Kokie kokliušo simptomai
Kokliušas tai ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Infekcija pasižymi dideliu užkrečiamumu – vienas kokliušu sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 12 iki 15 imlių žmonių. Pasak ULAC imunoprofilaktikos priežiūros skyriaus specialistės Eglės Savickienės, žmogus yra vienintelis infekcijos šaltinis. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač kosint.
Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų. Dažniausiai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Be to, skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų, todėl pastaruoju metu labai padaugėjo susirgimų kokliušu suaugusiųjų bei vyresnio amžiaus vaikų grupėje.
Sergant kokliušu kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių iki keliolikos minučių.
Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu. Sergant kokliušu toks kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių.
Po sunkių ilgalaikių spastinio kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas. Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.
Kūdikiai dažniausiai užsikrečia nuo šeimos narių
Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, kuriems ši infekcija yra pavojingiausia, nes jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnes ir sunkesnes komplikacijas.
E.Savickienės teigimu, kūdikiai iki 6 mėn. priskiriami didžiausiai rizikos grupei, nes yra per jauni skiepyti nuo kokliušo ar gauna nepilną vakcinacijos kursą, o ligos sukelti kosulio priepuoliai yra itin pavojingi, kadangi gali paskatinti vėmimą, stiprius kūno traukulius bei gali sustoti kvėpavimas. Kūdikiams dažniau pasitaiko kokliušo komplikacijų: išvaržos, plaučių uždegimas, galvos smegenų ligos.
Kūdikiams dažniau pasitaiko kokliušo komplikacijų: išvaržos, plaučių uždegimas, galvos smegenų ligos.
Pasak E.Savickienės, kūdikio šeimos nariai dažniausiai yra pagrindinis infekcijos šaltinis bei kokliušo perdavimą lemiantis veiksnys, todėl dauguma susirgusių kūdikių užsikrečia nuo suaugusių, kurie net nežino, kad serga kokliušu.
Europoje kasmet registruojama 15–20 tūkst. susirgimų kokliušu ir vidutiniškai 9 kokliušo mirties atvejai nuo šios ligos, beveik visi – tarp kūdikių iki 3 mėnesių.
E.Savickienės teigimu, problema yra ta, kad kokliušas suaugusiesiems dažniausiai pasireiškia lengvesne ligos eiga, o atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, dėl šios priežasties infekcija lieka nediagnozuota, nors atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, jog ilgiau nei 14 dienų kosinčių suaugusiųjų iki 20 proc. serga kokliušu. Atsižvelgiant į tai, kad suaugusieji kelia didelę grėsmę kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, rekomenduojama nuo kokliušo pasiskiepyti būsimiems ar jau esamiems kūdikio šeimos nariams.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo infekcijos skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, vėliau palaikomosios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams. Lietuvoje suaugusiems asmenims savo lėšomis galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo.
Kokliušas suaugusiesiems dažniausiai pasireiškia lengvesne forma, o atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų.
Nieko gera nežadanti statistika
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruoti 55 kokliušo atvejai. Tai net du kartus daugiau susirgimų, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu (26 atvejai). Beveik ketvirtadalis šiemet susirgusiųjų kokliušu buvo gydomi ligoninėje ir dauguma jų buvo neskiepyti.
Trečdalį (32,7 proc.) susirgusiųjų sudarė vaikai iki 4 metų amžiaus. Po penktadalį (20 proc.) sergančiųjų registruota 5–9 m. amžiaus grupėje, beveik po tiek pat (21,8 proc.) tarp 10–14 m. ir vyresnių nei 30 metų asmenų.
Kas antras susirgęs kokliušu asmuo buvo neskiepytas nuo šios infekcijos (52,7 proc., 29 atvejai nuo visų susirgusiųjų). Tik penktadalis (23,6 proc.) sirgusiųjų buvo pilnai paskiepyti, o 21,8 proc. susirgusiųjų kokliušu imunizacijos būklė buvo nežinoma ar nežinomas dozių skaičius. Vienu atveju vaikas buvo gavęs dvi vakcinos dozes.
Analizuojant sergamumą tarp neskiepytų asmenų, net keturi iš dešimties (41,4 proc.) susirgusiųjų buvo vaikai iki 4 m. amžiaus, trys iš dešimties (31 proc.) 5–9 m. amžiaus grupės vaikai, 17,2 proc. buvo 10–14 m. amžiaus grupės asmenys ir kas dešimtas (10,3 proc.) susirgimas buvo tarp suaugusiųjų, vyresnių nei 30 m. asmenų.
13 asmenų dėl kokliušo buvo hospitalizuoti, visi kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus ir dauguma (76,9 proc.) į ligoninę paguldytų vaikų buvo neskiepyti nuo kokliušo infekcijos, o 15,4 proc. – imunizacijos būklė buvo nežinoma ar nežinomas dozių skaičius. Tik vienas vaikas buvo pilnai paskiepytas nuo kokliušo infekcijos.