„Tikėjausi idiliško nėštumo, tačiau patiriu nuolatinį nerimą“
„Laukiuosi pirmagimio, turiu mylimą vyrą, namus, tačiau sulig kiekviena nėštumo diena nerimas auga – ar sugebėsiu būti gera mama? Ar tikrai esame pasiruošę būti tėvais? Be to, nors vaikas planuotas, jaučiu, kad nesu iš tų moterų, kur itin stipriai jaustų motinystės instinktą – man atrodo, kad aš tiesiog racionaliai suprantu, jog nesu ir iš tų, kurios nugyventų gyvenimą be vaikų, tačiau to tokio gilaus jausmo, apie kurį teko girdėti iš draugių, ir net matyti jų akyse, – nejaučiu“, – atvirauja 35-erių Joana.
15min pašnekovė pasakoja, kad į nėštumą žiūri atsakingai – lanko kursus, skaito su tuo susijusią literatūrą, tačiau pasitikėjimo neatsiranda, netgi atvirkščiai – baimių tik daugėja. Moteris atvirauja, kad paauglystėje sirgo depresija, o vienokie ar kitokie nerimo epizodai jos gyvenime būdavo gana dažni, ypač tais momentais, kai laukdavo kas nors svarbaus – pokyčiai, kelionės ar pan.
„Kūdikio laukimas – visiškai naujas gyvenimo etapas, kuriame – itin daug nežinomybės, baimių. Suvokimas, kad ne viską galiu valdyti, mane trikdo. Bijau, kad tas kasdienis nerimas persiduos ir kūdikiui, tad stengiuosi save raminti, kad viskas bus gerai, tačiau dienas, kada jaučiuosi ramiai, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų“, – sako penktą mėnesį besilaukianti Joana.
Didžiausią baimę moteriai kelia mintis, kad sulaukusi vaikelio ji susirgs pogimdyvine depresija – nors antidepresantų nuo paauglystės vartoti daugiau neteko, tačiau polinkis į depresiją, svarsto ji, galbūt gali turėti įtakos ir būsenai po gimdymo, juolab, jeigu jau besilaukiant kyla tiek daug nuotaikų kaitos, nerimo ir baimių.
Joana atvira – tikėjosi, kad laukimo periodas bus gražus, ramus, netgi idiliškas, tačiau nerimas, rodos, visada išlieka pirmame plane, o slogi jos būsena bei nuotaikų kaita jau pradėjo gąsdinti ir sutuoktinį, iš kurio teko išgirsti ir tokių frazių kaip kad: „jeigu jau dabar, dar neturint vaiko, tiek sunkumo, kas bus, kai jis atsiras?“
Pašnekovė svarsto kreiptis pagalbos į psichologą, tačiau sako, kad gėdijasi šio žingsnio, mat supranta, kad realių priežasčių nerimui tarsi kaip ir nėra: „Turiu išties mylintį žmogų šalia, kurio kantrybės ribas pati nesąminingai tampau. Prieš pat pastojant persikėlėm į savo namus, turiu draugų, tėvus, nesiskundžiame ir finansais... Realiai, rodos, iki pilnatvės trūksta tik vaikelio, todėl net pati nežinau, kaip specialistui pasakyti, kas man negerai ir kodėl negaliu džiaugtis tuo – juk pati pasirinkau šitą kelią ir jo norėjau.“
„Čia tik hormonai...“ – bet ar tikrai?
Jau 15 metų motinystės srityje dirbanti knygos „Motinystės kelias“ autorė, sveikatos psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė pasakoja, kad net 40 proc. būsimos depresijos po gimdymo atvejų specialistai gali pastebėti jau nėštumo metu.
„Deja, mano patirtis rodo, kad dauguma moterų nėštumo metu psichologinės pagalbos nesikreipia. Viena to priežasčių – tas gajus mitas, kad „čia tik hormonai“. Tiesa ta, kad hormonai depresijos nesukelia – jie padaro moterį jautresnę, tačiau nerimas, panikos atakos, perdėta kontrolės praradimo ar gimdymo baimė – tai jau kiti dalykai“, – teigia specialistė.
Už depresijos gali stovėti begalė daug gilesnių dalykų, tad tik hormonų kaitai ar nuovargiui savo būsenos nereikėtų nurašyti.
„Svarbiausia suvokti, kas su tavimi vyksta, nes kai suvokiame, – kitąkart turime kur kas didesnę tikimybę užbėgti įvykiams už akių. Nesu sutikusi mamos, kuriai nėštumas, vaiko atsiradimas visiškai nesujudino jos pačios vidinių dalykų – tai natūralu. Todėl labai svarbu suprasti save, kaip jautiesi, kas su tavimi vyksta, kokios pagalbos reikia, iš kur kyla nerimas. Priešaky laukia vienas svarbiausių gyvenimo uždavinių – auginti vaiką – todėl tai daryti kur kas lengviau, jeigu esate psichologiškai tvirtesnė, suvokiate, kas su jumis vyksta“, – įsitikinusi S.Valevičienė.
