Gyveno ilgai ir laimingai
Daugiausia šimtamečių registruojama Japonijoje. 2015 m. šimtamečių procentas visuomenėje sudarė 0,048 proc. Tai pats didžiausias rodiklis pasaulyje, nei viena šalis neturi tiek šimtamečių. Sakuziki – sidabrinė taurė sakei gerti dovanojama kiekvienam šimtamečiui. Tam japonai pernai išleido 2 milijonus dolerių.
Lietuvoje pernai buvo 0,0122 proc. šimtamečių – 253 asmenys. 1970 m. mūsų šalyje gyveno 307 šimtamečiai, tuo pačiu metu Japonijoje buvo 153. O pernai Japonijoje jau išdalinta 65 000 sidabrinių taurių, o Lietuvoje užregistruoti tik 352 šimtamečiai. Kas nutiko Japonijoje per pusę amžiaus?
Japonų gyvenimo trukmę tyrinėjantis vieno instituto vadovas užklaustas apie savo šalies ilgamečių paslaptį, atsakė, jog veikia ne vienas veiksnys; jis galvoja, jog didžia dalimi tai priklauso nuo mitybos pokyčių, nuo šalies sveikatos sistemos, nuo vienodo visiems prieinamumo prie sveikatos priežiūros paslaugų. Be to, japonai turi tradiciją išėję į pensiją dirbti toliau.
Ne taip seniai socialiuose tinkluose visi linksmai šypsojosi stebėdami šimtametę juodaodę, kuri apsilankė JAV prezidentūroje ir net pašoko su sutuoktiniais Obamomis. Lietuvos šimtametės į prezidentūrą nevaikšto, tačiau per gimtadienius jas būtinai aplanko vietinės valdžios atstovai, žurnalistai būtinai paklausia, koks jų ilgaamžiškumo receptas. Dar jos gauna dovanų kojinių, ir viskas – nei sidabrinių taurių, nei šokių su prezidentais…
Pernai Japonijoje jau išdalinta 65 000 sidabrinių taurių, o Lietuvoje užregistruoti tik 352 šimtamečiai. Kas nutiko Japonijoje per pusę amžiaus?
Pasaulyje šiuo metu yra daugiau vyresnių nei 60 metų gyventojų negu gyvena žmonių Rusijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje kartu sudėjus. Tai vadinama ilgamečių problema. Europos Sąjungoje 2014 m. 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonės vidutiniškai sudarė 18,5 proc. populiacijos: daugiausia šio amžiaus žmonių yra Italijoje – 21,4 proc. bei Portugalijoje ir Bulgarijoje – apie 20 proc., mažiausiai – Airijoje (12,6 proc.).
Eurostat prognozuoja, jog 2060 m. Europos Sąjungoje 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonės sudarys 30 proc. visos populiacijos.
Keičiasi statistika
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius sako, jog ilgėjanti gyvenimo trukmė keičia ir statistinius skaičiavimus.
„Kai 1974 m. pradėjau dirbti Onkologijos institute ir analizuoti sergamumą, tai vėliausias amžių apibrėžiantis intervalas buvo 70 metų ir vyresni. Bet gan greitai mes supratome, kad šis intervalas maskuoja daug informacijos, kuri mums yra svarbi. Dabar tyrimams mes naudojame 80–85 metų ir vyresnių populiacijos apibrėžimą.
Kodėl tokie svarbūs vyresni nei 80 metų asmenys? Nes tai yra vienas iš greičiausiai augančių segmentų bendroje populiacijoje. Jų kiekis didėja dvigubai greičiau nei 60-ties ir vyresnių ir keturis kartus greičiau nei visos populiacijos gyventojų augimas.
Jeigu sugretintume esamus gyventojų surašymus su buvusiais, tai mes matom, kad šita grupė – 80-ties ir vyresni – auga labai greitai. Todėl yra poreikis segmentuoti šią grupę į mažiausiai 4 grupes: 85–89 m., 90–94 m., 95–99 m. bei šimtamečiai ir vyresni.
