„Pastebiu, kad pastaruoju metu kreipiasi vis daugiau pacientų, kuriuos kamuoja galvos skausmai – ypač padaugėjo migrenos atvejų. Greičiausiai tam įtakos turi aplinkoje tvyranti įtampa ir nežinomybė dėl ateities.
Pacientai skundžiasi ir tuo, kad negali lankytis sporto klubuose ar užsiimti kita įprasta fizine veikla, o dėl mažesnio judrumo pasireiškia ir dažnesni juosmens, nugaros skausmai“, – dabartinės situacijos įtaką žmonių sveikatai apibūdina gydytoja.
Gydo ir miegas, ir vaistai
Pasak D.Gedmontaitės, galvos skausmas dažnai kyla ne tik dėl patiriamos įtampos, bet ir dėl migrenos, išeminės galvos smegenų ligos, padidėjusio kraujo spaudimo.
„Kai patiriamo skausmo priežastis yra įtampa arba migrena, pirmiausia pacientui rekomenduojama subalansuoti darbo ir poilsio režimą, kokybiškai išsimiegoti, užsiimti fizine veikla, pasivaikščioti gryname ore – tai naudinga ir bendrai savijautai. Jeigu žmogus dirba sėdimą darbą, jam dažnai būna naudinga ir reabilitologo konsultacija, kaip sumažinti pečių juostos raumenų įtampą – ji irgi dažnai provokuoja galvos skausmus. Patiriantiems emocinę įtampą patariame kreiptis į psichologą“, – sako medikė.
Galvos skausmus patiriantiems vyresniems pacientams patariama stebėti ir reguliuoti kraujo spaudimą, o migrenos sukeliamus galvos skausmus ir priepuolius nutraukti, sumažinti jų intensyvumą ar tankį padeda gydytojų paskirti medikamentai.
Nors žmonės, patiriantys ilgalaikius, pavyzdžiui, migreninius galvos skausmus, išmoksta su jais susigyventi ir kreipti mažiau dėmesio, tačiau, gydytojos teigimu, jokiu būdu negalima ignoruoti intensyvėjančių galvos skausmų. „Tai gali reikšti įvairias patologijas ar net būti galvos smegenų auglio požymis – svarbu apsilankyti pas medikus ir atmesti šiuos įtarimus“, – pataria D.Gedmontaitė.
Gydytojos teigimu, jokiu būdu negalima ignoruoti intensyvėjančių galvos skausmų.
Pats pavojingiausias simptomas – staigus, smūgį primenantis galvos skausmas. Jį pajutusiems žmonėms gydytoja pataria nedelsti nė minutės ir kuo greičiau kviesti grietąją medicinos pagalbą – tokio pobūdžio skausmas gali byloti apie aneurizmą – galvos smegenyse išplatėjusią kraujagyslę, kuri galėjo trūkti. Tokiais atvejais paciento sveikatai ir gyvybei yra brangi kiekviena minutė.
Nugaros skausmo priešas – subalansuotas fizinis krūvis
Kita dažna pacientus kamuojanti problema – nugaros skausmai. Nuolatinis sėdėjimas, mažesnis fizinis krūvis lemia tai, kad stuburo slankstelius laikantys raiščiai ir raumenys ima silpti – žmogus suglemba, pradeda kūprintis, ima vystytis stuburo diskų patologijos, apatinę juosmens dalį persmelkia radikulito sukeltas skausmas, o kartais vystosi ir išvaržos.
„Dėl šių priežasčių pacientus visada skatiname daugiau judėti ir stuburui skirti adekvatų fizinį krūvį. Negalima ir persistengti, nes per didelė apkrova stuburui gali sukelti neigiamų pasekmių visam likusiam gyvenimui – tada skausmas taip pat neišvengiamas“, – teigia D.Gedmontaitė.
Kaip teisingai išsirinkti stuburo nežalojantį fizinį krūvį ir tinkamus pratimus bei sporto šaką? Gydytoja džiaugiasi, kad šiais laikais pacientai vis supratingesni ir, norėdami nedaryti žalos savo organizmui, kreipiasi į reikiamus specialistus – sporto trenerius, kineziterapeutus. „Smagu, kad pacientai vis dažniau suvokia, kad nugaros skausmą numalšinti ar jo išvengti padės ne tik masažas, bet ir judesys, raumenų stiprinimas“, – pastebi neurologė.
Pasireiškus nugaros skausmui, pasak D.Gedmontaitės, pirmiausia įsiklausoma į paciento nusiskundimus, jam atliekami tyrimai, ieškoma skausmą sukeliančios priežasties. Šio skausmo gydymas – kompleksinis: skiriamas nuskausminimas medikamentiniu gydymu, reabilitologo konsultacija, masažai, terapinės, judesio ir kitos procedūros.
Pašnekovės teigimu, į gydytojo kabinetą pacientus dažniausiai atgena staigus, ūmus nugaros skausmas, tačiau negalima ignoruoti ir skausmų, kurie atsiranda patyrus didesnį fizinį krūvį. „Tokiais atvejais geriau kreiptis kuo anksčiau, kad neišsivystytų stuburo disko išvarža, kurios gydymui kartais prireikia ir neurochirurgo pagalbos“, – įspėja D.Gedmontaitė.