Taigi Joanai, kuri nėštumo metu patiria didelį nuolatinį nerimą, specialistė pataria kreiptis į psichologą – konsultacijos, anot jos, nereikia bijoti ir galvoti, kad jau esate „ligonis“: kartais gali užtekti vos kelių pokalbių su specialistu, kad pasijustumėte geriau.
Specialistė priduria, kad normali yra ir būsena, kai po gimdymo moteris ne iš karto „priima“ kūdikį – patirtys skirtingos ir kai kurioms reikia daugiau laiko adaptacijai ir susivokimui.
„Gimdymo metu moters smegenys yra paruošiamos motinystei, artėjančiam pokyčiui. Jeigu gimdymas sudėtingas, moteris jaučiasi blogai, patiria emocinį smurtą, – smegenys nepajėgia pagaminti tų hormonų, kurie ypač padeda pirmosiomis dienomis. Pavyzdžiui, po Cezario pjūvio ar kitokio komplikuoto gimdymo moteris gali jaustis keistai, pamačius kūdikį jos neapima džiaugsmas. Procesas užtrunka, kol vaikelis pasidaro savas – tai visiškai normalu“, – patikina.
Sveikas nėštumas – misija įmanoma
Reikia suprasti labai svarbų dalyką – vaiko auginimas yra didelis ir sunkus emocinis darbas. Moterys dažnai prispaudžiamos klaidingų kalbų „tu čia nieko neveiki, tik vaiką augini“, kad pačios ima tuo įtikėti ir save graužti. Net jeigu vaikas ramus, jo auginimas – didelis darbas, o moterys yra nuolatinėje būsenoje apie vaiką, o nebe apie save.
„Kai išgirstu frazę „svarbiausia – sveikas vaikas“, noriu šiek tiek ją pakoreguoti: „svarbiausia – sveikas vaikas ir sveika mama“, nes kūdikio santykis su motina yra esminis, ir jeigu ji neturi resursų pati iš savęs, kaip jinai galės atliepti dar vieno žmogaus poreikius?“ – komentuoja specialistė.
Ji išskiria keletą svarbių niuansų, kurie gali padėti užsitikrinti emociškai sveikesnį nėštumą ir laiką po jo:
•Vyro vaidmuo. „Jeigu vyras aktyviai dalyvauja pasiruošime gimdymui, kartu su nėščiąja lanko nėštumo bei gimdymo kursus, – tyrimai rodo, kad tokiai porai emocinių sunkumų tikimybė, sulaukus naujagimio, dažnai yra mažesnė, nei tose porose, kur vyras laukimo metu nebuvo įsitraukęs. Vyrai, kurie kartu su moterimi nesiruošia šiems dalykams, dar mažiau suvokia, kas jų laukia – tik pagalvokite, jeigu moterys ruošiasi, visa tai išgyvena ir jas vis tiek ištinka begalė netikėtumų, tai su kuo susiduria vyras, kuris nei laukėsi, nei gimdė?
