Praleisdami daug laiko už stalo namuose bei svečiuose, lietuviai dažnai pamiršta kas yra saikas. Pernelyg didelis pasimėgavimas patiekalais ir alkoholiniais gėrimais sukelia ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai.
Apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš pradedant švęsti, kalbamės su Lietuvos dietologų draugijos ir Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos „Lobesity“ vadove, dietologe, medicinos mokslų daktare Rūta Petereit.
– Lietuviai per šventes ruošia daug patiekalų, ant stalo atsiranda ir alkoholis. Taip švenčių metu gyventojai ne tik persivalgo, bet ir suvartoja daug alkoholio. Moterys dažniausiai renkasi vyną ir šampaną, vyrai – degtinę, viskį ir alų. Kokią įtaką alkoholio vartojimas kartu su maistu?
– Iš tiesų per šventes atsispirti įvairiems viliojantiems patiekalams labai sunku. Galima teigti, kad šventės dažnai tampa iššūkiu organizmui. Ypač didelis pavojus sveikatai ir kepenims kyla, kai kartu vartojamas riebus maistas ir alkoholis. Alkoholis ir taip yra kaloringas, bet dar ir skatina persivalgymą. Mokslininkai jau senai įrodė, kad yra tiesioginis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir persivalgymo.
Toks derinys gali lemti rimtų kepenų ligų priežastimi. Pradžioje kepenys suriebėja – kepenų ląstelėse susikaupia didelis riebalų lašelių kiekis. Ligos pradinėje stadijoje tai nesukelia jokių simptomų. Ilgainiui pažeistose kepenyse gali išsivystyti uždegimas – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, alkoholinė kepenų liga, kepenų cirozė ir kepenų onkologinė liga.
– Kuris organas atsakingas už alkoholio skaidymą žmogaus organizme, kaip jis veikia ir kokią įtaką jam daro alkoholiniai gėrimai?
– Ne kiekvienas žino, kad kepenys yra stambiausia virškinimo liauka, atliekanti daugybę gyvybiškai būtinų funkcijų. Tai didžiausias organas, sveriantis pusantro kilogramo. Dažnas prisimena turintis šį organą tik jau susirgus kepenų ligomis. 80 proc. į organizmą patekusio alkoholio metabolizuojama kepenyse, kita dalis – skrandžio gleivinėje ir kituose audiniuose, arba jis išsiskiria nepakitęs per inkstus, plaučius, su prakaitu (2-10 proc.).
– Kas nutinka, kai kepenys ir kiti organai nesusidoroja su maisto ir alkoholio krūviu? Kokie simptomai rodo tokią perkrovą? Ar galvos skausmas ir pykinimas gali reikšti problemas su kepenimis?
– Kepenų skausmo žmonės nejaučia, laiku nesikreipia į gydytojus, todėl kepenų ligos laikomos nebyliomis ir klastingomis ligomis. Kai kurie pacientai skundžiasi maudimu dešinėje pošaunkaulinėje srityje ar nuovargiu, bendru negalavimu. Įprastai padidėja kepenys, bet jeigu žmogus serga ir nutukimu, tai gali būti sunku pastebėti. Tačiau daugeliui net ir šie simptomai neatrodo tokie rimti ir į juos tiesiog nekreipia dėmesio, todėl tikrintis neskuba. Visgi, kalbant apie kepenų ligas, simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra.
Paprastai paciento skundai dėl kepenų pažeidimo būna nespecifiški: diskomfortas (kartais skausmas ar pilnumo pojūtis) dešinėje pašonėje ir epigastriume, anoreksija, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. 25 proc. ligonių gali karščiuoti, jiems gali būti nedidelė gelta. 20-35 proc. ligonių, kurie serga cholestazine ligos forma, gelta gali būti labai ryški. Beje, savijauta dėl kepenų pažeidimo gali priminti tradicinius pagirių simptomus, tokius kaip galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, bendras organizmo silpnumas.
Diagnozuoti ankstyvos stadijos lėtines kepenų ligų ligas yra gana sudėtinga, nes iš pradžių pacientas klinikinių simptomų nejaučia. Bet pasirūpinti savo kepenų sveikata galima iš anksto.
