Apie tai, kuo dailės terapija gali padėti moterims, susidūrusioms su pogimdymine depresija arba kitais psichikos sveikatos iššūkiais, pasakoja dailės terapeutė Monika Tekutienė.
„Rašydama šį straipsnį, visų pirma, mintyse dėkoju už galimybę ne vieną kartą priimti Dievo dovaną būti mama. Tai yra labiausiai mane prie savęs pačios priartinęs patyrimas. Pagrečiui, norisi kalbėti ne tik apie stebuklus vykstančius mamos kasdienybėje. Noriu kalbėti ir apie sunkumus, kuriuos paprastai linkstame „nurašyti“, sakydami, kad visos išaugina, išaugins ir ji, nėra čia ko skųstis, gi vaikas sveikas, vyrą turi, ko čia dar nori, į darbą irgi nereikia ir panašiai.
Kokie pokyčiai įvyksta nėštumo metu?
Taigi, kas vyksta moters, tampančios mama, gyvenime? Pokyčiai yra visiškai neišvengiama bet kurio žmogaus gyvenimo dalis, tačiau moters tapimas mama apima labai daug aspektų. Čia turiu omenyje tiek nėštumo laikotarpį, tiek jau susilaukus vaikelio.
Šiuo laikotarpiu pokyčiai apima biologinį, psichologinį ir socialinį lygmenis. Moteris turi priimti beiskeičiantį savo kūną, su tuo susijusius nepatogumus, ilgesniam ar trumpesniam laikui ji yra priversta patirti socialinę atskirtį, kadangi dažnai turi apriboti savo veiklas, darbus, susitikimus su artimaisiais, nekalbant apie tam tikras komplikacijas, dėl kurių izoliacija būna itin ilga.
Dėl šių priežasčių visą nėštumo laikotarpį vyksta priėmimo procesas, kurio metu, kaip buvo minėta, moteris siekia prisitaikyti prie vykstančių biopsichosocialinių pokyčių. Visa tai lemia motinos identiteto susiformavimą bei sėkmingą moters adaptaciją, padedančią išvengti pogimdyvinės depresijos ir kitų psichikos sutrikimų.
Jau besilaukdamos patiria didelį stresą
Vis dėlto, ne taip seniai atliktame tyrime išryškėjo, kad dauguma tirtų nėščiųjų turi didelį polinkį stresui. Siekiant išanalizuoti nėščiųjų patiriamus rūpesčius ir polinkį stresui buvo atliktas tyrimas dviejose Kauno miesto poliklinikose.
Tyrime dalyvavo 94 moterys. Jo metu buvo nustatyta, kad dažniausiai jos rūpinasi dėl to, kad turi nepakankamai vidinės energijos, jas vargina neramios mintys, nepasitenkinimas fizine išvaizda.
Vis gi, nemažiau svarbūs ir kiti aspektai, tarp kurių: artimųjų ir bendruomenės stoka, santykiai su partneriu, palaikymo ir supratimo trūkumas, įtampa dėl intymaus gyvenimo pokyčių; nėštumo komplikacijos ir kitos sveikatos problemos, nuovargis dėl miego trūkumo; su darbu ir karjera susiję rūpesčiai; taip pat – karo grėsmė, nelaimės, eismo įvykiai, klimato pokyčiai ir tarša.
Yra žinoma, kad 15-22 proc. moterų patiria depresiją nėštumo ir pogimdyminiame laikotarpyje, iki 84 proc. moterų patiria stresą ir nerimą.
Dailės terapija – tai ne mokymasis piešti
Natūraliai kyla klausimas, kas gali padėti moterims išgyventi šį įvairiapusių pokyčių laiką? Kadangi esu dailės terapeutė, norėčiau šiek tiek papasakoti apie dailės terapiją ir jos naudą. Dailės terapija yra sveikatai stiprinti skirta dailės terapeuto vykdoma veikla, integruojanti dailės, medicinos, psichologijos, psichoterapijos žinias, gebėjimus ir praktikas, kurios pagrindinė raiškos ir komunikacijos priemonė yra kūrybinė veikla. Todėl tai gali būti patraukli intervencija moterims, ieškančioms pagalbos.
Moksiliniai tyrimai rodo, kad pagerėjo dailės terapijos sesijas lankiusių beislaukiančiųjų psichoemocinė sveikata, pasiruošimas gimdymui, dalyvės turėjo galimybę ištyrinėti ir priimti pokyčius, o tai paskatino geresnį motinos ir kūdikio ryšio užsimezgimą. Kodėl?
Pradėsiu nuo emocinio pasiruošimo gimdymui, kadangi jo svarba yra neginčijama moters kaip motinos identiteto formavimuisi. Akivaizdu, kad dailės terapijos metodai padeda išveikti sunkias emocijas, o tai sumažina piešiančiojo emocinį krūvį. Tam tikrus išveikos būdus išmokusios ir praktikuodamos namuose sesijų dalyvės gali padėti sau išbūti sudėtingose kasdienėse situacijose.
