Bijome, bet užsimerkiame
„Ilgą laiką onkologinė liga buvo tokia, kurios diagnozę išgirdus belikdavo viena – susitaikyti su artimaisiais, pabaigti darbus ir atsisveikinti su gyvenimu. Geriausiu atveju tau būdavo likęs pusmetis ar metai“, – kalbėjo pašnekovas.
Medicinos pažanga didžiulė – dabar pakankamai dažnai suvaldomas net ne pirmos stadijos vėžys. Nepaisant to, mirtis nuo onkologinės ligos vis dar gąsdina – tiek susidūrusius su tokia diagnoze, tiek neturinčius patirties ir apie vėžį žinančius tik teoriškai.
Pasak K.Stanislovaičio, iš esmės visi žmonės bijo vienintelio dalyko – mirti ir įvairiausių įsivaizduojamų mirties formų. Onkologinė liga – viena iš jų. Nepaisant to, kad vėžio bijome, statistika rodo, kad kol kas mažai pacientų dalyvauja prevencinėse programose, kurios skirtos užbėgti onkologinei ligai už akių arba aptikti ją ankstyvoje stadijoje.
Kodėl sveikata parūpsta tik tuomet, kai jau susergama? Pasak K.Stanislovaičio, daugelis žmonių gyvena iš inercijos. Kol sveikatos problemos netampa akivaizdžios, jų nenorima „matyti“, nes kol „nematau“, – nereikia spręsti.
Su liga užklumpa visa amplitudė jausmų
Kad ir kokios priežastys nulėmė diagnozę ir ligą, susidūrus su ja užplūsta visa amplitudė jausmų. Onkologinė liga – viena iš tų, kuri iš esmės keičia gyvenimą. Kaip neprarasti vilties, kokie dalykai gali padėti?
K.Stanislovaičio teigimu, galioja visi patarimai, kurie tinka susidūrus su bet kuria sunkia liga. Pirmiausia reikėtų atsigręžti į save, pradėti savimi rūpintis, taip pat – prašyti ir priimti pagalbą iš aplinkinių: medikų, šeimos ir kitų, galinčių padėti.
„Iš esmės visa tai tinka ir kalbant apie ligų prevenciją, apskritai – gyvenimo gerinimą. Į kūną galima žiūrėti kaip į indą, kuriame yra kažkoks brangus skystis. Metaforiškai kalbant, kol to skysčio yra, tol mes gyvi. Kai kažkas pradaužė indą, kitaip tariant, kai žmogus susirgo, skystis jau teka iš jo. O kartais (pvz., vėžio atveju) skystis pliaupia iš indo. Tokiu atveju gali būti didžiulė skylė – tokia, kad viena ranka neuždengsi, reikės ir antros. Bet, jeigu mes stovėsime rankomis uždengę skylę, kaip susirasime klijų, kažko kito? Reikės šauktis pagalbos.
Paprastai kalbant, užklupus onkologinei ligai, reikia daryti viską, kas įmanoma – kad liga būtų bent pristabdyta (gal vaistais, gal dar kažkuo). O tuomet, kai yra galimybė, pasiruošti resursų, kad jų turėtume, jei skystis iš indo ir vėl imtų lietis, t.y. liga sugrįžtų“, – kalbėjo pašnekovas.
Jei žmogus jaučiasi saugus, jam lengviau priimti pokyčius
Neretai onkologinė liga žmogui padeda atsijoti, kas jo gyvenime buvo vertinga, prasminga, kokie ryšiai jam svarbūs, o ko galbūt reikėtų atsisakyti. Taip pat mobilizuoja, nes supranti – laiko tam, apie ką svajojai, gali ir nebeturėti.
Anot K.Stanislovaičio, tai tam tikra prasme yra sunkios ligos „dovana“.„Išgirsta diagnozė sukrečia. Bet galbūt būtent dėl to pagaliau išeisi iš nekenčiamo darbo, atnaujinsi santykius, kurie buvo nutrūkę? Gali įvykti visa krūva pokyčių. Šiuo atveju labai svarbu, ar žmogaus aplinkoje yra santykių, padedančių jam išbūti su liga. Jei yra nors vietas vertingas ryšys, onkologiniam ligoniui lengviau daryti bent jau mažus pokyčius savo gyvenime“, – sakė pašnekovas.
Priimti tokią ligą, kuri stipriai keičia gyvenimą, o taip pat gali baigtis mirtimi, anot jo, lengviausia tiems, kurie jaučiasi prasmingai gyvenę ir saugūs. Tiesa, saugumo sąvoka kiekvienam žmogui yra individuali. Vis dėlto kai kurie dalykai universalūs.
„Jei žmogus jaučiasi saugus, jam lengviau priimti bet kokius pokyčius. Bet, jei jis gyvena kažkokiame vaidmenyje, jo gyvenime svarbiausi žodžiai „turiu“ ir „reikia“, jis gyvena nuolatinėje baimėje: kad išmes iš darbo, paliks, išsiskirs ir t.t. Saugumo jausmui labai svarbūs resursai – tiek vidiniai, tiek išoriniai. Naivu tikėtis, kad gyvenime nieko nemalonaus nenutiks, kad tas kūno indas išliks be mažiausios įdaužos visą gyvenimą. Svarbu, kad žmogus pasirūpintų dalykais, kurie suteikia jam laimės (papildo indą). Tvirčiausi pamatai – iš laimės! Kai kuriems net turimas gyvybės draudimas sustiprins saugumo jausmą“, – pastebėjo pašnekovas.
