Norite būti sveiki? Pusryčiaukite!
Dažnai per skubėjimą ir laiko stoką, atsisakome pusryčių – tai didelė klaida, kurios reikėtų išvengti. Pasak dietologės Barboros Jarašūnės, pusryčiai teigiamai veikia bendrą žmogaus savijautą ir sveikatą.
„Pusryčių metu papildome per naktį išsekusias organizmo energijos atsargas, todėl turime daugiau energijos kibti į darbus ar mokslus. Pusryčiams pasirinkus grūdus, daržoves, pieno produktus ir kitus baltymų šaltinius, galima išvengti impulsyvaus užkandžiavimo mažos maistinės vertės produktais dienos metu. Pusryčiams taip pat tinka pilno grūdo sumuštiniai su sveikais priedais. Pusryčiai padeda išlaikyti mitybos režimą“, – pasakoja gydytoja.
Pusryčiauti labai svarbu – nustatyta, kad nevalgantys pusryčių suaugusieji turi didesnę aterosklerozės, širdies ligų, hipertenzijos ar netgi insulto riziką.
Papusryčiauti rekomenduojama per dvi valandas nuo atsikėlimo. Būtų gerai, jei kasdien įprastumėte valgyti maždaug panašiu laiku – taip išlaikysite valgymo režimą, kuris svarbus ne tik kūno masės kontrolei, bet ir gerai savijautai.
Pusryčiams – maistingas maistas
Dietologė B.Jarašūnė pusryčius „konstruoti“ pataria iš kelių produktų grupių: „Tai galėtų būti uogomis ar vaisiais ir natūraliu jogurtu paskaninta košė arba pilno grūdo duonos sumuštinis su mėsa, salotomis, kiaušiniais ar sūriu.
Geriausia, jei kiekvieną rytą pusryčiai yra kiek kitokie – įvairovė yra raktas į balansą. Pusryčiams gali tikti ir sriuba, ir maltinis – jeigu tokio maisto norisi, o per pietus ar vakare to suvalgyti nebus galimybės, kodėl gi ne?“ – šypsosi B.Jarašūnė.
Ryte, kaip ir likusios dienos metu, dietologė pataria vengti cukraus (ne daugiau 15 g cukraus/100 g produkto) ir druskos (ne daugiau 1,5 g druskos/100 g produkto) turinčių produktų, perdirbtų mėsos gaminių (dešrų, dešrelių, kumpių, pirktinių paštetų), patiekalų su kenksmingais riebalais (transriebiosiomis riebalų rūgštimis).
Savaitgalio pusryčiai
Savaitgalio pusryčiai dažnai ir vėlesni, ir gausesni, ir sotesni nei darbo dienų
Nevalgantys pusryčių suaugusieji turi didesnę aterosklerozės, širdies ligų, hipertenzijos ar netgi insulto riziką.
„Savaitgaliai skirti atsipūsti nuo kasdienių reikalų ir pailsėti. Jų metu galime daugiau laiko skirti maisto gaminimui ir valgymui su šeima ar draugais. Valgome vėliau, nes neretai ilgiau pamiegame. O išsimiegojimas teigiamai veikia mūsų apetitą bei kūno svorį", – kalba B.Jarašūnė.
Jei valgysime vadovaudamiesi intuityviais kūno pojūčiais, o ne griežtomis taisyklėmis, vėlesni ir sotesni pusryčiai gali būti ne „bloga praktika“, o startas tolimesniems savaitgalio planams – išvykoms, žygiams, sodui ar namams tvarkyti. Tad jei pusryčiai buvo gausesni ir sotesni, per pietus reiktų tiesiog užkąsti lengviau.“