Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, gali išlaikyti savo gyvenimo kokybę šiek tiek pakeitę gyvenimo būdą – atsisakę tam tikrų maisto medžiagų, sumažinę vartojamo maisto kiekį ar pradėję užsiimti aktyvesne veikla.
Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė, gydytoja endokrinologė prof. Džilda Veličkienė sako, kad pasikeitę kasdieniai įpročiai gali prisidėti prie cukrinio diabeto kontrolės.
„Stebint ligą ir pakeitus gyvenimo būdą, galima išvengti cukrinio diabeto simptomų, ligos progresavimo, komplikacijų ar tam tikrų ligų, kurias sukelia cukrinis diabetas. Taip pat pakeitus įpročius, galima sumažinti ir vartojamų medikamentų kiekį, o kartais gali įvykti net antro tipo diabeto remisija“, – sako gydytoja endokrinologė.
Gyvenimas, sergant antro tipo cukriniu diabetu
Dažnai pacientams pavyksta susigyventi su liga, keičiant kasdienius įpročius ir taip išvengti rimtų ligos simptomų. Kauno klinikų pacientė Jolita, prieš 12 metų išgirdusi antro tipo cukrinio diabeto diagnozę, neišsigando. „Diagnozė manęs nesutrikdė, nes visą gyvenimą su šeima stengėmės propaguoti sveiką gyvenimo būdą, – šypsosi pacientė. – Sunkiausia buvo atsisakyti saldumynų, nes esu šiek tiek smaližė.“
Ligos eigoje moteris pasitarė su gydytojais ir išbandė tam tikras dietas, kurios jai padėjo palaikyti normalų cukraus kiekį organizme. „Pakeičiau mitybą: valgiau košes, mėsą, žuvį, maistą, praturtintą baltymais. Atsisakiau baltos duonos, – tikina Jolita. – Po kiek laiko nukrito svoris ir sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Pakeitus mitybą, galiu gyventi visavertį gyvenimą nebevartodama daugybės įvairių medikamentų.“
Kitas Kauno klinikų pacientas Valdas diagnozę išgirdo daugiau nei prieš 20 metų. Valdas sužinojo, kad serga cukriniu diabetu atlikdamas profilaktinius sveikatos tyrimus: „Išgirdęs diagnozę labai neišsigandau, nes buvau jaunas, o ir gerai nesupratau, kas tai per liga.“
Valdo gyvenimas pasikeitė sulaukus 30 metų, kai dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje jį ištiko infarktas. „Po šio įvykio pradėjau sekti ir keisti savo gyvenimo būdą mitybos įpročius, todėl dabar jaučiuosi dar geriau nei jaunystėje, – dalijasi pacientas. – Kiekvieną dieną nueinu po 10 kilometrų, o mano mitybos racione daugiausiai vyrauja kruopos. Kiekvieną dieną valgau tą patį ir stebiu savo organizmą. Savaitgaliais leidžiu sau šiek tiek atsipalaiduoti ir suvalgyti kepsnį.“
„Man su liga padėjo susigyventi keli labai paprasti dalykai – kasdieniai pasivaikščiojimai, subalansuota mityba ir vidinė ramybė, – šypsosi vyras. – Su šia liga galima gyventi, tik reikia pasiryžti šiek tiek pakeisti įpročius.“
Simptomai, išduodantys ligą
Cukrinio diabeto simptomai pasireiškia skirtingu intensyvumu ir dažniu, tai priklauso nuo to, kokio tipo cukriniu diabetu serga pacientas.
„Asmenims, kurie turi antro tipo cukrinio diabeto susirgimo riziką, rekomenduojame reguliariai atlikti gliukozės tolerancijos mėginį, kadangi simptomų gali ir nebūti, – pataria gydytoja. – Kai atsiranda klinikiniai simptomai, tai dažnai reiškia, kad antro tipo cukriniu diabetu sergama ilgai ir labai didelė tikimybė, kad yra išsivysčiusios cukriniam diabetui būdingos lėtinės komplikacijos.“
Pirmo tipo diabeto simptomai gali būti atpažįstami lengviau. „Šiems žmonėms per kelias savaites ar mėnesius atsiranda bendras silpnumas, troškulys, svorio mažėjimas, nors apetitas ir būna didelis. Nediagnozavus šio tipo cukrinio diabeto laiku, pacientai gali mirti per kelias savaites, nes organizmas negali gyvuoti neįsisavindamas gliukozės“, – pasakoja profesorė.
„Pacientai, sergantys tiek pirmo tipo, tiek antro tipo diabetu turi reguliariai matuotis gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau sergantiesiems antro tipo cukriniu diabetu svarbu valgyti mažiau ir sveikesnį maistą, daugiau sportuoti ir užsiimti fizine veikla. O sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu privaloma kiekvieno valgymo metu skaičiuoti, kiek tame maiste angliavandenių, nuolatos vartoti insuliną, iš anksto planuoti fizinį aktyvumą ir atitinkamai koreguoti insulino dozes“, – kalba prof. D. Veličkienė.
Anot gydytojos endokrinologės, labai svarbu, ar sužinojęs, kad serga cukriniu diabetu, žmogus nori imtis veiksmų ir kaip reaguoja į diagnozę. „Gydant antro tipo cukrinį diabetą labai svarbus ir pacientų bendradarbiavimas su gydytoju ir supratimas, kad reikės ne tik vartoti medikamentus, bet ir pakeisti savo kasdienius įpročius, – teigia gydytoja. – Antro tipo cukrinis diabetas dažnai vystosi dėl netinkamo gyvenimo būdo, todėl dažnai liga palaipsniui progresuoja, reikalaudama intensyvesnio gydymo.“
Kauno klinikų Endokrinologijos klinika – vienas didžiausių diabeto centrų Lietuvoje, kuriame kasmet konsultuojama daugiau nei 13 tūkstančių pacientų.
„Mūsų vizija yra teikti aukščiausio lygio specializuotą pagalbą sudėtingiausiomis ligos formomis sergantiems pacientams, todėl klinikos specialistai ne tik atlieka praktikinį darbą konsultuodami pacientus, bet taip pat atlieka mokslinius tyrimus, dalyvauja moksliniuose projektuose su užsienio partneriais, atlieka vaistų klinikinius tyrimus, stažuojasi šiose kryptyse užsienio ligoninėse ir universitetuose, veda mokymus ir atlieka daug kitų papildomų veiklų, – pasakoja prof. D. Veličkienė. – Ligoninėje atliekami genetiniai tyrimai atvėrė naujas galimybes diagnozuoti retus genetinio diabeto atvejus, kurių gydymas gali skirtis, lyginant su įprasta ligos eiga.“
„Džiaugiamės ir vertiname, kad klinikoje turime nuostabią komandą – slaugytojus, gydytojus oftalmologus, genetikus, medicinos psichologus ir kitus specialistus, kurie pagerina paslaugų kokybę mūsų pacientams“, – sako prof. D.Veličkienė.