Tam būtina keisti požiūrį ir pripažinti, kad kiekvienas šiuolaikinis žmogus gali turėti suriebėjusias kepenis, todėl labai svarbu rūpintis savo kepenimis. Mažiau vartoti sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, alkoholio. Būtinas fizinis aktyvumas bent po 30 minučių penkis kartus per savaitę. Taip pat pagalvoti ir apie prevencines priemones.
– Egzistuoja mitas, kad nedidelis alkoholio kiekis teigiamai veikia žmogaus organizmą. Ar tai tiesa? Kokia alkoholio dozė yra saugi, kad nepakenktume savo organizmui? Kodėl svarbu riboti alkoholio ir maisto kiekį? Kuo rekomenduotumėte pakeisti alkoholį ant šventinio stalo?
– Alkoholio toksiškumo ribos yra labai individualios ir priklauso nuo lyties, persirgtų ar esamų šalutinių ligų, mitybos, genetinių savybių ir kt. Kepenų pažeidimas priklauso ne nuo gėrimų rūšies, o tik nuo išgerto jų kiekio ir gėrimo trukmės. Individualūs skirtumai labai dideli ir kiekvienam individui toksinė alkoholio dozė yra skirtinga.
Šiuo metu laikoma, kad vyrams vadinamoji saugi gryno alkoholio dozė yra 40 g/d., moterims – 20 g/d. Vartojant alkoholio 40-60 g/d. kepenų ligų susirgimo rizika padidėja 6 kartus (palyginti su 20 g vartojimu), 60-80 g/d. – 14 kartų, o 80 g/d. – 100 kartų.
Kartais dar vyrauja nuomonė, kad alkoholis gerina skrandžio veiklą ir didina apetitą. Alkoholis daro poveikį visoms virškinimo trakto liaukoms tarp jų ir skrandžio sienelėse esančioms liaukoms, kurios gamina skrandžio sultis, turinčias pepsino, druskos rūgščių ir įvairių fermentų, būtinų maisto virškinimui. Dėl alkoholio sudirginimo liaukos pradžioje išskiria daug gleivių, o po to jos atrofuojasi. Skrandžio liaukoms atrofavus, žmogus įgauna iškreiptą apetito pojūtį.
Įdomu tai, kad moterų kūno masė ir vandens tūris mažesni, riebalų kiekis didesnis, todėl susidaro didesnė alkoholio koncentracija kraujyje ir audiniuose. Moterų kepenų geba metabolizuoti alkoholį blogesnė dėl to, kad lytiniai hormonai slopina fermentinių sistemų, dalyvaujančių alkoholio metabolizme, aktyvumą. Nutukimas gali būti papildomas alkoholinio kepenų pažeidimo rizikos veiksnys.
Mano patarimas – prie šventinio stalo gerti vaisiais ar vaistažolėmis paskanintą vandenį, o jei alkoholio atsisakyti sunku, tuomet jo vartojimą apriboti.
– Kokias tendencijas pastebite dėl alkoholio vartojimo švenčių metu? Ką galima padaryti, kad alkoholis kuo mažiau pakenktų žmogaus organizmui?
– Po švenčių dažniau susiduriame su nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, su kuria siejamos ir kitos ligos kaip nutukimas, metabolinis sindromas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Gali atrodyti, kad nealkoholiniai gėrimai būtų išeitis. Visgi, vartoti reikia saikingai, nes žala sveikatai panaši, ar geriam alkoholinius ar nealkoholinius gėrimus, ypač jei vertinam jų kaloringumą. Alkoholinio ir nealkoholinio alaus kaloringumas yra panašus, tačiau nealkoholiniame aluje yra gliukozės fruktozės sirupo: 100 ml nealkoholinio alaus gali būti nuo 2,2 iki 2,5 g cukraus. Išgėrę pusę litro, gauname apie 10-15 gramų cukraus, kuris, aišku, nėra mūsų organizmui rekomenduojamas. Geriausia gerti gryną vandenį, paskaninus mėtos lapeliu, citrinos ar greipfruto griežinėliu.