Staiga per vieną dieną jis patenka į naują realybę. Dažnas jų galvoja, kad štai, moteris pagimdys, ir išsyk grįšime į gyvenimą, tiesiog jau būsime nebe dviese, o trise, tačiau tasai „grįžimas į gyvenimą“ po gimdymo neprasideda – atvirkščiai: viskas pasikeičia kardinaliai ir tą naują realybę reikia suvokti ir su ja išmokti gyventi, nes tai nėra savaitės ar mėnesio pokytis.“
„Jeigu matote, kad jau nėštumo metu jūsų poroje kyla nesklandumų, – kalbėkitės, skirkite pasimatymus, būkite atviri. Atsiradus kūdikiui iššūkių tik padidės, santykiams teks dar didesnis krūvis, dažnu atveju juos ištinka krizė. Statistika rodo, kad pirmasis skyrybų bumas poras ištinka vaikui sulaukus metų. Kodėl? Nes jie net nežino, kaip kuris jautėsi toje naujoje realybėje, vengė kalbėtis ar net susipykti, – nereikia to bijoti, nes kartais tai vienintelis būdas iš tiesų sužinoti, kaip kitas žmogus jaučiasi.“
•Žindymas. „Ką matome iš tyrimų duomenų, kad natūraliausias antidepresantas po gimdymo būna žindymas, nes jo metu moters organizme gaminasi oksitocinas. Rekomenduoju lankyti žindymo kursus, domėtis, o jeigu po gimdymo nesiseka – nesikankinti ir pasikviesti į namus specialistę. Tai visiškai nauja patirtis moters gyvenime, tad natūralu, kad ne visoms ji pavyksta iškart, tačiau jeigu procesas tampa sklandus – tai tampa nenuginčijama nauda ir kūdikiui, tir moteriai – tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai.“
•Džiaugsmą teikianti veikla. Specialistė pataria nėštumo metu ieškoti veiklų, kurios jums tinka – nesvarbu, ar tai būtų fizinė ar protinė veikla, tačiau jeigu nėštumas sklandus, nereikia užsidaryti devyniems mėnesiams namuose manant, kad taip geriausia lauktis kūdikio. „Vienos plaukioja, kitos medituoja, – nesvabu, ką veiksite, tačiau ryšio stiprinimas su savo kūnu ir mintimis yra sveikintinas. Deja, bet moterų kūniškumo suvokimas vis dar labai neigiamas, o juk būtent kūnas jums netrukus atneš gyvybę – neįtikėtina, kiek jis padaro ir sukuria laukiantis, tad mes jį turime puoselėti, vertinti teigiamai.“
•Socialiniai santykiai. „Vienas svarbiausių dalykų laukiantis ir pagimdžius yra socialiniai santykiai. Tai reiškia, kad moteris turi turėti draugų ar kitų artimų žmonių, su kuriais galėtų pasidalinti išgyvenimais, paatvirauti, susitikti. Ką matau savo konsultacijų metu – labai dažnai moterys visas viltis sudeda į vyrą, tačiau neretai tai tik apsunkina padėtį, nes vyras nebūtinai pajėgus suprasti, ką patyrėte, juk nėštumo bei gimdymo patirtis yra moteriška. Juk mes net pačios dažnai nesuprantame, kas su mumis vyksta. Psichologas gali padėti susiorientuoti, susidėlioti taškus, akcentus.“
Anot pašnekovės, dar iki gimdymo reikėtų pagalvoti, kas yra tos draugės ar artimieji, kurie ištikus sunkioms akimirkoms galėtų atvažiuoti padėti ar tiesiog pabūti kartu. Yra tyrimų, kurie rodo, kad geri socialiniai santykiai po gimdymo moterims gali padėti sumažinti pogimdyvinės depresijos tikimybę, ar, jai ištikus, greičiau su ja susitvarkyti.
Specialistė džiaugiasi, kad Lietuvoje pastaruoju metu randasi įvairių grupių, socialinių veiklų, susitikimų ir paskaitų tiek nėščiosioms, tiek jau tapusioms mamomis, – moterys dalijasi patirtimis, jaučiasi išklausytos, „ne vienos tokios“, kartu lanko užsiėmimus, socializuojasi.
„Paprastas pavyzdys – moteris viena namie su vaiku, ir moteris su kita mamyte kartu stumiančios vežimėlius. Tada ir verkiantis vaikas taip negąsdina, ir diena kitokia. Socializacija labai svarbi. Tuo pačiu noriu pabrėžti, kad tai – ne tas pats, kas aklas bandymas vos tik pagimdžius bėgti „į viešumą“ ir stengtis kuo greičiau „grįžti į gyvenimą“, – šitą „madą“ reikėtų pamiršti, nes tai – individualu, ir jeigu neduosite pakankamai laiko savo smegenims susiprasti ir priimti naują realybę, iš to bandymo greitai išeiti į viešumą gali gautis priešingas rezultatas, – teigia specialistė. – Neskubėkite, leiskite smegenims susivokti, niekur nepulkite stačia galva, nes socialiniuose tinkluose pamatėte, kad kita mama jau po dviejų savaičių grįžo į verslą, sporto salę ar dar kur, – jūs nežinote, kokia kaina ji tai daro, o mano patirtis rodo, kad dažnai realybė būna visai kitokia...“
S.Valevičienė taip pat akcentuoja, kad tyrimai rodo, jog moterims, turėjusioms depresiją po gimdymo, yra didesnė tikimybė vėl susidurti su sunkesne psichologine būsena laukiantis antrosios atžalos, taip pat tokiais atvejais, kaip Joanos – kuomet kažkada jau buvo sirgta depresija, nes tai liudija, kad žmogus gali turėti užslopintų psichologinių problemų, kurios gali „pabusti“ įvykus gimdymui, tačiau vėlgi – absoliutinti nereikia, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalaujantis objektyvaus specialisto vertinimo.
Apie pagalbos sau būdus plačiau sužinoti galite čia: pagalbasau.lt
