Jei ne atsitiktinumas, galėjo baigtis liūdnai
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė pasakojo, kad prieš trejus metus vieno renginio metu ji nusprendė išsitirti kraujo žymenis dėl kepenų vėžio. Tyrimus dėl labiausiai tarp moterų paplitusių vėžio rūšių – krūties, gimdos kaklelio – ji jau buvo dariusi.
„Netikėtai ši žymuo buvo padidėjęs. Kad būtų išvengta klaidos, laboratorija paprašė pakartoti tyrimą, tačiau ir antrą kartą šis žymuo buvo padidėjęs. Tada man pasiūlė kreiptis į infekcinių ligų specialistus, kad šie atliktų išsamius tyrimus, nes įtarė, kad šis žymens padidėjimas gali būti susijęs su hepatitu. Ir iš tiesų – ligoninėje buvo diagnozuotas hepatitas C. Jau matėsi pradinis kepenų pažeidimas.
Manęs pradėjo klausinėti, ar buvau donore, ar man buvo atliktas kraujo perpylimas. Buvau ir donore, ir kraujas perpiltas, tiesa, labai seniai devinto dešimtmečio pradžioje. Tuo metu kaip tik gimdžiau, po gimdymo išsivystė pūlinys, teko daryti operaciją, bet po jos išsivystė kraujo užkrėtimas ir teko perpilti kraują. Gydytojai įtaria, kad tuomet ir apsikrėčiau hepatitu C, nes kraujo donorai dar nebuvo tiriami dėl šių ligų“, – aiškino pašnekovė.
Nors liga jos kūne greičiausiai tūno jau keletą dešimtmečių, pati moteris tikino jokių grėsmingų simptomų nejutusi: „Iš tiesų nieko bloga nejaučiau nei iki gydymo, nei gydymo metu, nei po gydymo.“
Tuo metu kaip tik Lietuvoje turėjo būti pradėtas naujų vaistų klinikinis tyrimas, todėl gydanti gydytoja patarė moteriai palaukti, kol jis bus pradėtas. Tiesa, laukti teko ilgiau, nei planuota, tyrimo pradžia vėlavo ir vaistus V.Augustinienė gavo tik pernai.
„Po trijų mėnesių buvo padaryti paskutiniai tyrimai ir konstatuota, kad hepatito C nebeliko. Viso tyrimo metu nežinojau, ką gaunu – vaistą ar placebą, tik po gydymo paaiškėjo, kad man vis dėlto pavyko gauti vaistą“, – teigė pašnekovė.
Vėžio žymenys: už ir prieš
Pasak medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ gydytojos, direktorės medicinai Dangiros Babenskienės, tai ne pirmas atvejis, kai atsitiktinai nustatomas hepatito virusas. Įdomiausia, kad jis buvo nustatytas darant vėžio žymenų tyrimą.
Paklausta, kaip dažnai žmonės daro vėžio žymenų tyrimą, medikė tikino, kad vėžio baimė pas mus vis dar yra didžiulė ir žmonės atėję prašo ištirti juos nuo visų vėžio rūšių. Tačiau rezultatas kartais gali labai išgąsdinti, jei žmogus nesikreips į specialistą, kuris sugebės tą rezultatą teisingai interpretuoti. Taigi vien pasidaryti vėžio žymenis neužtenka, juos reikia mokėti interpretuoti. Nėra tokio rezultato – yra vėžys arba jo nėra. Mat vėžio žymenys gali būti padidėję ir esant uždegimui, cistoms, taip pat nuo kitų ligų, tiesa, kartais, ne mažiau rimtų.
Gali būti ir atvirkščiai. Vėžio žymenys gali būti nepadidėję, o vėžys yra.
„Vėžio žymenų specifiškumas – nuo 65 iki 99 proc. Tai reiškia, kad tiriant 100 vėžiu sergančių žmonių, pavyzdžiui, 95-iems bus pakitęs šis žymuo, o penkiems – ne. Beje, šio tyrimo metu esu radusi pakankamai jaunai 42 metų moteriai antros stadijos žarnyno vėžį. Mes darėme profilaktinių tyrimų paletę ir tik vienas žymuo buvo padidėjęs. Jai buvo mažakraujystė, bet niekas net nepagalvojo, kad gali būti žarnyno vėžys, ieškojo kitų priežasčių. Taip ir būtų ją toliau gydę nuo mažakraujystės ir ji sulauktų trečios-ketvirtos stadijos. Šiuo atveju moterį pavyko sėkmingai išgydyti“, – pasakojo D.Babenskienė.
Tiesa, pasidaryti kraujo žymenis nuo visų vėžio rūšių neįmanoma. Jie sukurti tik dažniausiems: kiaušidžių, krūtų, prostatos, žarnyno, plaučių, skrandžio, melanomos. Kraujo vėžį galima įtarti iš bendro kraujo tyrimo, jeigu jis labai išsamus.
Apie hepatitą įspėjo netikėti gripo simptomai
Pasak laboratorijos gydytojos, yra ne vienas atvejis, kai kepenų vėžio žymens padidėjimą lemia hepatito virusas, tūnantis žmogaus organizme. Kaip bebūtų keista, juo vis dar užsikrečiama grožio salonuose arba odontologijos kabinetuose.
„Net ir šiais laikais reta manikiūrininkė dėvi pirštines. Jei aš pakeičiu manikiūrininkę, jau kitą kartą atėjusi matau ją su pirštinėmis, nes kol ji man daro manikiūrą, papasakoju jai apie visas grėsmes, su kuriomis ji gali susidurti. Manau, kad grožio specialistai nežino tikrosios grėsmės, vis dar įsivaizduoja, kad hepatitas – tik asocialių žmonių liga.
Užsikrėsti hepatitu galima nuo labai mažo kiekio kraujo, užtenka nepastebimų lašelių ar purslelių. Taigi manikiūrininkė turėtų ir save saugoti, ir kitus apsaugoti. Ypač jei dar ir instrumentai nesterilūs, užkrėsti tikimybė labai didelė. Man pačiai buvo toks nesėkmingas atvejis, kai nauja manikiūrininkė sukruvino pirštus. Po mėnesio išsityriau nuo visų hepatitų ir ŽIV. Anksčiau tirtis nėra prasmės, nes antikūnai susidaro tik per mėnesį“, – aiškino pašnekovė.
Pasak jos, buvo ne vienas atvejis ir su odontologija. Moteris kreipėsi dėl profilaktinių tyrimų, kurių metu jai buvo rastas hepatitas B. Ji labai nustebo ir manė, kad tai klaida, nes neturėjusi jokių pavojingų kontaktų. Bekalbant paaiškėjo, kad prieš pusę metų moteris lankėsi pas odontologą. Netrukus, kaip ji pati sakė, persirgo silpnu gripu, tačiau į peršalimą panašiais simptomais gali pasireikšti ir hepatitas.
Kitu atveju mama atvedė tikslingai ištirti savo dukrą, sužinojusi, kad odontologijos įstaiga, kurioje buvo gydyti dukters dantys, gavo didžiules baudas už higienos nesilaikymą.
Specialistai įspėja, kad hepatitu galima užsikrėsti darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais, naudojantis užsikrėtusio asmens asmeninės higienos daiktais: dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais ir pan. Todėl prieš darant panašias procedūras verta įsitikinti, ar tikrai yra saugu.
