„Net suvalgius lėkštę silkės ar lašišos kepsnį, negalime būti tikri, kad organizmas pasisavins visą produkte esantį vitamino D kiekį“, – dėmesį atkreipia dietologė dr. R.Petereit. Anot jos, tyrimai rodo, kad žmogaus organizmas iš maisto sugeba pasisavinti vidutiniškai tik 10 proc. vitamino D kiekio, esančio maiste.
Geriausias vitamino D šaltinis – ne maistas, o saulės šviesa
Suaugusiam žmogui minimali rekomenduojama vitamino D dienos norma yra 20 mikrogramų arba 800 TV (tarptautinių vienetų). Silkė ir laisvėje užaugusi lašiša, pasak gydytojos dietologės, yra geriausi maistiniai vitamino D šaltiniai. 100 gramų riebios silkės arba lašišos kepsnyje gali būti apie 12 mikrogramų vitamino. Vis dėlto, jeigu organizmas pasisavina tik dešimtadalį produkte esančio vitamino D, žmogus per dieną turėtų suvalgyti 10 lašišos kepsnių ar kilogramą silkės. Šie uždaviniai yra sunkiai įgyvendinami net ir sočios Kūčių vakarienės metu bei nesuderinami su sveikatai palankios mitybos principais.
Be to, dr. R.Petereit akcentuoja, kad fermoje užaugintoje lašišoje vitamino D gali būti net dešimt kartų mažiau negu laisvėje augusioje žuvyje. Jos teigimu, įsigyti kokybiškos, šviežios žuvies ir jūros produktų už prieinamą kainą Lietuvoje dar nėra taip paprasta kaip, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono ar Skandinavijos gyventojams.
Gydytoja dietologė sutinka, kad vitamino D galima gauti valgant tradicinius produktus, pavyzdžiui, sviestą ar kiaušinius: „Tačiau vitamino D dienos normą užtikrintų maždaug 13-15 kiaušinių trynių arba tektų suvalgyti visą kilogramą sviesto – tai pažeistų sveikatai palankios mitybos principus“.
Medicinos mokslų daktarės teigimu, geriausiai vitaminu D organizmas apsirūpina, kai vasarą būnama saulėje. „Kai mūsų odą tiesiogiai veikia ultravioletiniai saulės spinduliai, gauname neaktyvią vitamino D formą, kuri organizme virsta aktyvia. Giedrą vasaros dieną reikia pabūti saulėje bent 15 minučių, kad organizmas apsirūpintų vitaminu – efektyviausia būti saulėje nuo 10 valandos ryto iki 15 valandos po pietų. Svarbu, kad saulės glostoma oda nebūtų ištepta apsauginiu kremu ar uždengta rūbais, nes antraip organizmas vitamino D nepasigamins“, – dalijasi dr. R.Petereit ir priduria, kad nutukimu sergantys pacientai turėtų žinoti, kad riebalų ląstelės taip pat blokuoja ultravioletinių spindulių poveikį.
Stokojantys vitamino D Covid-19 infekcija serga sunkiau
Anot specialistės, šiuo metu mokslininkai itin pabrėžia vitamino D svarbą, mat ši medžiaga funkcionuoja kaip hormonas – veikia kiekvieną ląstelę ir visas organizmo sistemas. Optimali vitamino D koncentracija kraujyje yra 100–150 nmol/l (nanomolių litre). Jeigu koncentracija yra mažesnė negu 50 nmol/l, ji laikoma kritiškai žema.
Dr. R.Petereit atkreipia dėmesį į šiemet atliktą tarptautinį tyrimą, kuris atskleidė, kad pacientai, kurių kraujyje vitamino D koncentracija buvo kritiškai žema, sirgo sunkesnės formos Covid-19 infekcija, lyginant su pacientais, kurių organizme vitamino D buvo pakankamai.
„Jau seniai žinoma, kad vitaminas D yra svarbus kaulams, nes padeda išlaikyti juos tvirtus. O palyginti neseniai ištirtos bei patvirtintos kitos šios medžiagos naudos – širdžiai, imuninei sistemai. Apskritai, dabar žinome, kad trūkstant vitamino D organizmas ima siųsti signalus: gali padažnėti galvos skausmai, varginti vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, miego sutrikimai, silpnumas, gali pablogėti dėmesio koncentracija.
Eksperimentiniai duomenys rodo, kad vitaminas D tiesiogiai veikia širdies raumenį, reguliuoja kraujagysles veikiančią sistemą, moduliuoja imuninę sistemą. Tad pacientams, turintiems padidėjusio kraujospūdžio ligą, stokojant vitamino D gali būti blogiau kontroliuojamas kraujospūdis nei tiems, kurių vitamino koncentracija kraujyje yra normos ribose“, – sako dr. R.Petereit.
Anot pašnekovės, norint užtikrinti ir išlaikyti pakankamą vitamino D kiekį organizme, būtina pasitarti su gydytoju, kiek ir kokių vitamino D preparatų, maisto papildų derėtų vartoti. Vitaminą D Lietuvoje papildomai rekomenduojama vartoti spalio-balandžio mėnesiais, nes būtent tada saulės labiausiai trūksta.
