Pirmadienį 15min.lt rašė, kad A.Kasiliausko artimieji Vilkaviškio ligoninės gydytojus kaltina aplaidumu: esą jie netinkamai įvertino paciento būklę ir skyrė tik vaistų nuo ausies skausmo, užuot atlikę kraujo tyrimus ir užčiuopę infekciją dar jai neįsismarkavus.
Klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė antradienį portalui sakė, kad jai visiškai suprantamas artimųjų skausmas.
Net jei daktarė Vilkaviškio ligoninėje būtų skyrusi kokią nors geriamą tabletę ar antibiotiką – gyvybės tai vis tiek nebūtų išgelbėję.
„Normalu, kad jie taip reaguoja – tai iš tikrųjų labai baisus atvejis, žmonės patiria didžiulį stresą. Tačiau liga progresavo žvėriškai – nieko nebuvo galima padaryti. Net jei daktarė Vilkaviškio ligoninėje būtų skyrusi kokią nors geriamą tabletę ar antibiotiką – gyvybės tai vis tiek nebūtų išgelbėję. Pneumokokinė infekcija vystosi labai greitai, kraujo tyrimai nespėja sureaguoti ir jie nieko nerodo. Tai – ne kompetencijos ar kvalifikacijos, o ligos klastingumo klausimas“, – aiškino A.Mickienė.
Gripas? Infekcija? O gal abu?
A.Kasiliausko gyvybė užgeso kovo 6-ąją, tačiau A.Mickienė šį jauną vyrą puikiai prisimena. Kasmet nuo pneumokokinio meningito ligoninėje miršta vienas ar du pacientai. Tai dažniausiai – jauni, tvirti, iki tol niekuo nesirgę žmonės.
„Pneumokokas yra labai baisus mikrobas, kai kuriems žmonėms jis gali turėti labai greitą ir labai sunkią eigą – taip, kaip ir įvyko šiam jaunam vyrui“, – kalbėjo A.Mickienė.
Šiandien galima tik spėti, ar pacientas iš pradžių susirgo gripu, kuris vėliau susikomplikavo, ar bakterija buvo iš karto.
Sunku pasakyti, ar buvo virusas ir prisidėjo antrinė bakterija, ar nuo pat pradžių buvo bakterija.
„Sunku pasakyti, ar buvo virusas ir prisidėjo antrinė bakterija, ar nuo pat pradžių buvo bakterija. Tačiau gydytojai tikrai darė viską, kas įmanoma. Niekas nieko kitaip nebūtų padaręs“, – svarstė A.Mickienė.
Mirtingumas siekia 20–30 proc.
A.Mickienė atkreipė dėmesį, kad gripas gali komplikuotis į plaučių, ausų uždegimą. Prie viso to dar gali prisidėti bet kokia antrinė bakterija, ypač tos, kurios gyvena mūsų gerklėje.
„Gripas tarsi atidaro vartus, pažeidžia gleivinę, tada toms bakterijoms lengviau patekti į kraują – atsiranda kraujo užkrėtimas, pažeidžiamos smegenys“, – kalbėjo specialistė.
Pneumokokas ir meningokokas – tai dvi pagrindinės bakterijos, kurios smarkiai apsunkina paciento būklę: „Mirtingumas nuo pneumokokinio meningito siekia 20–30 proc. Kas penktas ar net kas trečias žmogus miršta nuo šių infekcijų XXI amžiuje!“
A.Mickienė tvirtina, kad vienintelis būdas apsisaugoti nuo sudėtingų komplikacijų – skiepai nuo gripo ar pneumokokinės infekcijos.
Gydytoja priminė, kad nuo praėjusių metų spalio 1 dienos sudaroma galimybė nemokamai paskiepyti vaikus nuo pneumokokinės infekcijos.
Numatoma, kad pirmosios pneumokokinės infekcijos dozės būtų įskiepijamos kartu su penkiavalente vakcina 2 ir 4 mėnesių kūdikiams. Trečioji vakcinos dozė (sustiprinančioji) numatoma 12–15 mėnesių kūdikiams.
Gyvena kvėpavimo takuose
Dažniausiai pneumokokine infekcija serga vaikai iki 2 metų. Liga perduodama nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Pneumokokai yra dažniausi žmogaus kvėpavimo takų natūralūs gyventojai.
Iki 70 proc. sveikų suaugusiųjų gali būti šių sukėlėjų nešiotojai.
Pneumokokinė infekcija gali sukelti tokias sunkias ligas kaip meningitas, plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas bei dažniausią mažų vaikų ligą – ūmų vidurinės ausies uždegimą.
Didesnę riziką susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, nusilpusio imuniteto asmenys. Susergama ir dėl nepalankių išorinių veiksnių: peršalimo, pervargimo, streso, virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.
Net jei vakcinos neapsaugo 100 proc., jos apsaugo nuo pačių pavojingiausių komplikacijų.
„Net jei vakcinos neapsaugo 100 proc., jos apsaugo nuo pačių pavojingiausių komplikacijų“, – pažymėjo A.Mickienė.
Skundų gauna, bet ne dėl Vilkaviškio
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba 2014 metais iš viso yra gavusi 333 skundus, atlikta 117 kokybės kontrolių. 2015 metais yra gavusi 82 skundus, atlikta 19 kokybės kontrolių.
Akreditavimo tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius nagrinėja pacientų ar jų atstovų skundus dėl galimai pažeistų jų teisių, taip pat dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.
Tačiau tarnybos direktorė Nora Ribokienė sakė, kad 2014–2015 metais įstaiga nėra gavusi skundų dėl Vilkaviškio ligoninės paslaugų kokybės.
„Visiems gydytojams, dirbantiems tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tiek periferijoje, keliami vienodi licencijavimo reikalavimai: visi turi būti įgiję profesinę kvalifikaciją, visi turi tobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir teisėtai praktikuoti pagal turimoje galiojančioje licencijoje įrašytą profesinę kvalifikaciją“, – akcentavo N.Ribokienė.
Visiems gydytojams, dirbantiems tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tiek periferijoje, keliami vienodi licencijavimo reikalavimai.
Pirmas žingsnis – vidaus tyrimas
Pacientas, manydamas, kad buvo pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai turi teisę pateikti skundą. Pastaroji privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.
„Jeigu paciento netenkintų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skundo nagrinėjimo rezultatai, su skundu galima kreiptis į Akreditavimo tarnybą, pridedant įstaigos atsakymą ar jo kopiją. Pažymėtina, kad Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nagrinėja skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu“, – aiškino N.Ribokienė.
