Dietologo teigimu, žmogaus imuninė sistema – organų ir ląstelių visuma, kuri apsaugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų ir įvairiausių ligų sukėlėjų. Nuo imuniteto priklauso, kuo sergame, kaip dažnai sergame, kodėl sergame.
„Esama dviejų imunitetų: yra įgimtas imunitetas, kuris iš dalies yra nulemtas genetikos, ir įgytas, kuris formuojasi besivystant organizmui. Pastarasis priklauso ne nuo žmogaus genetinės medžiagos, bet labiau nuo aplinkos veiksnių, tarp jų – ir mitybos“, – teigia dietologas E.Grišinas.
Silpstančio imuniteto požymiai
Vis dažniau pasitaikančios slogos, dažnesni peršalimai gali būti silpstančio imuniteto požymiai. Dietologas pabrėžia, kad nuovargis, sunkesnis atsistatymas po fizinio krūvio, ilgai gyjančios žaizdos taip pat gali būti rodikliai, kad mūsų imuninė sistema visavertiškai nebesusitvarko su organizme vykstančiais uždegiminiais procesais. Pastebėję silpstančio imuniteto požymius žmonės dažnai griebiasi įvairiausių papildų ir vitaminų. Pasak E.Grišino, nors vitaminai yra būtinas stipraus imuniteto komponentas, vien jais pasikliauti nereikėtų.
„Vitaminas C, ko gero, populiariausias papildas, kurio griebiasi susilpnėjusiu imunitetu besiskundžiantys žmonės. Bėda ta, kad dažnai jis vartojamas ne prevenciškai, o bandant išgyti nuo jau užklupusios ligos. Manau, kad iš vandenyje tirpių vitaminų, vitaminas C yra vienas pagrindinių antioksidantų, tačiau jis yra skirtas prevencijai, o ne gydymui.
Beje, jeigu kasdien suvalgysime bent po 200–300 g vaisių ir daržovių, turėtume gauti pakankamą vitamino C dozę. Perteklinės vitaminų dozės gali net pakenkti mūsų organizmui, sukelti virškinamojo trakto problemų ir net ne nuslopinti uždegimą, bet jį padidinti. Todėl prieš pradedant vartoti bet kokius papildus patartina pasitarti su gydytojais“, – dėsto E.Grišinas.
Svarbi visavertė mityba
Dietologas pabrėžia, kad norint išlikti sveikiems, dėmesį reikėtų kreipti ne į tam tikro mikroelemento svarbą, kaip antai vitamino C ar vitamino D, o į visą mitybą apskritai. Labai svarbu, kad kasdienis mūsų suvartojamo maisto racionas būtų platus ir spalvingas.
„Universali imunitetą stiprinanti mitybos formulė neegzistuoja, bet organizmas visada bus stipresnis, jei mityba bus turtinga polinesočiomis ir mononesočiomis riebalų rūgštimis, tai yra alyvuogių aliejus, riebios žuvys, riešutai; mityba turtinga polifenoliais, tai yra įvairiaspalvės uogos; mityba turtinga vitaminų C ir A, kurių apstu spalvotose daržovėse; mityba, kurioje angliavandenių nėra daugiau nei baltymų ar sveikųjų riebalų.
Taip pat labai svarbu, kad nebūtų kalorijų pertekliaus. Jeigu maitinamės sveikais produktais, bet nuo jų auga svoris, tai jau yra neigiamas poveikis mūsų organizmui. Labai svarbu valgyti kuo daugiau natūralių ir kuo mažiau perdirbtų bei apdorotų maisto produktų“, – pasakoja dietologas.
Nors cukrus neretai pravardžiuojamas „baltąja mirtimi“ ir jo perteklius išties gali sukelti neigiamus padarinius, jo visiškai iš savo raciono išbraukti nereikėtų. Jeigu gliukozės per mažai, imuninės sistemos efektyvumas kovojant su infekcijomis gali sumažėti.
„Cukraus visiškai atsisakyti nereikėtų, tačiau turime žinoti, iš kokių šaltinių jį gauti. Tai turėtų būti pilnagrūdžiai produktai, vaisiai, daržovės. Jeigu mes per dieną suvalgysime maždaug 400 g įvairiaspalvių daržovių, nors 200 g vaisių ir uogų, išgersime nors du puodelius žalios arbatos, suvalgysim pietums riebesnės žuvies, ir neviršysim kalorijų poreikio, tikrai žinosime, kad sveikatai ir imuninei sistemai davėme labai daug“, – teigia E.Grišinas.
Cukraus visiškai atsisakyti nereikėtų, tačiau turime žinoti, iš kokių šaltinių jį gauti.
Pokyčiai neateina per savaitę
Dietologas pabrėžia, kad gerai funkcionuojanti imuninė sistema priklauso ne vien nuo mitybos. Jeigu maitinamės teisingai, bet vis tiek jaučiame, kad imunitetas silpsta, privalome atrasti, kokias gyvensenos klaidas darome.
„Jeigu būsime nutukę, bet imunitetą bandysime stiprinti uogomis – tai mums nepadės. Pirmiausia reikia suprasti priežastis, kurios daro blogą įtaką mūsų imuninei sistemai: ar tai mityba, ar fizinio krūvio stoka, ar miego stoka, rūkymas, toksinai, užterštas oras, alkoholio vartojimas. Žmogus gali teisingai maitintis, valgyti ekologišką maistą, bet miegoti po kelias valandas per parą. Jeigu nepakeisime gyvenimo būdo, tikėtina, kad mūsų imuninė sistema nefunkcionuos taip veiksmingai, kaip galėtų“, – įžvalgomis dalijasi E.Grišinas.
Apibrėžti, per kiek laiko pavyks sustiprinti imuninę sistemą, neįmanoma. Pasak dietologo, pakeisti savo gyvenimo įpročius – ne iš lengviausių užduočių, todėl nereikėtų norėti pokyčius pasiekti per savaitę.
„Formuokime gerus įpročius, duokime tam mėnesį ar du ir pagerėjimą tikrai pajausime. Nors skamba nedaug, du mėnesiai – ilgas laiko tarpas, reikalaujantis atsidavimo, pasiryžimo ir drausmės. Kalbant apie mitybą, visada sakau, kad nelipkime iš karto į Everestą – užlipkime į Šeškinės kalną, tuomet ir į Himalajus bus lengviau įkopti“, – baigia dietologas E.Grišinas.