Didelė dalis ekspertų, iš jų – ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), jau rekomenduoja naudoti paskutinį amžiaus intervalą sergamumo ir mirtingumo analizei, tai yra 100 metų ir vyresni“, – sako dr. R.Gurevičius.
Vokiečiai paskaičiavo, kad 2040 m. senjorų jų šalyje bus 140 proc. daugiau nei jaunimo.
Lyginant ES senyvo amžiaus gyventojų dalį pagal atskiras amžiaus grupes, daugiausia žmonių 2014 m. buvo 65–69 m. amžiaus grupėje (5,3 proc.). Lietuvoje šios amžiaus grupės gyventojai sudarė 4,6 proc. populiacijos. 85 m. ir vyresnio amžiaus asmenys sudarė mažiausią dalį tiek ES, tiek ir Lietuvoje. Lietuvoje ir ES šios amžiaus grupės žmonės 2014 m. sudarė apie 2 proc. Daugiausia 85 m. ir vyresnio amžiaus žmonių buvo Italijoje (3,1 proc.).
TAIP PAT SKAITYKITE: Japonų gyvensenos įpročiai, padėsiantys pailginti gyvenimo trukmę
Vokiečiai myli savo senukus
Vokietijos Tiuringijos žemės Darbo, socialinės ir sveikatos apsaugos, moterų ir šeimos ministerijos Sveikatos skyriaus vadovas Dieteris Berkholzas, kalbėjęs Vilniuje vykusioje konferencijoje, pabrėžė, jog asmenų nuo 60 iki 80 metų skaičius dramatiškai auga. Vokiečiai paskaičiavo, kad 2040 m. senjorų jų šalyje bus 140 proc. daugiau nei jaunimo.
„Ar tai reiškia, kad senstanti visuomenė yra ligų našta ateities kartoms? Mano manymu, taip nebūtinai nutiks. Kiekvienas žmogus sensta vis kitaip. Reikia nepamiršti ir to, kad nėra apibrėžtas pats senėjimas. PSO apibrėžia sveiką senėjimą kaip procesą, kai sudaromos ir optimizuojamos galimybės išsaugoti sveikatą, dalyvavimas socialiniame gyvenime ir saugumas.
Manau, reikia stiprinti kiekvieno žmogaus potencialą, o ne kovoti su kažkokiais trūkumais. Tai, kad nėra ligų ar judėjimo negalios, yra tik vienas sveiko senėjimo aspektas. Reikia vertinti, kaip žmonės žiūri į savo ligas, ar jie patenkinti savo gyvenimo kokybe, pasitiki savimi ar yra nepriklausomi savo kasdieniame gyvenime. Jeigu paklaustume žmonių, kaip jie patys vertina savo sveikatos būklę, mes pamatytume tokius atsakymus:
- 47 proc. 60–69 m. vokiečių vertina savo sveikatą kaip gerą arba labai gerą;
- 53 proc. 70–75 m. vertina savo sveikatą kaip labai gerą”, – kalbėjo D.Berkholzas.
Vokietija daug investuoja į prevenciją, tiksliau į tai, kad vyresnio amžiaus žmonės kuo mažiau sirgtų. Pasak D.Berkholzo, gerų gyvenimo įpročių diegimas vaikystėje – tai ne vienintelė prevencija, reikia galvoti apie tai, kaip užtikrinti ilgesnį sveiką gyvenimą, kad žmogus kuo ilgiau būtų savarankiškas.
„Pavyzdžiui, 40 proc. vokiečių turi antsvorį, penktadalis turi lėtinius nugaros skausmus. Tokios ligos sukelia daug nepatogumų, trukdo gyventi kokybiškai. Mes galvojame, kad reikia kurti vietinius centrus, kur suinteresuotos šalys kurtų prevencinius metodus, kurie būtų pritaikyti prie vietinių gyventojų poreikių, gyvenimo būdo, aplinkybių, gydymo prieinamumo”, – sakė D.Berkholz.
