Perdegimas ar stresas?
Perdegimas – tai emocinių, protinių ir fizinių jėgų išsekimas, kylantis dėl ilgalaikio stipraus streso. Žmogui viskas ima atrodyti beprasmiška, nėra susidomėjimo, motyvacijos veikti, didėja cinizmas ir neigiamas požiūris, jaučiamas nuolatinis nuovargis. Perdegimą sukelia stresas, tačiau šių dviejų būsenų sutapatinti nereikėtų.
Stresas reiškia, jog kažko gyvenime yra per daug – įtampos, reikalavimų, o kai su tuo susitvarkome, pasijaučiame geriau. Perdegimas gi labiau susijęs su „per mažai“: trūksta prasmės, trūksta motyvacijos, trūksta vilties.
Įdomu, kad individualus jautrumas, arba asmeninė reakcija į stresą, čia turi mažai įtakos. Vieni žmonės, patirdami stresą, gali ir toliau vykdyti numatytas užduotis, kiti gi tuoj pat praranda jėgas. Tačiau varginami ilgalaikio streso visi be išimties pervargsta ir pajunta, kad emociniai ištekliai baigiasi.
Perdegimo sindromo požymiai
Perdegimo sindromą nuo trumpalaikių negalavimų galima atskirti pagal tai, jog visi požymiai reiškiasi vienu metu. Be to turi būti pastebimas pokytis, lyginant dabartinį jūsų elgesį ir reakcijas su jums įprastu elgesiu ir reakcijomis.
Pirmiausia jaučiamas labai stiprus nuovargis, kurį neretai lydi kaltės jausmas, kad nebesinori daryti to, ką darėte iki šiol. Padidėja užmaršumas, susilpnėja koncentracija, produktyvumas. Tarsi prarandate sau įprastą toleranciją, neadekvačiai reaguojate į situacijas, patiriate dažnus pykčio priepuolius.
Mažėja suvokimo ir kalbėjimo rišlumas, gali varginti dažna tachikardija, pagausėjęs prakaitavimas.
Pirmiausia jaučiamas labai stiprus nuovargis, kurį neretai lydi kaltės jausmas, kad nebesinori daryti to, ką darėt iki šiol.
Kokie žmonės linkę perdegti?
Tiesiu keliu į perdegimą galima vadinti klaidų baimę ir negebėjimą iš jų mokytis. Mes daugybę dalykų išmokstame klysdami, tarkime, vaikščioti – juk vaikas šimtus kartų griūna, kol pagaliau įgunda eiti. Tačiau šiuolaikinės visuomenės nuostatos negailestingos: jos mus provokuoja į suklydimus žiūrėti kritiškai – kaip į kliūtį sėkmei ar net gyvenimo nesėkmę.
Tada bijome klysti, nuolat tikrinamės, ar pakankamai gerai viską darome, lyginame savo pasiekimus su kitais, kaltiname, nuvertiname save, jei nesame patenkinti rezultatais.
Kitaip tariant, neleidžiame klaidoms mūsų auginti ir tampame akylais savo pačių stebėtojais, kas pamažu mums užveria gyvą, organišką gyvenimą.
Perdegimo riziką didina ir nepamatuotos ambicijos, kai vienu metu turime daug įsipareigojimų, vaidmenų, veiklų. Perfekcionistai ir maksimalistai, asmenys, kuriems svarbu patikti kitiems, arba tie, kurie nemoka deleguoti, paskirstyti darbų kitiems, taip pat labiau rizikuoja susirgti perdegimo sindromu.
Kai kurių profesijų atstovai suserga dažniau
Neretai perdegimo sindromas liečia tik konkrečią – dažniausiai darbinę sritį, kitose srityse žmogus gali funkcionuoti įprastai.
