Šviesos trūkumą patiria visi
Besiskundžiantys depresija žmonės į psichologus kreipiasi ištisus metus, bet dalis pacientų kenčia būtent nuo sezoninės depresijos, LRT RADIJUI sako Aušra Mockuvienė. Anot jos, šviesos trūkumo simptomus tamsiuoju metų laikų iš dalies patiria visi: „Tai pasireiškia dideliu mieguistumu, mažesniu energijos lygiu, nuovargiu, noru valgyti saldų ir riebų maistą. Tačiau yra ir ryškesnių simptomų, kurie trukdo gyventi ir normaliai funkcionuoti. Tuomet galima kalbėti apie depresiją.“
Antano Mockaus teigimu, tokiu metų laiku prie įprastų nusiskundimų prisideda ir šviesos trūkumas. „Klientai, kurie ateina ir pasidalija išgyvenimais, skundžiasi, kad jų nuotaiką veikia ne tik sunkumai gyvenime, bet ir tamsa. Tačiau atėjus Kalėdų metui, kai visur būna daugiau šviesų, žmonės šiek tiek pralinksmėja“, – aiškina pašnekovas.
A.Mockuvienė tikina, kad šviesos trūkumas fiziologiškai veikia žmogaus būseną, kai kurie žmonės tam yra jautresni: „Mes vis dar mažai žinome apie šviesos trūkumą ir dažnai tai nurašome kitiems dalykams. Žmonės sako – ai, aš tik blogai miegu, aš tinginys ir pan. Gal ir taip, galbūt žmogus patiria sunkumus dėl per didelio krūvio, emocinių priežasčių. Gali būti visaip.“
Kalbant apie depresiją, 25 proc. žmonių ja serga, bet to neatpažįsta. Jie tiesiog su tuo gyvena.
Paklaustas, kaip atskirti trumpalaikį liūdesį nuo depresijos, A.Mockus teigia, kad tai išties dažnai supainiojama. „Liūdesys, netekties išgyvenimas, slogesnės būsenos painiojamos su depresija. Bet pastaroji yra liga, kurios esminiai požymiai – liūdna nuotaika, sumažėjęs aktyvumas, malonumo praradimas.“
Yra ir fiziologinių depresijos simptomų, teigia psichologas. „Fiziologiniai požymiai pasireiškia nuovargiu, miego sutrikimais, kai anksti ryte pabundama arba kaip tik per ilgai miegama. Sumažėja seksualinis potraukis, apetitas – arba padidėja, arba sumažėja. Depresiją galima įtarti, jei tokie simptomai tęsiasi dvi savaites ir nesikeičia“, – aiškina A.Mockus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologai Aušra ir Antanas Mockai: net sergantys depresija rimtai nevertina savo ligos
Kai kurių profesijų atstovai ieškoti pagalbos nedrįsta
Specialistas tvirtina, kad žmonės depresijos simptomų dažnai neatpažįsta, bet ši problema aktuali kalbant apie daugelį psichikos sveikatos sutrikimų: „Europos Sąjungoje psichikos sveikatos sutrikimai labai paplitę, vienas iš dešimties žmonių turi silpnesnį ar stipresnį sutrikimą. Kalbant apie depresiją, 25 proc. žmonių ja serga, bet to neatpažįsta. Jie tiesiog su tuo gyvena.“
A.Mockuvienės teigimu, į psichologus kreipiasi žmonės, depresija sergantys dvejus, penkerius ar net dešimt metų. „Kartais didelę gyvenimo dalį jie tiesiog kenčia tokią būseną ir jau nebegali to atskirti. Kai kurie sako – aš tiesiog esu tinginys, nevalingas, neryžtingas... Jie net neprisimena, kad buvo kitaip. Ir kai klausiu paciento, kada viskas pasikeitė, jam sunku prisiminti“, – aiškina specialistė.
Paklausta, ar tam tikrų profesijų atstovai į psichologus kreiptis bijo labiau, A.Mockuvienė teigia, kad tokių istorijų pasitaiko: „Kreiptis į specialistus nenori karininkai, pareigūnai, policininkai, tai labai didelė problema. Yra pareigūnų, nukentėjusių dėl to, kad kreipėsi pagalbos. Tokia situacija uždaro žmogų, vienatvėje jo problemos tik gilėja. Nuo to visuomenė nebus nei sveikesnė, nei saugesnė, nes tam tikri specialistai negalės kokybiškai atlikti savo darbo.“
Kalbėdama apie asmenis, dėl depresijos išmetamus iš darbo, A.Mockuvienė tikina, kad tai dažnai susiję su įstatymais, o ne nuostatomis.
„Žinau istorijų, kai darbdavys privalėjo atleisti žmogų todėl, kad išaiškėjo diagnozė. Darbdaviui tai atrodė nesuprantama, nes darbuotojas sugebėjo puikiai atlikti savo darbą. Tokiu atveju atleidimas nesusijęs su nuostatomis, tai lemia formali diagnozė“, – tvirtina pašnekovė.
Sergantys depresija – labai ištvermingi
A.Mockuvienė sako, kad atpažinus bent kelis depresijos simptomus reikia kreiptis į specialistus: „Negalima su tuo užsižaisti. Žinau, kad žmonės, sergantys depresija, yra kantrūs ir be galo ištvermingi. Paprasčiausias dalykas norint sau padėti – fizinė veikla. Atlikti tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veiksmingas tiek pat, kiek antidepresantai. Taigi bent tris kartus per savaitę reikėtų po pusvalandį greitai pasivaikščioti. Tai gali būti ir kitokia fizinė veikla – plaukimas, važinėjimas dviračiu, bėgiojimas ir t. t. Bet kas, kas teikia malonumą.“
Psichologė aiškina, kad taip pat labai svarbu gerai išsimiegoti. „Galima kontroliuoti tai, kada atsigulu, ir kada atsikeliu. Tačiau jei žmogus serga, tikėtina, kad jis turi miego sutrikimų. Jis arba negali užmigti vakare, arba atsibunda 5 val. ryto, lyg ir dar užmigtų, bet greit teks keltis į darbą. Sezoninei depresijai būdinga tai, kad miegama visą naktį, bet nesijaučiama pailsėjus. Taigi šviesos trūkumas paveikia ne tik miego kiekybę, bet ir kokybę“, – sako A.Mockuvienė.
Pasak psichologės, tamsiuoju metu laikų šviesos gauti sunku, o reikiama jos dozė organizmui – bent pusvalandis ryškios šviesos kasdien: „Vidaus apšvietimas šviesos terapijai netinka, nes ji 100–200 kartų mažiau ryškus nei mums reikalinga šviesa. Ryški šviesa – tai giedros dienos saulės šviesa. Taigi reikėtų kalbėti apie prietaisus – specialias lempas ar akinius.“
