Rinoplastiką galima atlikti pacientams ne anksčiau nei vėlyvoje paauglystėje, nes būtent tada nosis nustoja augti ir reikšmingai keisti išvaizdą. Pacientų, sakančių, kad nepatinka tik tai, kad vienoje pusėje yra kažkas įdubę arba per smailas nosies galiukas, yra gal kokie 5 proc. Visi kiti nori kokybiškai kvėpuoti. Taip jau gamta sudėliojo, kad graži nosis yra kvėpuojanti nosis, tai organas, atliekantis savo svarbią funkciją, ir turi būti tam tikra nosies konfigūracija, kad oras praeitų. Kai žmogus sako, kad jo nosis negraži, dažniausiai jis turi ir kvėpavimo problemų, nes kuprelė neatsiranda iš niekur.
Dažnu atveju tai įgimti dalykai, bet jeigu žmogus yra patyręs nosies traumą, jos pertvara sulaužyta, taip pat gali iškilti kuprelė, užblokuoti kvėpavimo takus.
„Nemažai problemų, beje, pasimatė per pandemiją. Esu turėjęs pacientą su ilga, nukarusia nosimi, kai, užsidėjus kaukę, užtenka vos paspausti, ir nosis visiškai nebekvėpuoja, – pasakoja „Nordclinic“ plastikos chirurgas Andrius Pajėda. – Šiuo atveju galiukas buvo nukaręs žemyn, tad operacija iš tikrųjų pakeitė žmogaus gyvenimo kokybę ir pagerino kvėpavimo funkciją.“
Prieš operaciją būtinas atvirumas
Kaip ir prieš kiekvieną operaciją, prieš nosies korekciją pacientui būtina pasikalbėti su gydytoju ir labai svarbu būti atviram, nes kai jau atlikta narkozė, o oda nukelta nuo nosies, pasakyti, kas nutylėta, gerokai per vėlu.
„Didžiausi iššūkiai kyla, kai pacientai nebūna nuoširdūs ir konsultacijos metu nepasako, kas iš tikrųjų su jais nutikę. Pavyzdžiui, jeigu žmogus jau yra operuotas, procedūra iškart sudėtingėja, nes anatomija jau būna pakitusi, atsiranda daug kaulinio audinio, tenka kartais šonkaulį panaudoti, daug visokių aplinkybių yra. Ir jeigu pacientas gydytojo neperspėja, visi atsiduriame nemalonioje situacijoje, keičiasi planai, ilgėja operacijos laikas“, – pasakoja A.Pajėda.
Jis sako, kad po didelių traumų ar atliekant pakartotinę operaciją dažnai pertvaroje neberandama pakankamai kremzlinio audinio, tad jį tenka pasiimti iš kitur. Tam puikiai tinka paciento šonkaulio kremzlė.
„Tai minkšta struktūra, naudojama kaip statybinis vienetas. Nors žmogaus anatomija yra daugiau mažiau standartinė, niekada nežinai, ar kremzlė bus storesnė ar plonesnė, kokio stiprumo, ar atlaikys tam tikrą krūvį, ar nosies galiukas yra stabilus, ar gijimo metu gali pasislinkti į vieną ar kitą pusę, ar nosies ašis yra teisinga, ar randėjimas jos nenutemps į šoną. Tarp kremzlių pasitaiko asimetrijų, ir čia prasideda kūryba – žaidimas, kaip viską sudėlioti ir padaryti, kad nosis turėtų savo struktūrą, būtų stabilus kvėpavimo organas ir atitiktų chirurgo bei paciento aptartus estetinius lūkesčius.
Po nosies operacijos rezultatas matomas tik po dvylikos mėnesių, o jei buvo atlikta didesnė intervencija, sudėtingesnė rekonstrukcinė operacija, nosis ištinusi būna ir ilgiau. Pats žmogus iš karto po operacijos dažnai neprakvėpuoja, nes viskas yra išburkę ir sutinę, todėl svarbu rezultatą projektuoti į vėlesnį periodą, kai tinimas dingsta, o nosies forma ir dydis pradeda atitikti lūkesčius“, – pabrėžia A.Pajėda.