Darbinė aplinka, kurioje vyrauja spaudimas atlikti užduotis, neatsižvelgiant į galimybes, per didelis darbo krūvis, konkurencija, nemaloni bendravimo atmosfera sukuria palankią terpę perdegti. Kai kurių profesijų specifika tokia, kad išvengti šių neigiamai veikiančių aspektų sunku ar net neįmanoma. Gydytojas turi skubiai operuoti ligonį, policininkas privalo tramdyti agresyviai nusiteikusį asmenį, pedagogas – suvaldyti dešimtis vaikų ir pan.
Tad atskirą rizikos grupę sudaro asmenys, tiesiogiai dirbantys su žmonėmis. Tai – sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų specialistai, socialiniai bei švietimo srities darbuotojai, policininkai, vadovai, konsultantai ir kt.
Technologijos „padeda“ perdegti
Technologijų pažanga taip pat prisideda prie to, kad perdegimas užgriūna vis daugiau darbuotojų. Išmanūs telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, plačios interneto prieigos galimybės leidžia bendrauti darbiniais klausimais nuolatos, atlikti užduotis bet kokiu metu ir bet kurioje vietoje. Paradoksalu, tačiau šiame amžiuje atsiriboti nuo darbo ir tiesiog pailsėti darosi vis sudėtingiau.
Kaip įveikti perdegimo sindromą?
Pirmas žingsnis – pastebėti perdegimo simptomus. Sąžiningai atsakykite sau į tris klausimus: ar tai laikinas etapas, ar visgi nuolatinė būsena; ar galite valdyti su savo darbu susijusią situaciją, ar situacija valdo jus; ar jus tenkina socialinis klimatas jūsų darbe, ar visgi kasdien susiduriate su nepagarba, neteisybe, neįvertinimu?
Tiesiu keliu į perdegimą galima vadinti klaidų baimę ir negebėjimą iš jų mokytis.
Atpažinus ligą, labai svarbu nepalikti jos savieigai, nes bus tik blogiau. Reikia stengtis panaikinti žalą, suvaldant stresą ir ieškant pagalbos. Vidinį balansą padės atgauti sveiki mitybos, judėjimo, miegojimo įpročiai. Išmokite pasakyti „ne“ dalykams, kurie šiai dienai reikalauja per daug jūsų laiko ir išteklių.
Kasdien skirkite laiko pabėgimui nuo technologijų – išjunkite telefoną, netikrinkite elektroninio pašto, pasitraukite nuo kompiuterio. Kūryba gelbėja nuo įtampos – raskite užsiėmimą, kuris tolimas jūsų veiklai ir kuris išlaisvins jūsų kūrybinį potencialą. Kalba eina ne apie estetiką ir rezultatą, o apie atsipalaidavimą procese. Išbandykite streso valdymo technikas.
Gavę signalą, veikite
Galiausiai jums būtina atgauti fizines ir dvasines jėgas. Turite keisti strategiją – sulėtinti gyvenimo tempą, priimti paramą iš artimųjų ir iš naujo įvertinti savo prioritetus. Leiskite sau paatostogauti, apmąstykite, kokių veiklų ir įsipareigojimų galėtumėte atsisakyti. Galbūt, jei dabartinė veikla kelia per daug įtampos, verta pagalvoti apie kita?
Prisiminkite, apie ką svajojate, kas jums teikia didžiausią džiaugsmą ir pasitenkinimą – galbūt čia slypi raktas. Kalbėkitės su artimaisiais, pasidalinkite tuo, ką išgyvenate, susitikite su draugais.
Perdegimas – aiškus signalas, kad kažką darote ne taip, todėl keiskite savo gyvenimo būdą, kol jo nepakeitė negrįžtamai pašlijusi sveikata ar sugadinti santykiai.
„Bendrakeleiviai“ kviečia į susitikimą su psichologe doc. dr. Migle Dovydaitiene, kuri papasakos apie perdegimo sindromą plačiau. Daugiau informacijos ir registracija čia.
Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ yra pelno nesiekianti organizacija. Komanda teikia specializuotą kompleksinę pagalbą skyrybas išgyvenantiems bei kitiems šios patirties paliestiems asmenims. Taip pat užsiima šeimos krizių prevencija bei postvencija, asmens saviugda.
