Specialistai teigia, kad egzistuoja dvi grupės žmonių: vieni visai neskaito patarimų apie mitybą, o kiti juos pervertina. Jeigu kuris nors profesorius pareiškė, kad lietuviai suvartoja per daug sočiųjų riebalų, tuomet stropusis „sveikuolis“ atsisako bet kokių riebalų, tuo paversdamas savo mitybą nepilnaverte.
Valgymo kultūra, apie kurią vis dažniau kalba dietologai, dar nepasiekė tokio lygio, kad su mitybos specialistais tartumėmės kaip, pavyzdžiui, su odontologais. Todėl patys renkamės dietas nė nesusimąstydami, kad ne tik kenkiame savijautai, bet ir griauname sveikatą.
Tarp populiariausių mitų apie maistą dažnai girdime ir atsiliepimus apie keptą maistą. Šiandieniam gyvenimo tempui greitėjant, vis mažiau laiko lieka gaminti. Maža to, neretai sunkiai atrandame laisvą valandą ir tinkamai pavalgyti – neskubėdami, reguliariai ir pasimėgaudami. Laimei, maisto kelią į mūsų skrandį pagreitina daug laiko nereikalaujantis paruošimo būdas – kepimas.
Negalintiems atsisakyti kepto maisto, pirmiausiai rekomenduoju mokytis tinkamai jį paruošti. Svarbiausia – neperkepti produktų ir naudoti kepimui tinkamą aliejų.
Lietuvos dietologų draugijos narė, dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Žana Antonova, vardijanti dažniausiai pasitaikančias mitybos klaidas, atkreipia dėmesį, kad keptas maistas nėra žalingas, nors nerekomenduoja juo piktnaudžiauti.
„Pacientams griežtai nedraudžiu vartoti keptų patiekalų, jei jie neturi sveikatos sutrikimų. Negalintiems atsisakyti kepto maisto, pirmiausiai rekomenduoju mokytis tinkamai jį paruošti. Svarbiausia – neperkepti produktų ir naudoti kepimui tinkamą aliejų“, – sako dietologė.
Dažniausi mitai apie keptą maistą:
Keptame maiste nelieka naudingų medžiagų
Keptas maistas yra lygiavertis termiškai apdorojamo maisto būdas, kuris padeda įsisavinti tas maistingas medžiagas, kurių organizmas, vartodamas žalius produktus, neįsisavina. Kepant maistą susidaro baltyminė plutelė, kuri apsaugo kepamo produkto viduje esančias naudingas maisto sultis. Dietologai rekomenduoja rinktis tik kepimui skirtą aliejų.
Yra įvairiausių skonių aliejų, daugelis jų turi jūsų organizmui reikalingų medžiagų, bet prieš naudodami bet kurį aliejų kepimui – turėtumėte pasidomėti ar jis tam tinkamas. Labai svarbu žinoti, ar aukštoje temperatūroje nesudega visi jo privalumai ir nevirsta kenksmingais kancerogenais.
Aliejus, kuriame kepamas maistas, tampa kenksmingu
Riebalų reikia kiekvienam žmogui, tačiau labiausiai tokių, kurie turi mononesočiuosiųjų riebalų, Omega 3, Omega 6 ir Omega 9 rūgščių. Kita vertus, kenkia per didelis riebalų kiekis, todėl net ir šaltiems patiekalams aliejų vartoti būtina saikingai. Salotoms ar jau paruoštiems patiekalams pašlakstyti tinka tik žemą degimo temperatūrą turintys aliejai, todėl kepimui niekuomet nenaudokite nerafinuotų ar šalto spaudimo aliejų, pvz.: įžymiojo „extra virgin“ alyvuogių aliejus, nevalytų linų sėmenų, sezamų, dygminų ar sojų aliejų.
Šie aliejai aukštoje temperatūroje ima rūkti, ne tik sudega jų naudingos medžiagos, bet ir formuojasi kenksmingi laisvieji radikalai, kurie organizme sujaukia normalią ląstelių veiklą. Derėtų atkreipti dėmesį į išvalytus ir specialiai paruoštus aliejus.
Vis populiarėjantis Skandinavijos šalyse ir Didžiojoje Britanijoje rapsų aliejus turi mažiausiai „blogųjų“ sočiųjų riebalų iš visų rūšių aliejaus – net perpus mažiau nei alyvuogių aliejus. Šiame aliejuje yra geriausiai subalansuotas omega-3 ir omega-6 rūgščių santykis 1:3, gausu omega-9 riebalų rūgščių, kurios atsparios oksidaciniams procesams kaitinant.
Kepant maistą naudojama daug aliejaus, todėl maistas yra nesveikas
Šiais laikais turime galimybę kepti maistą naudodami minimalų aliejaus kiekį. Norėdami išvengti papildomų kalorijų, naudokite specialius indus, taip pat purkštukus aliejui ar net teptukus. Ypač nerekomenduojama kepti maistą, apvoliotą džiūvėsėliuose ar miltuose. Tokiam maisto paruošimui reikia ypatingai daug aliejaus.
Bet kuris kepimo būdas maistą daro nesveiku
Dietologai rekomenduoja atsisakyti maistą skirstyti į „sveiką“ ir „nesveiką“, o vartoti sąvokas „sveika“ ir „nesveika“ mityba. Dažnai piktnaudžiauti keptu maistu dietologai nepataria. Vis dėlto, kepimas – tai dažniausiai pirmas maisto terminio apdorojimo etapas. Kepimą galima skirstyti į kelis procesus – apkepimas arba pakepimas.
Svarbiausia, kad tai būtų neilgai trunkantis procesas, ne aukštesnėje nei 160 laipsnių temperatūroje. Po kiekvieno kepimo dietologai primygtinai rekomenduojama keisti aliejų ir nenaudoti jau kartą naudoto. Labai svarbu kepto maisto nešildyti nei keptuvėje, nei mikrobangų krosnelėje. Žalingiausias yra įkaitintuose riebaluose keptas maistas.
Kepto maisto visai reikia atsisakyti
Prieš vartodami keptą maistą pirmiausia būtina atsižvelgti, ar neturite rimtų sveikatos sutrikimų. Keptų patiekalų atsisakyti visai nebūtina, nes saikingai vartojamas keptas maistas gali užimti tinkamą vietą subalansuotoje mityboje ir teikti malonumą.
Svarbu susipažinti su kepimo technologija, atsižvelgti į specialistų – dietologų ir profesionalių virėjų – patarimus ir gaminti taisyklingai. Ypač svarbu vartoti daug šviežių įvairiaspalvių daržovių. Rekomenduojamas kiekis per dieną – 300 – 500 gr daržovių arba po didelį dubenėlį daržovių prie kiekvieno valgio.
