Kada reikia atvesti vaiką pas ortodontą?
Vaiko dantimis reikia rūpintis nuo ankstyvo amžiaus. Sostinėje įsikūrusios dantų implantologijos ir protezavimo klinikos „Dental P.R.O.“ ortodontė Asta Abunevičiūtė teigia, kad vaiką pas ortodontą pirmą kartą reiktų atvesti aštuonerių.
„Skandinavų rekomendacija, į kurią mes ir orientuojamės, yra tokia, kad 8 metų vaikai turėtų visi pirmą kartą pasirodyti pas ortodontą, jeigu net nėra nusiskundimų. Tada mes sprendžiame, ar pradedame gydymą, ar paliekame stebėjimui, nes augantis vaikas labai keičiasi. Labai daug kas susitvarko savaime.“
Tačiau tėveliai, pasak specialistės, turėtų būti budrūs, nes pasitaiko atvejų, kuomet dantis reikia pradėti tvarkyti ir ankščiau: „Mažesniems nei aštuoneri metai rekomenduojame ateiti tuomet, kai susiformuoja priekinis kryžminis sąkandis (apatiniai dantys yra labiau atsikišę į priekį už viršutinius). Tai reikėtų koreguoti kuo ankstesniame amžiuje.“
Dantų plokštelės – dažniausiai tik gydymo dalis
Plokštelės yra rekomenduojamos vaikams nuo 8 iki 10 metų, kol sąkandis yra mišrus: pusė dantų – nuolatiniai, pusė – pieniniai
Nors daugelis vaikų užaugo su plokštelėmis burnoje, egzistuoja mitas, kad jos yra neveiksmingos. Ortodontė A.Abunevičiūtė teigia, jog dažnai plokštelės būna tik pradinis gydymo etapas, palengvinantis tolimesnę eigą.
„Plokštelės nekoreguoja atskiro danties padėties. Vaikams plokšteles dažniausiai duodame tais atvejais, kai matome, kad viršutinis žandikaulis apskritai yra per siauras. Plokštelė bendrai plečia žandikaulį. Yra plečiama visa kaulinė bazė.
Jeigu dantys yra užsikryžiavę, plokštelės pagalba juos bandome atkryžiuoti, kad paskui neblokuotų augimo. Tai nėra preciziškas gydymas. Mes didiname bendrą lanko ilgį, o kaip tie dantys susistatys, priklauso nuo gamtos“, – pasakojo A.Abunevičiūtė.
„Dantų kabėmis (dar vadinama breketais) mes galime koreguoti dantį trijose plokštumose: pasukti, pakelti, palenkti. Plokštele galima tik šiek tiek paslinkti – kontrolė yra žymiai mažesnė. Pavyzdžiui, danties įstrižumo plokštelė jau niekaip nepakoreguos“ – pridūrė ortodontė.
Pasak gydytojos, plokštelės yra rekomenduojamos vaikams nuo 8 iki 10 metų, kol sąkandis yra mišrus: pusė dantų – nuolatiniai, pusė – pieniniai: „Taip paruošiame vietą kitiems nuolatiniams dygti, sumažiname gydymo sunkumą ateityje. Neretai iškart matome, kad anksčiau ar vėliau vis tiek reikės kabių; plokštelėmis bandome pakoreguoti dantų būklę, kad gydymas kabėmis būtų trumpesnis ir lengvesnis.“
Vis tik moteris pridūrė, jog didžiausia bėda su plokštelėmis yra ta, kad jos yra išimamos, ir vaikai neatsakingai jas nešioja. Dėl šios priežasties nepasiekiamas maksimalus efektas ir prireikia kabių.
Nešiojant kabes svarbiausia – dantų priežiūra
Ortodontė rekomenduoja breketus dėti ne ankščiau nei 12–13 metų paaugliams. Tiesa, būtina atsižvelgti, ar vaikas yra pajėgus išsivalyti dantis: „Jeigu ateina 12–13 metų pacientas, ir dantys skęsta apnašose, tai jis tikrai nesugebės išsivalyti breketų. Tokiu atveju gydymas tampa ne teikiančiu naudą, o žalojančiu. Jeigu dantys bus tiesūs, bet sugedę, tai klausimas, ar verta pradėti gydymą.
