Dar viena nelaimė medikų bendruomenėje: įtariama vienos geriausių studenčių savižudybė

„Pirmadienį nusižudė LSMU studentė, neištvėrusi mokslų streso. Ir tai jau ne pirmas kartas, kai jauni žmonės nepakelia streso ir mokslų krūvio ir pakelia ranką prieš save, o privaloma psichologų pagalba suteikiama vangiai ir neprofesionaliai“, – rašė į redakciją besikreipusi mergina.

Kiti studentai piktinosi, kad ši žinia iš pradžių buvo paskelbta universiteto feisbuko paskyroje, tačiau vėliau dingo.

LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnybos vadovas Dainoras Lukas šią žinią 15min patvirtino. Pasak jo, universitetas vis dar neturi patvirtinimo nei iš policijos, nei iš studentės tėvų, kad tai tikrai savižudybė, todėl ta informacija buvo išimta. Kai tik patvirtinimas apie oficialią mirties priežastį bus gautas, informacija vėl pasirodys.

„Tai buvo Medicinos fakulteto penkto kurso studentė. Ji buvo tikrai pažangi – jos studijų vidurkis siekė 9,4 balo. Medicinoje tokie balai yra beprotiškai aukšti, tikrai pasiekiami ne kiekvienam. Šiandien psichologai kaip tik susitinka su studentės grupės nariais. Kaip tik šiuo metu vyksta psichologinės konsultacijos. Taip pat mes planuojame dar kartą priminti, kaip joms galima užsiregistruoti, t. y. kur ieškoti pagalbos“, – teigė pašnekovas.

D.Lukas paneigė, kad LSMU psichologinė pagalba yra sunkiai prieinama. Jo teigimu, informaciją, kuri studentams kreiptis prireikus psichologinės pagalbos (kaip ir kur registruotis ir pan.) buvo plačiai skelbiama tiek universiteto tinklapyje, tiek elektroniniu paštu, o rudenį pradėtas dar vienas naujas psichologinės pagalbos teikimo projektas.

„Žinau, kad žmonės registravosi ir gavo pagalbą. Pas mus yra keturios psichologės, kurios dirba vien tik su studentais. Pagalba tikrai teikiama“, – tikino LSMU atstovas.

Tačiau ar ieškojo psichologinės pagalbos minėta studentė, jis teigė informacijos neturintis.

Studentai piktinasi dėl nekokybiškos pagalbos

Tačiau studentai vis tiek tikina, kad pagalbos jie negauna. Po straipsnio publikavimo parašė dar viena studentė, kuri teigė, kad jai gėda skaityti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pasisakymus.

„Tik nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio pradėtas įgyvendinti projektas dėl apie psichologinės pagalbos teikimo studentams. Iki tol universitete buvo tik viena psichologinę pagalbą teikianti specialistė, kuriai paskambinęs išgirsdavai: „Atostogauju, jei LABAI REIKIA, galiu pakonsultuoti telefonu“. O susitarus pasikalbėti kitą dieną pakartotinai ir paskambinus, išgirsi atsakymą: „Paskambink už poros valandų“.

Kokia čia pagalba, kai studentas apimtas suicidinių minčių, o jam sakoma – paskambink už poros valandų. Suorganizavo mat nuo rugsėjo mėnesio pagalbą! Kur jūs buvote anksčiau, kai studentams reikėjo pagalbos? O universiteto bandymas suorganizuoti šiandien studentų susitikimą su psichiatrais... Atsiprašau, koks žmogus su rimtomi psichologinėmis problemomis ir stipriais vidiniais išgyvenimais norės sėdėti auditorijoje su dar 30 žmonių ir apie tai kalbėti? Gėda universitetui ir jo darbuotojams“, – piktinosi studentė.

Perdegimas prasideda nuo universiteto

Praėjusią savaitę vykusioje medikų diskusijoje, skirtoje psichologinėms problemoms, su kuriomis savo darbe susiduria medikai, Lietuvos medicinos studentų asociacijos atstovė Ignė Balsytė pristatė medicinos studentų apklausą, į kurią atsakė 1 416 respondentų, parodė, kad savo psichinę sveikatą jie vertina nuo 4 iki 8 balų, dažniausiai – 7 balais. Akademinė atmosfera vertinama 6–8 balais.

Trečdalis atsakiusiųjų mano, kad neišpildę šeimos lūkesčių prarastų artimųjų palaikymą, tiek pat prisipažino turintys minčių apie savižudybę, nors du trečdaliai žino, kur tokiais atvejais kreiptis pagalbos.

Pasak mokslinės literatūros, dažniausiai perdegimo sindromą sukelia socialinio gyvenimo trūkumas, neišpildomi visuomenės, dėstytojų, šeimos narių lūkesčiai, visuomenės ir šeimos narių požiūris į psichinės sveikatos būklę, taip pat finansinė padėtis bei baimė kreiptis pagalbos.