Senjorų poreikiai
Balandžio mėnesį Berlyne vykusiame Globalios inkontinencijos forume kalbėjęs šeimos gydytojas iš Belgijos medicinos fakulteto Janas De Maeseneeris pateikė 75 m. pacientės Brigitte istoriją. Moteris kenčia sąnarių skausmus, turi šlapimo nelaikymą, nuolat skundžiasi širdimi, plaučiais.
Gydytojas reguliariai ją lankė jos namuose ir kas kartą išklausęs jos skundus, skirdavo naują tyrimą ar medikamentą. „Mačiau, kad mano metodai jai nepadeda. Ji priversta kažkur važiuoti darytis tų tyrimų, tai ją labai vargina. Aš dariausi vis labiau bejėgis, kartais išrašydavau jai kortikosteroidus, o tai blogai jos spaudimui.
Pasak D.Berkholzo, gerų gyvenimo įpročių diegimas vaikystėje – tai ne vienintelė prevencija, reikia galvoti apie tai, kaip užtikrinti ilgesnį sveiką gyvenimą, kad žmogus kuo ilgiau būtų savarankiškas.
Brigitte teko vienu metu gerti 25 tabletes, jos gyvenimo kokybė buvo labai prasta. Mačiau, kad ji jaučiasi blogai, o man buvo vis sunkiau pas ją eiti, nes jaučiau, kad neturiu sprendimų.
Ir štai vieną dieną ji man sako: „Daktare, paklausykite, ko aš noriu: dvi dienas per savaitę žaisti kortomis su draugėmis ir penktadieniais eiti apsipirkti su dukra, o kitomis dienomis būtų gerai, kad niekas manęs netrukdytų.“ Tada aš supratau, kaip paraleliai kurį laiką mes abu veikėme: jos tikslai buvo vienokie, mano kitokie. Dabar aš žinau, kad reikia paisyti žmogaus poreikių, ir aš jau mieliau pas ją einu.
Sveikata jau nevertinama kaip ligos nebuvimas; šiuo metu sėkmė vertinama per tą prizmę, kad pacientas galėtų gyventi įgyvendindamas savo tikslus. Jei klausime pacientų, ko jie nori, mes turėsime teisingus sprendimus“, – kalbėjo gydytojas apie pokyčius medikų santykiuose su pacientais, nulemtus vyresnio amžiaus ypatumų.
Amžius ir skurdas
Vyresnio amžiaus japonai kas rytą atlieka ramius tempimo pratimus, vėliau visą dieną juda, nes dirba. Japonų turistų pensininkų galima išvysti kiekviename pasaulio kampe, jie smalsūs, aktyvūs, bendraujantys.
Deja, bet didžiosios dalies ES gyventojų, kuriems yra 65-eri ir daugiau metų, pagrindinės pajamos yra pensija. Dalies šios amžiaus grupės žmonių gaunama pensija yra nepakankama patenkinti savo pagrindinius gyvenimo poreikius (būstas, maistas ir pan.), dėl to kyla skurdo rizika. 2014 m. ES šalyse 17,7 proc. 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių buvo skurdo rizikoje, Lietuvoje – net 31,9 proc.
2013 m. Eurostat duomenimis, sveiko gyvenimo trukmė ES šalyse – tiek moterų, tiek vyrų – siekė apie 61 metus. Lietuvoje vyrų sveiko gyvenimo trukmė viena iš trumpiausių iš visų ES šalių ir siekė 56,8 metus, tačiau ilgiausia Baltijos šalyse: Estijoje siekė 54 metus, o Latvijoje – 51,7 metus. Lietuvoje moterų sveiko gyvenimo trukmė panaši kaip ir ES vidurkis – 61,5 metai.