Su 14 metų pacientu jau galima susitarti. Jis jau gi nebe vaikas, o paauglys, jie patys pradeda norėti turėti tiesius dantis, būti gražūs. Kai paciento motyvacija yra didelė, tai gydymas tampa gerokai lengvesnis“, – pridūrė A.Abunevičiūtė.
Jeigu dantys yra prižiūrimi netinkamai, gydytojas turi teisę nutraukti gydymą jo nebaigęs
Vidinės kabės kalbai trukdo šiek tiek labiau nei išorinės, nes dauguma raidžių yra tariamos liežuviu liečiant viršutinius dantis.
„Visų dantų ligų priešas yra dantų šepetėlis, o apnašos yra sukėlėjas. Todėl užklijavus kabes, yra sudaromos sąlygos toms apnašoms kauptis. Reikia naudoti specialius šepetėlius: tarpdančių šepetėlį, danties šepetėlį. Jie reikalingi tam, kad būtų pasiekiami visi užkaboriai, kuriuos suformuoja kabės, kabliukai, lankas.
Valymas nėra kažkoks labai komplikuotas, bet jis turi būti labai atsakingas. Jeigu dantys nėra išvalomi pagal reglamentą, gydytojas gali nutraukti gydymą, net jei jis yra nebaigtas. Taip elgiamasi tokiu atveju, kai matoma, kad gydymas teikia daugiau žalos nei naudos. Tuomet pacientas praranda lėšas, nes gydymas nutrauktas dėl jo kaltės“, – pasakojo specialistė.
Ortodontinis gydymas suaugusiesiems
„Sakome, kad amžiaus ribos ortodontiniam gydymui nėra“, – teigia A.Abunevičiūtė.
„Apriboti gali sveikatos būklė, pavyzdžiui, jeigu žmogus serga kažkokiomis sunkiomis ligomis, arba kaulo būklė, pavyzdžiui, peridonto ligos. Tokiu atveju ortodontinio gydymo nepradedame, kad nepablogintumėme situacijos. Kai kuriais atvejais suaugusieji turi ne dantų susigrūdimo problemą, o dantų skeleto (pavyzdžiui, viršutinis žandikaulis per mažas). Tokiais atvejais gydymas yra derinamas su operacijomis.
Turėjau pacientę, kuriai buvo per 60. Ji kabes nešiojo apie pusantrų metų, išlaikė savus dantis ir po gydymo atrodė žymiai gražiau ir jauniau, nei kad atrodė atsikišusiais dantimis su milimetro tarpais tarp jų“, – pridūrė medikė.
Kam reikalingos dantų kapos?
Tiesa, bijantiems kabių vizualinio vaizdo, ortodontai gali pasiūlyti alternatyvų.
„Vienas naujesnių būdų yra gydymas kapomis. Kapos tokia dar tiktai „įsibėgėjanti“ priemonė. Tai skaidrios plokštelės, jos gaminamos vakuuminiu būdu, nuimamas atspaudas nuo dantų. Yra pagaminama serija kapų, kurios keičiamos kas dvi savaites, ir tokiu būdu dantys yra tiesinami. Tai yra skirta tiems žmonėms, kuriems reikia maksimalios estetikos, ant dantų ilgam laikui neklijuojama nieko“, – sakė ortodontė.
Norintiems, kad kabės būtų kuo mažiau pastebimos, ortodontai siūlo keraminius arba klijuojamas ant vidinės dantų pusės kabes.
„Tokių kabių darbo principas lygiai toks pat, kaip ir įprastų, tiesiog jos mažiau matosi. Be to, jos yra brangesnės. Jie pačiam gydymui neduoda jokių išskirtinių privalumų“, – teigė ortodontė.
