to, kad kolonoskopijos tyrimas pripažįstamas kaip viena efektyviausių priemonių diagnozuoti tiek priešvėžinius pakitimus, tiek ir aptinkant ankstyvos stadijos ligą, daugelis žmonių jo vengia dėl skausmo baimės. Šis tyrimas išties skausmingas?
Kolonoskopijos tyrimas kur kas mažiau skausmingesnis nei gastroskopijos. O visos baimės pacientams dažniau yra psichologinio pobūdžio.
– Visai ne. Tą galiu pasakyti pridėjęs ranką prie širdies. Žinoma, kiekvienas esame skirtingas ir tam tikrų nemalonių pojūčių gali būti, bet tikrai ne skausmo. Kiekvienas geras specialistas žino, kad šio tyrimo metu su pacientu reikia elgtis švelniai, kalbėtis, kad nesukeltum nemalonių pojūčių. Tiesa, jei žmogus apkūnesnis, tyrimas praeina lengviau, jei prakaulesnis, nemalonių pojūčių pasitaiko dažniau. Bet čia viskas priklauso nuo tyrimą atliekančio specialisto.
Kolonoskopijos tyrimas kur kas mažiau skausmingesnis ar nemalonesnis nei gastroskopijos. O visos baimės pacientams dažniau yra psichologinio pobūdžio. Po tyrimo paklausiu pacientų, ar išties reikėjo tyrimo taip bijoti. Didžioji dauguma jų sako, kad tyrimo baiminosi be reikalo.
– Bet jei pacientas vis dėlto pageidautų, jog tyrimas būtų atliekamas, kad ir dalinėje nejautroje, ar tokia galimybė suteikiama?
– Ligoninėje, jeigu yra indikacijos arba pageidauja pacientas, tyrimas atliekamas naudojant sedaciją (dalinę nejautrą), nes daliai žmonių net prisilietimas prie šios vietos sukelia diskomfortą. Jeigu tyrimas atliekamas profesionaliai, dažnai net nereikia taikyti nejautros ir po 15-20 minučių pacientas jaučiasi taip pat kaip ir prieš tyrimą.
Tačiau, pavyzdžiui, JAV rekomenduojama šio tyrimo metu neskirti nei nejautros, nei nuskausminamųjų. Man ir pačiam yra kur kas geriau tyrimo metu kalbėtis su pacientu, kad jis visus nemalonius pojūčius išsakytų. Tarkim, jei tyrimas atliekamas taikant narkozę, didėja įvairiausių komplikacijų tikimybė, be to, ir pasiruošimas jam kur kas sudėtingesnis. Žinoma, priklausomai nuo paciento, gydytojas tinkamiausiai parenka, ar reikia nuskausminamųjų ar ne, ar reikia dalinės nejautros ar ne.
– Ligoninėje šis tyrimas atliekamas ne vienerius metus. Pastebite, kad, pavyzdžiui, išplitusios ligos atvejų mažėtų?
Iš visų tiriamų pacientų maždaug iki 40 procentų nustatomi patologiniai pakitimai.
– Iš visų tiriamų pacientų maždaug iki 40 procentų nustatomi patologiniai pakitimai. Kaip, pavyzdžiui, polipai, kurie privaloma tvarka operuojami, taip užkertant kelią storosios žarnos vėžiui. Per praktikos metus pastebėjau, kad pastaruoju metu ženkliai mažėja uždelstų ligos atvejų. Todėl visiems skeptikams, kurie abejoja šios programos efektyvumu, galiu pasakyti, jog jie klydo, nes dabar liga pričiumpama kur kas anksčiau išvengiant skausmingų pasekmių.
Tiesa, pacientams, kurie vis dar nesiryžta atlikti šio tyrimo, o nuo penkiasdešimties tai reikėtų padaryti visiems, galiu pasakyti tik tiek – kai skaudės, bus per vėlu ir net chirurgai mažai kuo galės padėti.
Atliekant kolonoskopiją, apžiūrima visa storoji žarna ir jos terminalinė dalis. Praktika rodo, kad įvairių pakitimų randama labai dažnai ir nebūtinai jie būna onkologiniai – tai gali būti polipai, gerybiniai navikai. Tačiau nustačius polipą arba kitą gerybinį naviką, rekomenduojama juos pašalinti, nes jie gali sukelti onkologines ligas. Tokios operacijos atliekamos labai dažnai – per šiuos metus Kauno klinikinėje ligoninėje polipai iš pacientų storosios žarnos buvo šalinti per 160 kartų.
2015 metais Kauno klinikinėje ligoninėje jau buvo atlikta per 1400 kolonoskopinių tyrimų, iš kurių 350 tyrimų pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą apmokėjo ligonių kasos.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50-74 metų amžiaus asmenims, bet gydytojai rekomenduoja juos atlikti ir pacientams nuo 40 metų, jei tarp giminaičių yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų.
