Geriausiai pasakyti, nuo ko turėtume pradėti sau atleisti, gali psichologas Fredas Luskinas iš Stanfordo universiteto, kuris yra ir „Forgiveness Project“ iniciatorius. Jis ilgus metus domėjosi atleidimo teorine ir praktine sąvoka, padėjo poroms, kurios viena kitą apgaudinėjo, tėvams ir vaikams, kurie buvo palikti vieni kitų, rašoma prevention.com.
Jis sako, kad pernelyg didelis pasinėrimas į savo kaltes gali trukdyti pasiekti laimę ir sau atleisti.„Tai nėra tik žinojimas, kad padarėme kažką blogo. Visi taip daro. Tačiau pasinėrimas į savo kaltes susijęs su tuo, kad mes apsistatome save tomis kaltėmis, pasislepiame ir atsisakome nustoti verkšlenti“, – teigia specialistas.
Kai kurie mūsų šiuos jausmus naudoja tarsi talismanus, norėdami apsisaugoti nuo neigiamų veiksmų pasekmių tarsi siųsdami žinutę: „Ei, pažiūrėk, kaip aš kenčiu, aš toks apgailėtinas, negaliu būti nubaustas labiau negu dabar!“
Taigi, užuot prisiėmę atsakomybę už tai, ką padarėme, ir pabandę viską ištaisyti, mes nesąmoningai renkamės kentėti, kartais – net visą gyvenimą. Ką reikėtų suvokti, norint sau atleisti?
Tai nėra susiję vien tik su jumis
Pasirinkimas kentėti gali turėti daugybę pasekmių, kurios gali pasiglemžti ne tik jus, bet ir aplinkinius. Pavyzdžiui, F.Luskinas aiškina, jog kiekvienas, kuris jus myli, gali nukentėti. Tas, kuris jaučia kaltę, yra šaltesnis, mažiau atviras, linkęs kritikuoti, ir visa tai persiduoda tiems, kurie yra šalia. Tiesiog prasta jausena mėgsta kompaniją, ir ilgainiui visi pradeda kentėti su jumis.
Kaltė susijusi ir su fizine savijauta, todėl ilgainiui sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, sutrinka virškinimas, įsitempia raumenys, prarandame galimybę mąstyti aiškiai ir šviesiai. Kiekvieną kartą prisiminę, ką padarėte, gausite dozę tų medžiagų, kurios jus privers viską išgyventi vėl ir vėl iš naujo, t. y. nukentės fizinė sveikata, galite susirgti netgi depresija.
Gydomoji atleidimo galia
F.Luskinas ilgus metus stebėjo, kaip žmonės juda į priekį atleisdami sau ir kitiems. „Atleidimas – tai lyg įrankis, su kuriuo mes susiduriame, suvokdami, ką padarėme praeityje, pripažindami klaidas ir bandydami judėti į priekį. Tačiau tai nereiškia, kad jūs toleruojate tai, kas nutiko, ar pamirštate tai, kas buvo. Prisiminkite posakį: „Viskam savas laikas“. Yra laikas kentėti, ir yra laikas dovanoti. Tačiau tas laikas baigiasi, ir mes turime judėti į priekį kartu su pasauliu“, – teigia specialistas.
Suskirstykite kaltes
Pasak F.Luskino, sau atleidžiame sunkiausiai štai šių keturių kategorijų „nusikaltimus“:
- Jums nepavyko išsaugoti santuokos;
- Jūsų poelgiai įžeidė ir įskaudino kitus;
- Jūs įskaudinote save, pasirinkę savidestrukciją, pavyzdžiui, alkoholį ir pan.;
- Jūs nepadarėte to, kas, jūsų manymu, buvo būtina, pavyzdžiui, neatidėjote pinigų vaikų mokslams.
Kalčių išskirstymas pradeda atleidimo procesą, leidžia pažvelgti iš nuotolio į tai, ką padarėme ir pagaliau suvokti, kad galime išgyti.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 nemalonios gyvenimo tiesos: šiurkščios, bet taiklios ir atviros
Pažinkite savo jausmus
„Suformuluokite tai, ką padarėte, ir kokią žalą tai atnešė“, – sako F.Luskinas. Jis pataria pasikalbėti su keliais žmonėmis, kuriais iš tikrųjų pasitikite, kad gautumėte patarimą, palaikymą ir rūpestį. Būtent dalijimasis savo patirtimi leidžia suvokti, kad visi mes klystame. „Mąstydami, kad esame vieni ir unikalūs kentėdami, tik dar labiau atitoliname gijimo procesą“, – mano F.Luskinas.
