Susirgus COVID-19 liga pačiam ar artimajam, paprastai kyla įvairių išgyvenimų, o patiriami psichologiniai sunkumai gali priklausyti nuo ligos eigos, iš aplinkinių gaunamos ar negaunamos paramos bei nuo paties žmogaus vidinių resursų. Karantino sąlygomis, kai nuolat patiriame daug nežinios ir nesaugumo, žmonių gebėjimas tvarkytis su stresu gali būti sumažėjęs.
Sergant besimptome forma, žmogus gali nerimastingai laukti, kada ir aš išvis pasireikš simptomai, gali kilti nerimas dėl ligos eigos bei dėl žmonių, su kuriais turėtas kontaktas, sveikatos. Dėl sergančio asmens būklės nerimauja ir artimieji.
Dramatiškesni išgyvenimai ir sunkesnės psichologinės reakcijos gali pasireikšti patekus į ligoninę. Ligoninėje sunkiau sergančius žmones gali kamuoti mintys apie blogiausius scenarijus. Pacientų, gydytų intensyvios terapijos skyriuje, tyrimai rodo, kad apie 24 proc. jų patiria potrauminio streso simptomus – nevalingus įkyrius prisiminimus ir pastangas jų išvengti, dirglumą, įtampą.
Grįžimas po ligoninės į namus dažniausiai žmonėms suteikia palengvėjimą, tačiau aukštas nerimo lygis gali išlikti, ypač jei dėl ligos patiriami finansiniai sunkumai ar prarandamas darbas, taip pat jei yra fizinių liekamųjų reiškinių.
Besilankančių pas specialistus padaugėjo
Paprastesnėmis ar sunkesnėmis ligomis mums susirgti yra įprasta ir, žinoma, dėl to dažnai patiriame daugiau ar mažiau nerimo. Tačiau COVID-19 bei su pandemija atsiradę pokyčiai gyvenime mus išmuša iš vėžių kur kas labiau. Ir nors su laiku apie šią ligą sužinome daugiau, tai, kaip greitai ji išplito, atsirandančios naujos mutacijos bei dar kurį laiką po ligos tikėtinos jos pasekmės gerokai sumažina vidinį kontrolės pojūtį, o tai pakelia nerimo lygį. Vis tik normalu, kad neramu dėl to, ko dar nepažįstame, nežinome.
Pacientų, gydytų intensyvios terapijos skyriuje, tyrimai rodo, kad apie 24 proc. jų patiria potrauminio streso simptomus.
Per pandemiją pastebimas padidėjęs psichologinės pagalbos besikreipiančių žmonių srautas. Vis dėlto į psichologo kabinetą užsukę sunkumus patiriantys žmonės abejoja, ar jiems tikrai reikia tokios pagalbos ir guodžiasi, kad visi dabar išgyvename tą patį, visiems sunku, tad reikia pakentėti, susiimti.
Taip, visiems sunku, tačiau tokiu metu yra būtina savimi pasirūpinti. Ypač dabar, kai galimybių palaikyti gerą emocinę savijautą yra kur kas mažiau (apribotos mėgstamos veiklos, sumažėjęs judėjimas, trūksta gyvo bendravimo, apsikabinimų su brangiais žmonėmis ir pan.). Tad psichologinės konsultacijos gali būti svarbia atrama tokiu neramiu laiku.
Štai neseniai Barselonoje atliktas tyrimas atskleidė, kad daliai sunkia koronaviruso forma persirgusių ir ligoninėje gydytų žmonių gali pasireikšti depresijos, nerimo simptomai, netgi kilti minčių apie savižudybę. COVID-19 yra ne tik fizinis negalavimas, bet ir sudėtinga psichologinė patirtis tiek sergančiajam, tiek aplinkiniams, galinti kelti ir pakankamai rimtų psichologinių sunkumų.
Kaip padėti sau ir kada kreiptis į profesionalą
Susidūrus su emociniais sunkumais susirgus COVID-19, pirmiausia svarbu priimti savo reakcijas bei esamą būseną. Svarbu pripažinti, kad esant užsitęsusiai stresinei situacijai galima jaustis pavargusiam, piktam, liūdnam, pasimetusiam. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į savo poreikius (tai gali būti bendravimas, ramybė, poilsis arba kaip tik noras nuveikti kažką aktyvaus, patirti įspūdžių) ir įvertinti galimybes juos patenkinti.
Sergantiems arba pasveikusiems nuo COVID-19 svarbu atsiminti, kad atsigavimas po ligos, tiek fizinis, tiek psichologinis, gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau. Svarbu pasimatuoti savo lūkesčius, nespausti savęs ir nesitikėti, kad grįžus iš ligoninės kitą dieną vėl viskas stos į senas vėžes.
Atsigavimas po ligos, tiek fizinis, tiek psichologinis, gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau.
Nubrėžti aiškią ribą, kada žmogui jau reikia psichologinės pagalbos, nėra paprasta. Svarbu savimi rūpintis visą laiką ir nelaukti, kol sunkumai taps nebepakeliami. Taip, kaip atsiradus kokiam nors fiziniam simptomui kreipiamės į gydytoją, pastebėjus pokyčius savo nuotaikoje, bendravime, elgesyje, psichosomatinius simptomus (pvz., sutrikęs miegas, padažnėjęs pulsas, kvėpavimas, įvairūs kūno skausmai kai nėra kitų fizinių ligų, sutrikimų) verta atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su specialistu. Konsultacijos metu žmogus gali gauti atsakymus – ar patiriamos reakcijos normalios, ar tai situacinės reakcijos, ar užsitęsusi būsena, bei kaip savimi pasirūpinti.
Artimieji, pastebėję elgesio pokyčius, turėtų pasiteirauti, kaip žmogus jaučiasi. Išorinis pokytis gali būti signalas, rodantis vidinius išgyvenimus. Kartais apsispręsti dėl savo ar artimųjų kreipimosi į psichologą gali padėti kai kurie objektyvūs faktai – jei intensyvūs išgyvenimai tęsiasi ilgiau nei vieną ar du mėnesius, dėl patiriamų išgyvenimų sudėtinga užsiimti įprasta veikla, sutrinka miegas ar valgymas.
Jei juntamas nerimas ir baimės yra tokie dideli, kad atsiranda jausmas, jog turimų resursų nepakanka su jais susitvarkyti, tai jau ženklas, kad verta kreiptis į specialistus. Tokiose situacijose padėti pasirengusios Krizių įveikimo centro Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos, sostinės ir Kauno apskrityse nemokamai teikiančios pagalbą.