Kodėl verta rinktis draudimą nuo onkologinių ligų?
ERGO draudimo Vakarų regiono grupės vadovės Editos Bosaitės nuomone, bet kokia liga kiekvienam žmogui sukelia neigiamas emocijas. O išgirdus žinią apie onkologinę ligą, ko gero, pirminė mintis, kuri užplūsta, yra susijusi su gyvenimo pabaiga.
„Išgirdus diagnozę dažnas pagalvoja: „Viskas – mirtis.“ Galbūt tik po dienos kitos, žmogus susiima ir pradeda galvoti, kaip visgi gali sau padėti gyventi toliau ir kovoti su liga. Tam įtakos turi ir statistika: kas bent šiek tiek ja domisi, žino, kad onkologinės ligos yra antra mirties priežastis po insulto ar infarkto. Tad tokia informacija taip pat neguodžia“, – kalbėjo E.Bosaitė.
Anot jos, dauguma žmonių tikriausiai niekada negalvoja, kad susirgs ar mirs, kol pats gyvenimas nepriverčia susidurti su tokiomis temomis ir situacijomis.
„Esame „geležiniai“. Bet, kaip sakoma, – rytojus dar niekam nepažadėtas. Manau, svarbu suprasti, kad, jeigu tektų išgirsti tokią diagnozę, pirmiausia reikėtų priimti tai, kad bus visokių minčių, emocijų ir kad reikės su jomis „pabūti“. Tik tada paleisti ir žiūrėti į priekį“, – sakė ERGO draudimo kompanijos atstovė.
Visgi tam tikrus dalykus galima apgalvoti ir padaryti iš anksto. „Ką iš tiesų galima padaryti iš anksto, tai turėti finansinę apsaugą ligos atveju – draudimą nuo onkologinių susirgimų. Draudimas yra stipri finansinė paspirtis, kada žmogus suserga sunkia liga ir kuriam laikui netgi iškrenta iš darbo rinkos. Juk sergantis žmogus turi skirti laiko ir pinigų tam, kad pasveiktų. Gauta draudimo išmoka leidžia žmogui ir toliau turėti kokybiškas gyvenimo ar gydymo sąlygas“, – kalbėjo E.Bosaitė.
Draudimas yra stipri finansinė paspirtis, kada žmogus suserga sunkia liga ir kuriam laikui netgi iškrenta iš darbo rinkos.
Ji pažymėjo, kad apsidraudus žmogui ramiau ne tik dėl savo, bet ir artimiausių žmonių – sutuoktinio, partnerio, vaikų ar tėvų – ateities.
„Vadovaujuosi mintimi kad, mirties ar ligos atveju visada yra ne tik emocinis skausmas, sunkumas, bet ir finansinis. Kiekvienas susirgęs nori kokybiškų gydymo paslaugų bei jaustis finansiškai saugiai. O draudimo apsauga būtent tam ir skirta – kad apsidraudęs žmogus ir jo šeimos nariai nepatirtų didelio finansų trūkumo užklupus ligai. Faktas, kad draudimo polisas nuo ligos nei vieno neapsaugos. Jis padės išvengti bent jau vieno galvos skausmo – finansų trūkumo“, – įsitikinusi draudimo atstovė.
Draudžiasi pati, nes žino – onkologinės ligos užklumpa netikėtai
„Džiaugiuosi, kad šiuo metu esu sveika. Tačiau, kaip mėgstu pajuokauti, jau daug metų draudžiuosi „nuo galvos iki kojų“. Taip elgiuosi, nes tikrai galvoju ne vien apie save, bet ir apie savo šeimos narius. Nes „o kas, jeigu...“. Juolab, kad artimoje aplinkoje tikrai teko ne kartą susidurti su onkologine liga. Mačiau skirtumą, kaip jaučiasi tie, kurie turi draudimo apsaugą, ir tie, kurie jos neturi ir patiria dar daugiau streso – ne vien dėl ligos, bet ir dėl to, iš kur gauti finansų reikiamiems vaistams, aukštesnio lygio reabilitacijoms ir pan. O kur dar važinėjimo išlaidos į gydymo įstaigas, kai tu gyveni rajone, o tenka kas savaitę papulti į gydymo įstaigą, esančią, pavyzdžiui, Kaune“, – asmenine patirtimi pasidalino E.Bosaitė.
Mačiau skirtumą, kaip jaučiasi tie, kurie turi draudimo apsaugą, ir tie, kurie jos neturi ir patiria dar daugiau streso.
Negailestinga statistika rodo, kad vėžiu serga vis daugiau jaunesnio amžiaus žmonių. Tai, pasak pašnekovės, liūdina. „Pavyzdžiui, socialinėje erdvėje matau, kad mama, kuriai dabar 35 metai, serga vėžiu ir ieško finansinės pagalbos, nes negali dirbti, gydosi, nori greičiau pasveikti ir toliau auginti savo vaikus. Tuomet vis pagalvoju: „Kodėl mes taupome savo sveikatos sąskaita ir, nutikus bėdai, priklausome nuo kitų žmonių valios: gal parems, o gal ir ne...“, – kalbėjo ERGO atstovė ir pridūrė, jog gyvenime visuomet verta turėti planą E.Bosaitė.
Jauskitės ramiau dėl ateities – sužinokite daugiau apie ERGO gyvybės draudimą čia.
