Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, gydytojai pastebi – jei ši akių liga užleista, ne visada galima sugrąžinti prarastas regėjimo funkcijas. Be to, glaukoma vis dažniau nustatoma jauniems asmenims.
Vilnietė kosmetologė Viktorija diagnozę, kad jai glaukoma, išgirdo būdama vos 43 metų amžiaus.
„Nesupratau, kad sergu. Nors dabar, kai pagalvoju, tas faktas, kad prieš kelerius metus kambaryje pradėjau kliuvinėti už baldų ar gatvėje vis atsitrenkdavau į praeivius, jau buvo signalas, kad kažkas su mano regėjimu yra ne taip. Tada nesureikšminau tokių dalykų. Kadangi ir šiaip nešiojau akinius, maniau, kad man tiesiog reikalingi stipresni, kad šie nebetinka“, – pasakoja ji. Moteris džiaugiasi, jog optikoje, į kurią nuėjo pasikeisti akinių, dirbo labai atidi gydytoja. Būtent ji suprato, kokia Viktorijos bėda.
Moteris prisipažįsta, kad jai glaukomos diagnozė buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. „Iš pradžių sunkiai suvokiau, kas manęs laukia. Kauno klinikose dariausi ne vieną akių operaciją, atidžiai vykdžiau visus gydytojų nurodymus. Kol kas matyti dar galiu, bet turėjau pamiršti bet kokį kruopštumo reikalaujantį darbą – man tokie tiesiog per sunkūs. Žinau, kad turiu susitaikyti su tuo, jog pamažu anku ir galiausiai regėjimą prarasiu visai“, – liūdnai teigia pašnekovė.
Glaukoma – regėjimo vagis
Kovo 12-ąją minima pasaulinė glaukomos diena. Kaip teigia Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė prof. Ingrida Janulevičienė, glaukomą galima tikrąja to žodžio prasme vadinti regėjimo vagimi: jei pacientas kreipiasi per vėlai, kai pakitimai akyse jau toli pažengę, užkirsti kelio aklumui gydytojai nebeįstengia.
„Deja, labai dažnai pacientai net nežino, kad serga šia liga, mat pradinėse glaukomos stadijose jie niekuo nesiskundžia, tiesiog lėtai siaurėja akiplotis. Ilgainiui regėjimas darosi panašus tarsi į žiūrėjimą „pro vamzdį“, tampa vis sunkiau orientuotis aplinkoje. Įprastai glaukomos sąlygoti pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau tai vyksta skirtingu greičiu, todėl žiūrint abiem akimis žmogui atrodo, kad jis mato gerai“, – pasakoja gydytoja ir priduria, kad sergant glaukoma, tris kartus dažniau pasireiškia sunkios gretutinės širdies – kraujagyslių ligos, kepenų ligos, cukrinis diabetas, skrandžio opos.
Profesorės teigimu, vienintelis būdas išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti glaukoma, – tai reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku diagnozuotų ligą ir skirtų atitinkamą gydymą. „Reguliariai tikrinantis akis, glaukomą galima nustatyti gana anksti. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad pasaulyje glaukoma serga apie 3,5 proc. 40–80 metų amžiaus žmonių, tuo tarpu apie 50 proc. sergančiųjų nežino, kad serga. Prognozuojama, kad 2040 m. glaukoma sirgs apie 111,8 milijonų žmonių“, – pasakoja I.Janulevičienė.
Kaip gydoma?
Sergant glaukoma, gydytojos teigimu, pradinis gydymas yra rizikos veiksnių korekcija. „Pacientui skiriami akispūdį reguliuojantys lašai, taikomas lazerinis gydymas. Jei šis gydymas neduoda efekto ir pakitimai akyse toliau progresuoja, tuomet sprendžiama dėl chirurginių gydymo metodų taikymo“, – pasakoja I.Janulevičienė ir atkreipia dėmesį, kad net ir po sėkmingai atliktos glaukomos operacijos liga gali progresuoti.
Medikės teigimu, tokiu atveju svarbiausia įvertinti, ar progresavimas sulėtėja tiek, kad pacientui užtektų regėjimo iki gyvenimo pabaigos.
Nusiskundimai gali tapti ligos pradžia
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad nuotolinis darbas ir ilgesnis laikas, praleidžiamas prie ekranų, yra tiesiogiai susijęs su akies paviršiaus problemomis, taigi, ir blogesne gyvenimo kokybe. Didėja rizika atsirasti ne tik akies paviršiaus pažeidimams, bet ir geltonosios dėmės degeneracijai, trumparegystei. Karantino laikotarpiu pacientai dėl lėtinių akių ligų, tokių kaip katarakta, geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma, deja, labai dažnai kreipėsi per vėlai. Tai kelia pavojų, kad uždelstos ligos sukels negrįžtamus regėjimo pokyčius, dėl kurių atstatyti regėjimo bus beveik neįmanoma.
Kas ketvirtą pacientą, kuris kreipiasi į akių ligų gydytoją, vargina akių perštėjimas, pojūtis tarsi jos būtų pripiltos smėlio. Žmonės skundžiasi neryškiu, išplaukusiu matymu, akių sausumu, o kartais priešingai – intensyviu refleksiniu ašarojimu, kai pats organizmas stengiasi drėkinti akies paviršių.
Tai sausos akies sindromui būdingi nusiskundimai, tačiau jie gali tapti ir sudėtingos akių ligos diagnostikos pradžia, todėl būtina išsami akių patikra.
