Naujajame tyrime pasakojama, kad dantų sveikata priklauso ir nuo to, kokioje šeimoje augame. Pasirodo, jeigu aplinka yra kelianti rūpesčių, nuolatos patiriamas smurtas, agresija, galimi ir kur kas dažnesni dantų ėduonies atvejai bei kitos bėdos.
Tėvai, kurie nesirūpina ar neturi tinkamų burnos ir dantų priežiūros įgūdžių, dažniausiai gyvenimą susieja su partneriais, linkusiais į psichologinį ir fizinį smurtą. Be to, vaikai, kurių motinos yra emocionaliai agresyvios su savo partneriais, taip pat dažniau turi pažeistų ar iškritusių dantų.
„Toksiškas“ elgesys (žeminimas, mušimas, įtampa, stresas šeimoje) sujaukia kasdienę dantų ir burnos ertmės priežiūros sistemą, sukelia emocinį persivalgymą“, – tikina specialistai.
Trumpai tariant, jie nevynioja žodžių į vatą ir sako, jog kuo bjauresnis jūsų partnerio elgesys, tuo labiau tai atsiliepia jūsų dantims. O, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose agresija tokia dažna, kad net šokiruoja. Tyrime dalyvavo 135 poros, turinčios mokyklinio amžiaus vaikų. Iš pradžių odontologas įvertino dantų būklę, o vėliau tėvai ir vaikai turėjo atsakyti į klausimus, kaip jie rūpinasi savo burnos ir dantų higiena.
Gimdytojams teko padirbėti ir taip pat pateikti ataskaitą apie savo tarpusavio santykius bei santykius su savo vaikais.
Ką atskleidė rezultatai? Moterys, kurios gyveno įtampoje ir strese su savo partneriais, vidutiniškai turėjo 3,5 pažeisto danties, o vyrai, susidūrę su panašiais išgyvenimais – net 5,3. Vaikai, patiriantys tėvų barnius, taip pat skundžiasi ėduonimi – tyrimų duomenimis jie turi beveik 2 (tiksliai – 1,9) pažeistus dantis.
Specialistai atskleidė, kad nesveikas maitinimasis, persivalgymas, burnos ertmės ir dantų priežiūros rutinos nepaisymas, sudėtinga šeimos situacija gali pakenkti ir imuninei sistemai, kuri taip pat turi įtakos dantų ėduoniui.
Visgi patys tyrimo autoriai tikina, jog jų išvados neįrodo, kad agresyvus elgesys gali būti prastos burnos ertmės priežiūros priežastimi. Tačiau Dr. Jane Gillete teigia, kad dažniausiai tai tampa išskirtiniu asocialių šeimų ženklu.
