Pasak jos, vienareikšmiškai pasakyti, kokių produktų reikėtų atsisakyti, būtų sudėtinga. Visi žinome, kad nereikėtų valgyti greitojo, skrudinto, riebaus maisto, pusfabrikačių, kuriuos tereikia tik pašildyti. Labiau vertinamas natūralus, šviežiai pagamintas, įvairus maistas.
– Vyrauja nuomonė, kad duonos reikia atsisakyti. Ar tikrai?
– Griežtai prieštarauju šitai nuomonei. Duona yra priskiriama prie grūdinių patiekalų, 1–2 riekelės per dieną tikrai jokios žalos nedaro. Reikia rinktis mums įprastinę ruginę ar kvietinę-ruginę duoną, kurioje nėra pridėtinio cukraus ar džemo, vengti batono.
Vienu kartu reikėtų suvalgyti ne daugiau maisto, nei tilptų į rieškutes.
– Ar galėtumėte išskirti pagrindinius svarbiausius maisto produktus, kurie mūsų mitybos racione turėtų būti kiekvieną dieną?
– Pats svarbiausias produktas – daržovės, nes lietuviai vis dar nepakankamai vartoja daržovių. Labai gerai daržoves valgyti pagal sezoną: pavasarį, vasarą – žaliuojančias salotas, rudenį, žiemą – šakniavaisines daržoves. Negalėčiau išskirti vienos daržovės kaip pačios naudingiausios, visos yra turtingos vienokiais ar kitokiais vitaminais ir mikroelementais.
– Ar žiemą sveika valgyti raugintas daržoves?
– Raugintose daržovėse yra įvairių gerųjų bakterijų, kurios naudingos mūsų žarnyno mikroflorai. Jos padeda pasiekti mikrofloros pusiausvyrą mūsų virškinamajame trakte, o tai veikia prevenciškai prieš vėžį, prieš senėjimo procesus ir pan.
– Kaip turėtų keistis žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas priklausomai nuo jo amžiaus?
– Senstant savaime sumažėja apetitas, keičiasi vadinamoji olfaktorinė sistema, skonių pojūčiai, jų aštrumas. Mažiau fiziškai judame, todėl ir kalorijų reikia mažiau.
– Kalorijas skaičiuoti vis dėlto reikia?
– Vienu kartu reikėtų suvalgyti ne daugiau maisto, nei tilptų į rieškutes: 0,5 l dydžio porcija moterims ir 0,7 litro vyrams. Toks kiekis nustatytas pagal skrandžio anatomiją, nes moters skrandžio talpa ir yra apie 500 ml, o vyrų apie – 700 ml. Žinoma, priklauso ir nuo to, kokį maistą valgom. Skystas maistas greičiau iš skrandžio iškeliaus į plonąjį žarnyną, o, tarkime, karbonadas išbus ilgiau.
Maistas virškinamas 4–5 valandas, todėl tokie pat turėtų būti ir tarpai tarp valgymų. Ir pusryčiai, ir pietūs, ir vakarienė yra svarbūs.
– Tai vakarienės priešui nereikia atiduoti?
– Nėra mokslinių įrodymų, kad taip reikėtų daryti. Jeigu jūs sau nusistatote per dieną suvartoti 1500 kalorijų, galite proporcijas susidėlioti, kaip tik norite. Jeigu viršysite, perteklinės kalorijos jums jau kaupsis riebaliukų pavidalu.
Kodėl girdime, kad vakare reikia valgyti mažiau? Žmogus grįžta iš darbo, kuriame skubėjo, lėkė, o namie nori atsipalaiduoti, valgymas tampa kaip relaksacinė priemonė, gal todėl ir persivalgo. Kas kita yra emocinis valgymas: žiūri filmą, susigraudeni ir net nepastebi, kaip užkandžiauji, sudoroji pakuotę riešutėlių ar traškučių. Tada ir prisirenki per daug papildomų kalorijų. Todėl ir kalbama, kad vakare reikėtų mažiau valgyti.
Dažniausiai vakare persivalgo tie žmonės, kurie visą dieną neranda laiko tinkamai pavalgyti. Vakare prisivalgo, o ryte jau nenori pusryčių. Per dideli tarpai, žmogus išalksta ir suvalgo daugiau, nei reikėtų.
– Nutukusių žmonių vis daugėja, antsvorio turinčių vaikų statistika taip pat bauginanti...
– Nutukęs žmogus yra vaikščiojantis lėtinis uždegimas, kuris veikia visus organus. Pirmiausia nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, po to kasa, kepenys, sąnariai, visos sritys. Dėl vaikų nutukimo atsakingi tėvai. Maži vaikai juk nenueina į parduotuvę ir patys neperka, maisto patys irgi nepasigamina. Tėvai turi mokytis taisyklingos sveikos mitybos. Informacijos yra daug, aktyviai dirba visuomenės sveikatos biurai prie savivaldybių, todėl reikia keisti blogus gyvenimo įpročius.
– Kaip sėkmingai mažinti svorį nekenkiant savo sveikatai ir išvengti rizikos vėl jį susigrąžinti?
– Svorio metimas nėra vienos dienos ar vienos savaitės darbas. Visos dietos duoda tik trumpalaikį efektą, dažnai būna, kad svoris nukrinta, nes sumažėja vandens ar raumenų, o riebalų kiekis išlieka tas pats. Po bet kurios trumpalaikės dietos įprastai grįžta buvęs svoris ir dar plius 2–3 ar net 5 kg.
Reikia suprasti, kad svoris priaugo ne per vieną dieną, todėl metamas taip pat turi būti lėtai ir ilgai. Tai gali užtrukti nuo 6 mėnesių iki 3 metų, padedant dietologui, psichotarapeutui.
Nauji mitybos įpročiai pradeda formuotis tik po mėnesio nuo dietos pradžios: keičiasi mikroflora, kuri po metų būna visiškai pasikeitusi. Per trejus metus yra labai didelis atkryčių pavojus. Esant stresui ar sudėtingai gyvenimo situacijai žmogus gali „nutrūkti nuo grandinės“ ir vėl pradėti persivalgyti. Todėl reikia nusiteikti kruopščiam ir ilgam darbui komandoje su specialistais.
