„Medžiagų apykaita, arba metabolizmas, yra nuolatinių cheminių procesų visuma, kai organizme vyksta nuolatinis judėjimas, iš maisto gaminama energija, šalinami nereikalingi apykaitos produktai, sudaromos visos sąlygos organizmui augti, kovoti su ligomis, turėti energijos kvėpuoti, virškinti, mąstyti ir tokiu būdu užtikrinti visų organizmo ląstelių darnų darbą.
Kitaip tariant, be medžiagų apykaitos negalėtume palaikyti gyvybės“, – paaiškino „Gerovės klinika“ dietologė.
Tačiau dažniausiai, kalbant apie metabolizmą, anot gydytojos, žmogus turi omenyje tik bazinį medžiagų apykaitos greitį (kiek kilokalorijų kūnas „sudegina“ ramybėje), o ne visų cheminių procesų visumą.
– Kas lemia medžiagų apykaitos greitį, t.y. kas ją lėtina ar pagreitina?
– Medžiagų apykaitos greitį iš dalies gali lemti lytis, amžius, kūno tipas ir paveldimumas, tačiau labiausiai jį veikia kintami veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mityba, kūno masė, žalingi įpročiai, miegas, visas gyvenimo būdas.
Ir tai yra gera žinia, nes kintamus veiksnius galime koreguoti, tokiu būdu „pagreitinti“ arba kaip tik „lėtinti“ metabolizmą.
– Būna, žmogus sako, kad jo šaltos galūnės nuo pat vaikystės, kad ir ką bedarytų – ar tai lemia lėta medžiagų apykaita?
– Netiesiogiai galima taip įvardyti. Jeigu tai nėra kraujagyslinė patologija arba, pavyzdžiui, sisteminė liga – pagalvočiau apie fizinio aktyvumo didinimą, žalingų įpročių atsisakymą, mitybos nepakankamumo korekciją, o tada ir rankos, ir kojos greičiau sušiltų.
Kadangi šaltos galūnės gali būti požymis ir rimtesnių susirgimų, visada rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
– Ar galime paveldėti tam tikrą medžiagų apykaitą?
– Gali būti paveldėtas polinkis į nutukimą. O padidėjęs riebalinis audinys sudaro palankias sąlygas metabolizmui „lėtėti“. Tačiau paveldimumas lemia tik 20 proc. galutinio rezultato, visa kita priklauso nuo žmogaus motyvacijos, gyvenimo būdo, įpročių.
– Kokie gali būti sutrikusios medžiagų apykaitos požymiai?
– Sunku įvertinti, kas yra sutrikusi medžiagų apykaita. Labiau sakyčiau, tai yra pasekmė, o požymiai ar faktoriai, kad medžiagų apykaita, tikėtina, sutrikusi, galėtų būti: nesubalansuota mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, lėtinės ligos, kūno masės nukrypimai nuo normos ribų.
– Kokie būtų jūsų patarimai, kaip ją sureguliuoti? Ar tai lemia vien mityba?
– Palaikyti tinkamą medžiagų apykaitą reiškia koreguoti mano minėtus kintamus veiksnius:
- valgyti subalansuotą maistą,
- palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą (nepamiršti apie jėgos pratimus),
- atsisakyti žalingų įpročių,
- palaikyti kūno masę normos ribose,
- laiku gydyti lėtines ligas,
- nepamiršti apie miego režimą.
Atrodo, taip viskas paprasta, bet kartais būna sunku įgyvendinti. Deja, nėra stebuklingos tabletės, kuri greitai galėtų mums padėti, viskas priklauso tik nuo mūsų pačių įdėto darbo ir pastangų.
Subalansuota mityba – tai:
- Pakankamas skaidulų kiekis (daugiau nei 400 g daržovių ir vaisių kasdien, viso grūdo produktai, riešutai, sėklos);
- Pakankamas baltymų kiekis (gyvulinės ir augalinės kilmės);
- Pakankamas makro ir mikroelementų kiekis (nėra nė vieno maisto produkto, kuris turėtų visus organizmui reikalingus mikroelementus, dėl to maistas turi būti įvairus);
- Tinkamas skysčių balansas;
- Sočiųjų riebalų (gyvulinių) ir paprastųjų angliavandenių (cukraus, medaus, pridėtinio cukraus) ribojimas.
Nėra uždraustų maisto produktų, tačiau yra protingas jų kiekis ir saikas.
Jeigu kalbame apie bazinę medžiagų apykaitą ir jos greitį, valgant mes jau didiname metabolizmo greitį, nes naudojame energiją virškinimui. Taip vadiname maisto terminį efektą. Baltymai sukelia didžiausią terminį efektą, dėl to dar kartą norėčiau akcentuoti, kad svarbu surinkti baltymų dienos normą.
Kalbant apie vieną konkretų maisto produktą, išskirčiau gal pipirus. Ne taip seniai buvo diskutuojama apie kapsaicino teigiamą naudą metabolizmui, ypač riebaliniam audiniui. Kapsaiciną gauname valgydami būtent pipirus, tačiau ne visi žmonės toleruoja aštresnį maistą.
