Kaip portalui manodaktaras.lt teigė gydytoja dietologė, psichoterapeutė Rasa Audickienė, sezonų kaita didelės įtakos mitybos principams neturi, visgi ji patarė nepamiršti pagrindinių taisyklių bei nedaryti klaidų, kurios ypač dažnos vasaros metu.
– Tad kas turi sudaryti mūsų kasdienį vasaros racioną ir kaip dažnai patariama valgyti?
– Geriausia valgyti tai, ko norisi, nepamirštant subalansuotumo, įvairovės ir reguliarumo. Vasaros sezonu tikrai vertėtų nepraleisti uogų, vaisių ir daržovių sezono, kai jos ką tik atsineštos iš daržo, kupinos vitaminų ir mineralų. Ne paslaptis, kad kuo šviežesnė daržovė ar uoga, tuo ji maistingesnė. Valgymo dažnumas neturėtų skirtis nuo kitų metų laikų. Tikrai pakanka valgyti 3–4 kartus per dieną. Svarbiausia išlaikyti saiką ir reguliarumą.
– Ką manote apie užkandžius, kuriuos dažnas mėgsta neštis į darbą? Kokie jie turėtų būti, kad turėtume energijos visai dienai?
– Valgydami užkandžius niekada neturėsime energijos visai dienai, nes visgi tai užkandis, kad ir iš ko jis būtų pagamintas. Patarčiau rinktis pagrindinius valgymus ir vengti maisto „pagraibymų“. Dažniausiai tai būna tuščios kalorijos. Insulinui atsigauti tarp valgių tikrai reikia bent 2,5 valandos ir užkandžiai gali varginti kasą. Bet jei neatsispiriama užkandžiams, geriausia rinktis tokius, kurie praturtinti baltymais, pavyzdžiui, riešutai, sėklos, natūralus jogurtas ir kt. Ir kuo mažiau vartokite greitųjų angliavandenių, tokių kaip saldumynai, konditeriniai gaminiai ir t.t.
– Ar tiesa, kad pusryčių nevalia praleisti? O gal tai mitas?
– Taip, pusryčiai yra svarbūs. Jei juos praleidžiame, organizmas gali imti badauti, o tai sulėtina medžiagų apykaitą. Taip pat ilgainiui tokiam žmogui pradės trūkti energijos, skaudės galvą, gali ištikti hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje), dėl to jis gali jaustis piktas ar nelaimingas. Tie, kurie ilgai nevalgo pusryčių, gali pasakyti: „nesąmonė, aš juk tiek metų nepusryčiauju ir man viskas gerai“. Ir tai bus tiesa, nes mūsų organizmas turi unikalią savybę prie visko prisitaikyti, kad tik išgyventume. Bet ar tai sveikatai palanku? Manau – ne.
– Kiek suaugęs žmogus turėtų išgerti vandens ar kitų skyčių per dieną? Ką patartumėte sakantiems, jog vanduo jiems tiesiog „neskanus“?
– Per dieną išgerti 25–30 ml/1 kg kūno masės būtų visai pakankamai. Tačiau tai labai individualu, nes labai priklauso nuo suvalgomo maisto sudėties. Šie skaičiai tikrai gali netikti kiekvienam. Reikia nepamiršti, kad į tą kiekį įeina visi skysčiai – net vaisiai ir daržovės. O tų žmonių, kurie sako, kad daug vandens niekaip negali išgerti, pasiteiraučiau, kiek yra tas daug? Vienas litras vieniems yra daug, kitiems – mažai. Įprasti gurkšnoti vandenį yra visokiausių gudrybių. Galime net pasinaudoti išmaniojo telefono programėle, kuri primena, kad reikia atsigerti vandens. Jei jums paprastas vanduo neskanus, galime jį paskaninti citrinos, laimo griežinėliu, mėtos lapeliu ir pan. O galbūt žmogus suvalgo daug maisto, kuris praturtinas vandeniu ir dėl to jis nejaučia troškulio? Galbūt labai menkas jo fizinis krūvis, aplinkos temperatūra ir kitos priežastys – visa tai gali daryti įtaką vandens iš kūno netekimui. Visuomet rekomenduoju – stebėkite savo kūną, pajauskite, ko ir kiek jis iš tikrųjų nori.
– Kalbant apie mitybą vasaros metu, kokias klaidas įprastai darome?
– Didžiausia klaida, manau, yra per didelis alkoholio vartojimas vasarą. Prasideda ant griliaus ruošiamų patiekalų sezonas ir tuo pačiu alaus bei kitų alkoholinių gėrimų pardavimas. O kur alkoholis (nekalbant jau apie tai, kad jis yra itin kaloringas ir jo metabolitai toksiški), ten ir nuolatinis užkandžiavimas bei persivalgymas. Kita klaida – nepakankamas skysčių (ypač vandens) vartojimas. Vasaros dienomis minėtų 30 ml/1kg gali būti tikrai per mažai. Taip pat prasideda vakarieniavimo per didelėmis porcijoms ir emocinio valgymo sezonas, o tai tikrai nėra sveikatai palanku. Visuomet gali padėti STOP pauzė: sustok ir pabūk ramiai, įjunk smalsumą ir imkis veiksmų. Tad visiems noriu palinkėti būti sąmoningiems ir stebėti, ką, kaip ir kiek dedate į savo lėkštę.
