Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tokiais vakarais vertėtų atidžiau atsirinkti geriamos arbatos rūšį, mat kai kurios savyje turi nemažai kofeino ir gali sutrikdyti miegą.
Žalioji ir juodoji – kuri turi daugiau kofeino?
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, jog renkantis tarp kavos ir arbatos, vertėtų žinoti, jog kavoje paprastai yra daugiau kofeino. Dideliame puodelyje (apie 250 ml) juodos kavos, kofeino, priklausomai nuo pupelių, yra apie 240 mg kofeino, puodelyje (apie 30 ml) espresso kavos – apie 70 mg, o 250 ml arbatos puodelyje, priklausomai nuo jos rūšies, kofeino yra 25–70 mg.
„Žalioji arbata pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir yra populiarus pasirinkimas tiems, kurie ieško sveikatai palankaus skysčio. Vidutiniškai 240 ml puodelyje žaliosios arbatos yra apie 25-30 mg kofeino. Ji suteikia švelnų energijos pakilimą be intensyvaus stimuliavimo, susijusio su didesnio kofeino kiekio gėrimais. Tuo tarpu juodoji arbata, nors gaminama iš tų pačių arbatmedžio lapų, dėl kitokios gamybos technologijos pasižymi intensyvesniu skoniu, o kofeino kiekis joje taip pat didesnis. 240 ml puodelyje juodosios arbatos paprastai būna apie 40-70 mg kofeino. Tikslus kiekis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip virimo laikas ir arbatos lapelių dydis“, – skirtumą įvardija gydytoja.
Mėgstantiems rafinuotus skonius – baltoji arbata
Dr. E.Gavelienė pažymi, kad baltoji arbata yra mažiausiai apdorota iš visų arbatos rūšių: joje vyksta minimali oksidacija ir išlieka didesnė natūralių antioksidantų koncentracija, palyginti su žaliąja ar juodąja arbata, o ulongo arbata dažnai tinka daugkartiniam užpylimui, tad jos lapeliai gali būti mirkomi kelis kartus, o kiekvienas užpylimas atskleidžia skirtingus skonio niuansus.
„Baltoji arbata apdorojama minimaliai, šios arbatos skonis subtilus, o kofeino kiekis mažesnis lyginant su juodąja arbata. Vidutiniškai 240 ml puodelyje baltosios arbatos yra apie 15-30 mg kofeino. Ulongo arbata yra tarp žaliosios ir juodosios arbatos pagal oksidaciją, jos lapai yra iš dalies fermentuoti. Joje yra vidutinis kofeino kiekis – maždaug 30-50 mg tokios pačios talpos puodelyje. Bendrai ulongo arbata pasižymi įvairiu skoniu – nuo gėlių iki vaisių, priklausomai nuo konkrečios arbatos rūšies“, – teigia dietologė.
Mėgstantiems ramybę – žolelių arbatos
Dr. E.Gavelienė sako, kad žolelių arbatos neturi kofeino, todėl yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išvengti stimuliuojančių medžiagų: populiariausios žolelių arbatos yra ramunėlių, pipirmėčių, čiobrelių.
„Kofeinas yra stimuliatorius, kuris gali sutrikdyti miego režimą. Jei atsisakysite kofeino arba sumažinsite jo kiekį, ypač likus kelioms valandoms iki miego, gali pagerėti miego kokybė ir bendra miego higiena. Be to, nors kofeinas suteikia laikiną energijos antplūdį, po jo dažnai būna jaučiamas tos energijos kritimas. Atsisakius kofeino, energijos lygis gali būti stabilesnis ir pastovesnis visą dieną, be svyravimų, susijusių su stimuliatorių vartojimu“, – pasakoja gydytoja.
Tiems, kas mėgsta namuose ruoštą arbatą, siūlome prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos receptą.
Jums reikės:
30 g malto šviežio imbiero šaknies;
2 vnt. cinamono lazdelių, susmulkintų;
2 l granatų sulčių;
500 ml vandens;
12 vnt. aviečių arbatos maišelių;
80 g medaus;
Pasirinktinai: granatų sėklų ir apelsinų skiltelių.
Gamyba:
- Imbiero ir cinamono lazdeles uždėkite ant švaraus audinio. Pakelkite audinio kampus; suriškite virvele, kad susidarytų maišelis. Atidėkite į šalį.
- Į didelį puodą supilkite sultis ir vandenį, užvirinkite. Nuimkite nuo ugnies. Sudėkite arbatos maišelius ir prieskonių maišelį; uždenkite ir palaikykite 8 minutes. Išimkite arbatos maišelius ir prieskonių maišelį; įmaišykite medų. Patiekite šiltą. Jei norite, patiekite su granatų sėklomis, apelsinų skiltelėmis ir papildomomis cinamono lazdelėmis.