Paprasta keverzonė, jos suplėšymas ar sutrypimas padeda legalizuoti ir tinkamai išreikšti pyktį, kurį paprastai esame linkusios slopinti ir „įvykus sprogimui“ išveikti rėkdamos ant mylimų žmonių. Todėl mes ne tik piešiame. Sesijų metu mokomės atpažinti, kokiais fizinias pojūčiais pasireiškia emocijos.
Sutelkiame į juos dėmesį, stebime, kad „neužsisuktume“ mintyse. Tokiu būdu emocija po truputį rimsta. Šie metodai yra itin svarbūs, kalbant apie tai, ką mamoms daryti, kai jos patiria baimę ir nerimą – dvi dažniausias emocijas (kalbame apie sunkiąsias), vyraujančias nėštumo ir postpartum laikotarpiu, ypač jei moteris tampa mama pirmą kartą.
Noriu pasidžiaugti, kad pavasarį dailės terapijos grupėje dalyvavusių moterų emocinis pasiruošimas gimdymui padidėjo 63 proc.
Kalbant apie pokyčius, svarbu pastebėti, kad motinystėje yra daug dalykų, kurių tiesiog neįmanoma sukontroliuoti. Tai gali sukelti bejėgiškumo jausmą, kadangi neišvengiamai mes turime vienokių ar kitokių lūkesčių, kurie netikėtai negali būti išpildomi. Tuomet jaučiamės nesvarbios, praradusios laisvę, gali apimti jausmas, kad iš esmės viskas yra blogai.
Šioje vietoje dailės terapija gali padėti atkurti ryšį su savimi, piešinių reflektavimo pagalba užmegzti vidinį pokalbį konkrečiai įsivardinant tai, kas yra žinoma, realu ir tai, kas yra tik nerealios spėlionės ar prielaidos, padėti suprasti, kad vis dar galime rinktis, kad galime ir turime daryti sprendimus, rasti būdus, kaip sau padėti. Toks dialogas su savimi suteikia didesnį savo paties gyvenimo kontrolės įspūdį, padeda priimti realybę ir kartu suteikia galimybę pakeisti į ją požiūrį, atrandant kitokių problemų sprendimo būdų.
Svarbu padėti pasijusti normaliomis
Deja, ne visos besilaukiančiosios gali mėgautis artimųjų palaikymu, supratingumu ir pagalba. Dėl šios priežasties grupinė dailės terapija, kurioje sukuriama saugi, konfidenciali aplinka, skatinanti dalintis ne tik džiaugsmais, bet ir rūpesčiais, padeda moterims įsisąmoninti, kad jos yra ne vienos. Čia moterys pasijaučia priimtos, suprastos, reikalingos ir normalios.
Tai yra svarbu, nes tiek besilaukiant, tiek jau tapus mama dažnai atrodo, kad tai, ką išgyvename yra nenormalu ir ištinka tik mus asmeniškai. Galime pasidžiaugti, kad po pirmosios dailės terapijos grupės apklausoje dauguma dalyvių pasijautė gavusios palaikymą, jaučiasi žymiai labiau suprastos, šis rodiklis padidėjo 61 proc.
Taip pat noriu pabrėžti, kad moksliniai tyrimai įrodo sąsajas tarp nėščių moterų emocijų, savęs vertinimo nėštumo metu ir įvairių nėštumo patologijų atsiradimo bei gimdymo problemų. Nėštumas yra labai jautrus moters emocinio gyvenimo laikotarpis, kurį galima vertinti kaip kritinę situaciją, skatinančią asmenybės raidą, bet kartu galinčią sukelti asmenybės krizes, vidinius konfliktus, žemą savęs vertinimą.
Štai kodėl šiuo laikotarpiu itin svarbu padėti moterims sustiprinti vidinius resursus, atrasti stipriąsias savybes, atpažinti savo poreikius ir padėti juos patenkinti. Todėl dailės terapijoje ne tik mokomės pažinti ir išveikti savo emocijas, bet ir daug dėmesio skiriame visapusiškam asmenybės, psichologinio atsparumo stiprinimui. Pagrečiui, vienas keliamų tikslų yra, kad dalyvės taptų mamomis visų pirma sau.
Daug knygų parašyta apie tai, kaip svarbu ypač pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais atliepti ir patenkinti visus jo poreikius, vėliau jam augant atspindėti ir talpinti jo emocijas. Vis dėlto, kyla klausimas, kaip tą padaryti, jei nežinome, kas malonu mums pačioms, nuolat nespėjame pavalgyti, nes privalome išskalbti, išlyginti, sutvarkyti, pačiūčiuoti, būti geros mamos, žmonos, dukros, draugės? Turbūt akivaizdu, kad tik išmokusios pačios atrasti balansą tarp darbų ir poilsio, pareigų ir malonumų galėsime šį gebėjimą perduoti vaikams natūraliai – per savo pavyzdį.
Nemokamas dailės terapijos grupes besilaukiančios ir pagimdžiusioms organizuoja VšĮ Mama mums rūpi, finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Straipsnyje naudoti piešiniai sukurti dailės terapijos sesijų metu, gavus autorių sutikimą.
