Įstatymo iniciatorė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė teigė, kad šis reglamentavimas praėjo visas būtinas ES notifikavimo procedūras ir buvo ilgai svarstomas, nes lobistai labai stengėsi trukdyti šios srities reglamentavimui.
„Ne tik ES valstybėse, bet ir visame pasaulyje susirūpinta dėl šio gėrimo poveikio žmonių sveikatai bei griežto reklamos ribojimo. Yra nemažai valstybių, kuriose šiais gėrimais prekiauti leidžiama tik vaistinėse. Prancūzija apribojimus pradėjo taikyti dar 2008 metais – kai prieš žaisdamas krepšinį Rosas Kūnis išgėrė 4 skardines energinio gėrimo ir žaidimo metu mirė. Danijoje irgi yra draudimai, Didžiojoje Britanijoje atlikti šio produkto tyrimai, galų gale jį uždrausta vartoti nėščioms moterims ir vaikams. Ribojimus pradeda svarstyti ir JAV. Tokio projekto priėmimas, kai Lietuva pirmininkauja ES Tarybai, būtų didelis ir svarbus žingsnis sveikatos apsaugos srityje“, – sako „darbietė“ D. Mikutienė.
Prancūzija apribojimus pradėjo taikyti dar 2008 metais – kai prieš žaisdamas krepšinį Rosas Kūnis išgėrė 4 skardines energinio gėrimo ir žaidimo metu mirė.
Energinių gėrimų pardavimai kyla ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Prekybos centruose galime rasti keliolikos rūšių energinių gėrimų. Kol energiniai gėrimai parduodami maisto prekių parduotuvėse, dažnai net prie gaiviųjų gėrimų, pirkėjai juos ir laiko gaiviaisiais gėrimais, nors iš tiesų taip nėra. JAV atliktų tyrimų metu paaiškėjo, jog dauguma studentų reguliariai geria energinius gėrimus, o po jų vartojimo 19 proc. jaunų žmonių sutrinka širdies ritmas, 27 proc. pakyla kraujospūdis. Dar 22 proc. energinius gėrimus reguliariai geriančių jaunų žmonių skundėsi galvos skausmais.
Energiniai gėrimai neprideda energijos iš šalies – jie mobilizuoja organizmo mechanizmų veiklą. Deja, šiuose procesuose dalyvaujančios medžiagos labai greitai sudega ir savo vidinius resursus išnaudojusiame organizme ima jų trūkti. Tada žmogus jaučia nuovargį, susierzinimą, jį kankina nemiga, o vėliau gali išsivystyti ir depresija, vėl atsiranda poreikis pasipildyti energijos. Laikui bėgant atsiranda priklausomybė nuo šio gėrimo. Kaip viena sunkiausių energetikų vartojimo pasekmių – organizmo išsekimas.
Energiniai gėrimai ypač neigiamai veikia vaikų ir paauglių psichikos sveikatą. Juose esančios stimuliuojančios medžiagos ne tik padidina ir taip didesnį vaikų bei paauglių aktyvumą, bet gali sukelti ne tik agresiją, bet ir smurto protrūkius. „JAV atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, dažnai vartojantys šiuos gėrimus, yra labiau linkę smurtauti, rizikuoti, elgiasi agresyviau. Perdozavus energetikų, gali pakilti arterinis kraujospūdis, pasireikšti tachikardija, psichomotoriniai sutrikimai“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos narė D. Mikutienė.
Ypač pavojinga energinius gėrimus maišyti su alkoholiu, nes svaigieji gėrimai nervų sistemos veiklą slopina, o kofeinas – stimuliuoja. Toks antagonistinis poveikis gali sukelti širdies pažeidimus, traukulius, inkstų veiklos nepakankamumą, šoką ar net širdies smūgį. Tad priimtomis pataisomis taip pat įtvirtinta nuo kitų metų liepos 1 d. įsigaliosianti nuostata, kad energinių gėrimų reklamoje privalo būti įrašyti žodžiai „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“.
D. Mikutienė pabrėžė, jog Maisto įstatymas dėl energinių gėrimų pardavimo nepilnamečiams uždraudimo dabar yra notifikuojamas, bet tikimasi, kad dar šiais metais pavyks jį priimti.