Tiesa, A.Abunevičiūtė pridūrė, kad vidinės kabės gali sukelti nepatogumų: „Dantų valymas yra šiek tiek komplikuotesnis, be to, ir gydytojui yra sunkiau prieiti prie vidinių kabių. Taip pat keičiasi pati gydymo metodika.
Be to, vidinės kabės kalbai trukdo šiek tiek labiau nei išorinės, nes dauguma raidžių yra tariamos liežuviu liečiant viršutinius dantis, taigi pirmomis savaitėmis žmogus gali kažkiek švepluoti.“
Kuomet ortodontinis gydymas gali nepasisekti?
Ne viskas priklauso nuo gydytojo. Pasak ortodontės, žandikaulio ir dantų būklę lemia netaisyklingas rijimas, kvėpavimas, prilaikančių aparatų atsisakymas po gydymo.
Ortodontė A.Abunevičiūtė kaip problemą išskiria liežuvio disfunkciją: „Tai labai sunku koreguoti, kadangi rijimas yra nesąmoningas refleksas, kurį mes atliekame dažnai, pavyzdžiui, ryjame seiles. Kuomet žmogus ryja seiles, netūrėtų būti jokių pašalinių judesių, veidas išvis negali judėti, tik kauliukas kakle pakyla ir nusileidžia.
Rijimas yra toks įprotis, kurio iš šono niekas nemato, niekas negali pakontroliuoti, tai yra didžiulis darbas su savimi, o vaikams yra ypač sunku.
Jeigu vaikas raukosi, kiša liežuvį ar daro dar kokius nors pašalinius judesius, tai yra traktuojama kaip netaisyklingas rijimas. Tokiu atveju liežuvis atsiremia į dantis, o turėtų atsiremti i gomurį. Kad dantys būtų pajudinti, užtenka 4 gramų jėgos, liežuvis išvysto žymiai didesnę jėgą.
Kartais šioje situacijoje būna užburtas ratas: pavyzdžiui, vaikas ryja netaisyklingai, kadangi negali kvėpuoti per nosį (adenoidai, alerginės slogos). Kai yra kvėpuojama per burną, liežuvis nusileidžia ir jis yra netaisyklingoje padėtyje. Liežuvis apačioje skatina apatinio žandikaulio augimą, tačiau nebeskatina viršutinio žandikaulio augimo“, – pridūrė ortodontė.
Tačiau viskas yra įmanoma, jei patys pacientai ir pacientų tėveliai atsakingai žiūri į gydymą.
„Rijimas yra toks įprotis, kurio iš šono niekas nemato, niekas negali pakontroliuoti, tai yra didžiulis darbas su savimi, o vaikams yra ypač sunku. Kartais jie net nesupranta, ko tu iš jų nori, jie nesuvokia, kaip galima kvėpuoti pro nosį, kai visą gyvenimą jie kvėpavo per burną. Dantis galima ištiesinti, tačiau jeigu įprotis išlieka, nuėmus kabes, jie vėl išvažiuos į priekį. Todėl tai yra didžiulis pacientų darbas, o jeigu kalbame apie vaikus, tai ir jų tėvelių“, akcentavo A.Abunevičiūtė.
Nuėmus kabes, tiesūs dantys gali vėl išsikraipyti, jei pacientas nenešios dantis prilaikančių aparatų.
„Sakoma, kad stabilumo žmoguje išvis nėra, jokioje sistemoje. Ortodontinis gydymas negali būti stabilus, nes burnoje nuolat veikia visokios jėgos. Tačiau rezultatas yra išlaikomas: klijuojamų lankų, plokštelių pagalba. Kiek laiko reikia visa tai nešioti, yra individualu, tai priklauso nuo liežuvio, skruostų spaudimo. Tačiau, be jokios abejonės, kad būtų fiksuojamas galutinis ir norimas rezultatas, po kabių reikia nešioti prilaikančius aparatus“, – prabrėžė ortodontė.