Supraskite, ko norite
Gal jūs nebūtinai norite susitaikyti su žmogumi, kuriam skauda, jūs tiesiog trokštate atsikratyti gėdos, kaltės jausmo ir paprasčiausiai jaustis ramus?
Atpažinkite nerealius lūkesčius
Nebūtinai tai, ko esame išmokyti, pavyzdžiui, tam tikri elgesio modeliai gali atnešti mums ramybę ir harmoniją. Turite atpažinti tai, kas yra nerealu ir netgi žaloja normalią atmosferą.
Pavyzdžiui, prevention.com pasakojama tokia istorija: „Susan mama patyrė insultą, todėl ji manė, kad geriausiai mamai būtų persikelti pas ją. Tačiau jos mama visad buvo pikta ir pagiežinga, o kiekvienas jos žodis skaudindavo visus aplinkui. Ilgainiui Susan suprato, kad tokios neigiamos energijos neiškęs, tad surado mamai prieglobstį, kur ji buvo apsupta specialistų.“
Identifikuokite skausmą
Supraskite, kad skaudūs jausmai, kaltės primpumpuotos mintys, pilvą įtempianti streso jausena jus apima tada, kai galvojate apie savo skriaudą ir tai priverčia jaustis blogai. O ne tai, ką padarėte prie 2 ar 10 metų. Tai jūsų reakcija šiandien, kuri sukelia problemų ir todėl tokį įprotį reikia paleisti.
Paspauskite STOP mygtuką
Nuolatinis minčių persukimas savo galvoje nepadės jums ar žmogui, kurį įžeidėte. Dėl to blogai jausitės tik jūs. Todėl kiekvieną kartą, kai tik pagausite save pasineriant į nelaimingus prisiminimus, stenkitės vyti mintis šalin ir susitelkti į pozityvumą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip suprasti, kad buvę santykiai dar nebaigti ir trukdo dabarčiai?
Atsiprašykite
Tai vienintelis ir pats efektyviausias būdas viską išspręsti tinkamai. Žinoma, atsiprašyti geriausia nuoširdžiai ir asmeniškai. Tačiau bet kokia atsiprašymo forma yra paveiki, jeigu jums iš tikrųjų gaila ir jūs norite padaryti viską, kad gautumėte atleidimą.
Pasistenkite dėl kitų
Atleidimas – tai lyg įrankis, su kuriuo mes susiduriame, suvokdami, ką padarėme praeityje, pripažindami klaidas ir bandydami judėti į priekį.
Jeigu jau išleidote pusę šeimos biudžeto savo naujajam paltui, nepamirškite pamaloninti ir savo mylimų žmonių. Kaip teigia F.Luskinas: „Būkite malonūs ir švelnūs tiems, kuriuos įskaudinote“.
Jis sako, kad jeigu galite padėti kitiems, taip ir turėtumėte padaryti, ir tai nebūtinai turi būti tas žmogus, kurį įskaudinote, nes galbūt jo jau nebėra jūsų gyvenime.
Tačiau užtenka apsidairyti, kas suprastumėte, kiek daug yra žmonių, kuriems reikia gero žodžio, ar ne?
Tapkite herojumi sau
Kai sau atleidžiate, nustokite pasakoti istoriją apie tai, kad esate blogas ir nedoras žmogus. Pats laikas išmokti naują – apie tai, kad nepaisant žmogiškųjų silpnybių, darote viską, kad taptumėte geru ir atlaidžiu.
Prisiminkite Susan ir jos mamos istoriją. Susan sugebėjo sau atleisti už tai, kad mamą atidavė specialistų priežiūrai, taip pat atleido ir mamai už jos elgesį vaikystėje. Šiandien ji skambina mamai kas kelias dienas, lanko kartą per savaitę ir nepaisant sunkaus mamos charakterio, jos yra tokios artimos, kokios niekada nebuvo.
Duokite sau laiko
Pertraukėlė dar niekam nepakenkė. Nuolatinis savęs gailėjimasis dėl praeityje įvykusių dalykų gali sukurti išties sunkią dabartį. Taigi, kol galvojate, kaip atleisti sau ir judėti į priekį, skirkite laiko pertraukai nuo kaltės ir gėdos jausmų, apdovanodami save dėkingumu.
Tai labai paprasta – jauskite dėkingumą už tai, kad kiekvieną dieną prabundate ir galite įkvėpti oro, kad galite užsiimti tuo, kas jums įdomu, esate sveiki ir panašiai. Netgi tokie paprasti dalykai yra veiksmingi ir padedantys jaustis geriau – išbandykite!
