Ar padeda pačių siūtos kaukės?
Veidą ir kvėpavimo takus bent iš dalies gali apsaugoti kaukė, tačiau jų vaistinėse trūksta. Kas belieka? Pasisiūti pačiam. Ir tai galima padaryti iš to, ką rasime namuose, jei tai darysime suprasdami pagrindinius dėsnius, kokiomis savybėmis kuri medžiaga pasižymi, kaip jas reikėtų tarpusavyje derinti. Galima šiai svarbiai paskirčiai panaudoti jau nebedėvimus drabužius ar namų tekstilės gaminius.
Vienas iš pagrindinių dalykų, siekiant geriausio rezultato buitinėmis sąlygomis, siūti daugiasluoksnę kaukę, tarpusavyje derinant austines ar megztines ir neaustines medžiagas. Žinoma, tokiu atveju atskirų sluoksnių medžiagos neturėtų būti labai storos, nes bendras sluoksnių paketas taps sunkus.
Kuo didesnis atskirų sluoksnių skaičius, tuo geresnė apsauga, kadangi tokiu atveju atskirų sluoksnių akytumas persidengia ir bendras paviršiaus užpildymas ženkliai padidėja.
Tam, kad įkvepiamas oras būtų filtruojamas, atskiriems sluoksniams turėtų būti naudojamos didelio tankumo medžiagos, bent vieno sluoksnio mikroakutės turėtų sulaikyti bent 2 mikronų dydžio daleles, tačiau neturėtų labai apsunkinti kvėpavimo. Puiku, jei bus derinamos skirtingų struktūrų (pynimų) medžiagos. Geras tekstilinių struktūrų ir pluoštų savybių išmanymas šiuo atveju yra didelis privalumas.
Kuo didesnis atskirų sluoksnių skaičius, tuo geresnė apsauga, kadangi tokiu atveju atskirų sluoksnių akytumas persidengia ir bendras paviršiaus užpildymas ženkliai padidėja.
Kiek laiko dėvėti ir ką daryti su drėgme?
Viena iš nemalonių problemų, su kuriomis susiduriama dėvint apsauginę kaukę, yra drėgmės kaupimasis nuo iškvepiamo oro vidinėje kaukės pusėje. Besikaupianti drėgmė ir šiluma sudaro puikią terpę mikroorganizmams daugintis.
Todėl ir rekomenduojama kaukės nedėvėti per ilgai, sudrėkus keisti nauja. Moksliniais tekstilės medžiagų tyrimais įrodyta, kad geriausiomis komforto savybėmis pasižymi daugiasluoksnės tekstilinės struktūros, kurių vidinis, prie kūno, esantis sluoksnis yra sudarytas iš sintetinių pluoštų (idealiausia – daugiakanalio profilio mikropluoštų), o išorinis – iš natūralių pluoštų.
Tokiu būdu prie kūno esantis sluoksnis išlieka sausas, nes dauguma sintetinių pluoštų (pavyzdžiui, poliesterinis) yra hidrofobiški, tai yra nesugeriantys drėgmės. Pluošto pavadinimą galima perskaityti ant gaminių, kuriuos naudosime kaukių siuvimui, etikečių.
Natūralių žaliavų pluoštai, ypač medvilnė, linas, drėgmę kaip tik puikiai sugeria. Todėl, naudojant tankias šių pluoštų medžiagas išoriniams sluoksniams, iškvepiama drėgmė kaupsis juose, o ne prie pat veido.
Apsauginės kaukės paskirtis – neleisti prasiskverbti smulkiausioms dalelėms, smulkiems drėgmės lašeliams (jei kažkas arti kosėja ar čiaudi), idealu, jei yra ir mikrobiologinė apsauga. Kuo didesnis medžiagos ar medžiagų paketo paviršiaus užpildymas (t.y., kuo didesnis paviršiaus plotas padengtas pluoštu ir kuo mažesni neuždengti oro mikrotarpeliai), tuo apsauginės savybės geresnė.
Geriausiai filtruoja mikropluoštas
Geriausiomis filtravimo savybėmis pasižymi neaustinės medžiagos iš mikropluošto. Tai yra skirtinga nuo audimo ar mezgimo technologija pagamintos medžiagos. Jeigu kyla klausimas, kas tai yra, galima pažiūrėti vaistinėse parduodamų kaukių struktūrą, kurios paviršiaus vaizdas yra panašesnis į popieriaus, nei į tradicinės tekstilės.
Iš tokių medžiagų gaminami ne tik filtrai, bet ir įvairios šluostės, valymo servetėlės ir pan. Neaustinė medžiaga puikiai tiktų vidiniams kaukės sluoksniams. Pageidautina, kad tokia medžiaga būtų pagaminta iš mikropluošto (labai mažo skersmens) pluošto.
Išradingi ir kūrybingi žmonės išoriniam sluoksniui puikiai galėtų pritaikyti spalvingas, mėgstamais raštais ar linksmais personažais numargintas medžiagas. Juk gera estetika ar linksmi motyvai teigiama veikia mūsų nuotaiką, o tai irgi neabejotinai turi įtakos bendrai savijautai. Be to, žaismingą kaukę mieliau dėvės vaikai.
Turi priglusti
Kaukė turėtų dengti kuo didesnę veido dalį ir kuo glaudžiau prie jo priglusti, eliminuojant galimybę įkvėpti oro pro atsiknojusius kraštus. Reikiamai kaukės formai išgauti labai praverstų konstravimo pagrindų žinios.
Derinant medžiagas tarpusavyje, būtina atsižvelgti į tai, kad, jei ketiname pasigaminti daugkartinio naudojimo kaukę, ji turės būti skalbiama aukštoje temperatūroje, lyginama karštu lygintuvu. Vadinasi, pasirinktos medžiagos turi būti atsparios tokiam poveikiui.
Būtų idealu, jei bent vienas ar keletas tokios kaukės sluoksnių pasižymėtų mikrobiologine apsauga, tačiau buitinėmis sąlygomis tai sunkiai pasiekiama. Tekstilinėms medžiagoms antimikrobinis aktyvumas suteikiamas taikant specialias apdailas, apdorojant medžiagas sidabro, vario, silicio dalelėmis ar junginiais (nors tai ir nėra visai „nekaltas“ supančiai aplinkai dalykas), natūralios kilmės antibakterinį poveikį turinčiomis ar specialiai susintetintomis medžiagomis.
Visa bėda, kad tokios apdailos dažniausiai yra neilgaamžės, aktyvumą prarandančios jau po keleto skalbimų. Todėl tikrai būtų sudėtinga namų aplinkoje rasti tokių medžiagų. Tikrai veiksmingos antimikrobinės savybės gali būti pasiekiamos tik profesionaliuose gaminiuose.
Vadinasi, net ir dėvint apsauginę kaukę, būtina laikytis ir visų kitų rekomenduojamų saugumo reikalavimų – rankų higienos, saugaus atstumo bendraujant, masinių susibūrimų vengimo ir kt.
Daiva Mikučionienė yra KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Gamybos inžinerijos katedros profesorė.