Svarbiausia yra saikingumas ir dėmesingumas savo kepenims. Jei jau žinome, kad nepavyks atsisakyti alkoholio, reikėtų bent jau „užsidėti saugos diržus“ – „prieš ir po“ vartoti augalinių ekstraktų derinius, kurie padeda apsaugoti kepenis, regeneruoti kepenų ląsteles, sureguliuoti virškinimą. Tokiais atvejais naudinga rinktis daugiakoponenčius preparatus, turinčius platesnį poveikį.
– Kokių medžiagų reikia organizmui, norint užtikrinti normalią viso virškinamojo trakto ir kepenų normalią veiklą?
– Yra daug žolinių preparatų, gerinančių kepenų veiklą (pelynas, kraujažolė, kiaulpienė, paprastoji trūkažolė, saldžialapė kulkšnė, pipirmėtė, varnalėša, citrinvytis, erškėtis, žvirbliarūtė, raugerškis, kininis gaivenis, indiškasis bazilikas ir lapainis, baikalinė kalpokė, kvapusis čilmedis, miramedis, cinamonas), kaip maisto produktų, kurie naudingi kepenims (česnakas, avokadas, obuoliai, citrina, greipfrutas, granatas, brokoliai, burokai, artišokai, ilgieji pipirai, graikiški riešutai).
Bet daugiausia mokslinių įrodymų turi kurkuminas iš ciberžolių ir silimarinas iš margainių. Jų sinerginis veikimas, kurį sustiprina piperinas, apima kepenų apsaugą, detoksikaciją, regeneraciją, tulžies gamybos reguliavimą, dispepsijos mažinimą, gliukozės ir cholesterolio kiekio mažinimą, kepenų ligos progresijos stabdymą.
Svarbu suprasti kiekvienos šios medžiagos poveikį. Kurkuminas, pagrindinis ciberžolės kurkuminoidas, pasižymi stipriu priešuždegiminiu, antioksidaciniu, antipatogeniniu ir antikancerogeniniu poveikiu. Tai vienas iš plačiausiai tyrinėjamų augalinių preparatų šiuolaikinėje medicinoje. Yra studijų, įrodančių gerą kurkumino kepenis apsaugantį ir atstatantį efektą esant kepenų suriebėjimui, esant įvairiems kepenų pažeidimams, net ir esant kepenų cirozei. Vartojant kurkuminą stebimas riebalų pertekliaus sumažėjimas kepenų audinyje, normalizuojasi padidėję kepenų fermentai, stebimas teigimas poveikis lipidų apykaitai.
Silimarinas – bene plačiausiai ištirtas augalinis preparatas gydant įvairios kilmės kepenų pažeidimus. Eksperimentinėse ir klinikinėse studijose įrodytas jo antioksidacinis, kepenų ląsteles stabilizuojantis, regeneruojantis, uždegimą ir fibrozę mažinantis efektas. Studijų duomenimis šie teigiami silimarino poveikiai stebimi esant kepenų pažeidimams dėl riebalų, alkoholio, kepenų virusų, vaistų ir kitų toksinių medžiagų.
Piperinas paskatina kraujotaką virškinimo trakte, dėl to irgi suintensyvėja kartu su juo vartojamų medžiagų pasisavinimas. Stebėta teigiama piperino įtaka kepenims ne tik hepatitų atvejais, bet ir esant kepenų cirozei, net ir esant hepatoceliulinei karcinomai.
– Kaip gydytoja, ko palinkėtumėte Lietuvos gyventojams artėjančių švenčių proga?
– Mes visi žinome kaip gyventi sveikai, tačiau nebūtinai taikome tas žinias praktiškai. Artėjant Naujiems metams keliame sau naujus iššūkius susijusius su sveikatos gerinimu. Todėl linkėčiau daugiau ryžto keičiant įpročius ir tikėjimo, kad viskas yra įmanoma.
Svarbu nuolat stebėti savo sveikatos būklę: kontroliuoti svorį, arterinę hipertenziją, cholesterolio kiekį. Kol kepenys tik suriebėjusios, tai dar yra grįžtamas procesas, kai pakanka pakeisti gyvenimo būdą, galima pasitelkti augalines terapijas, kad kepenys ir vėl taptų visiškai sveikos.
