Yra įvairių nuomonių, kaip mes, gydytojai dietologai, turėtume reaguoti į įvairiausią su mityba susijusią informaciją viešojoje erdvėje. Pirmoji – turėtume susitelkti tik į savo veiklą ir nekreipti dėmesio į visą srautą, nes tai beprasmiška ir labiau atrodo kaip mūsų pačių desperatiški verkšlenimai.
Antroji – priešinga ir priekaištingai klausianti, kodėl mes tylim arba kalbam nepakankamai. Trečioji – patys turime tapti to pačio srauto dalimi ir tiesiog sėkmingai užsidirbinėti pinigus. Ketvirtoji – iš dalies trečiosios piktesnis variantas – patys kalti, kad biznio nemokate daryti.
Visgi kartais neperkalbamai pasirenkame tiesiog patylėti, nes nuoširdžiai jaučiamės desperatiškai. Desperatiškai prieš nevaldomą srautą nekompetetingos, klaidingos ar klaidinančios informacijos.
Prieš minią mitybos specialistais save besiskelbiančių asmenų, kurie prisistato žinias gilinę tūkstančiuose seminarų, kursų, paskaitų; kurių socialinių tinklų publikuojamų nuotraukų fone lyg (ne)tyčia paliktas koks nors laboratorinės diagnostikos pagrindų vadovėlis (neturiu supratimo, ką ten skaityti mitybos specialistui, kuris neturi teisės nei skirti, nei interpretuoti jokių kraujo tyrimų rezultatų).
Kurie įdeda kiekvieno išklausyto kelių valandų seminaro diplomą (anksčiau manikiūrininkės irgi labai mėgo nukabinėti kabinetų sienas); kurie nurašinėja (nenurodydami, jog cituoja) tekstus ir pateikia juos kaip savo (#nocomments); kurie vieną tos pačios kompanijos pseudoliekninantį produktą karštai reklamuoja, o kitą jau kritikuoja; kurie apskritai reklamuoja savo sekėjams įvairų šlamštą; kurie savo pseudoprofesiniams-finansiniams tikslams pasiekti naudoja savus vaikus.
Ir... šitas šiuo metu pats geriausias – kurie sugeba baigti dietetikos studijas kolegijoje ir tapti kvalifikuotais dietistais, bet pardavinėja organizmo valymo sultimis programas!
Bet visgi šįkart labiau ne apie juos, o apie kitą socialiniuose tinkluose aktyvią grupę – influencerius arba nuomonės formuotojus, kurie į jokias su mityba susijusias profesijas ir net pseudoprofesijas nepretenduoja. Jie, kaip ir kai kurie mitybos specialistai, tiesiog reklamuoja viską – nuo nanomazgočių iki sveikatai skirtų produktų. Tikrai suprantama, kad kai kurių iš jų tokia veikla yra vienintelis pajamų šaltinis ir nėra galimybių rinktis, ką reklamuoti, o su kuo visgi reikalų neturėti.
Bet šįkart nustebino keli didelį autoritetą socialinėje erdvėje visose amžiaus grupėse turintys asmenys, kurie tikrai turi finansinę laisvę ir galimybę rinktis. Be to, jie yra išsilavinusios, brandžios ir, visada atrodė, tam tikrą vertybinį stuburą turinčios asmenybės. Ir nuoširdžiai nesuprantu, ar toks aklas bendradarbiavimas didelių pinigų ar žinių trūkumo rezultatas.
Pikta ir dėl to, kad kai kurie iš tų asmenų save pristato kaip socialiai atsakingus, užsiima labdaromis ir įvairiomis veiklomis, nukreiptomis į jautrias asmenų grupės. Bet nepagalvoja (ar nenori pagalvoti), kad juos sekantys jauni žmonės arba žmonės, susiduriantys su sveikatos problemomis, kurias žada išspręsti jų reklamuojami produktai, irgi yra informacijai jautri grupė. Jeigu kažkas bando išsakyti pastabas, atsakymai įprasti: aš vartoti nesiūlau, tik suteikiu informaciją – jūsų teisė rinktis; jeigu sergate, pasitarkite su gydytoju; jeigu jums diagnozuotas valgymo sutrikimas, nesekite manęs. Ir ties šiuo paaiškinimu nusvyra rankos.
Neseniai viena tokių socialiai hiperatsakingų asmenybių aktyviai siūlė išbandyti badavimą, o sulaukusi kritikos tiesiog rekomendavo jos paskyros neprenumeruoti. Wow! Čia tas pats, kaip alkoholikui rodyti ir siūlyti alkoholį, bet pasakyti jam: tu nematyk, negirdėk ir nepriimk mano pasiūlymo. Ar mes tikrai vienodai suprantame socialinę atsakomybę? Ypač kai kalbama apie dalykus neturint tam kompetencijų, nesuvokiant realios problemos masto ir neįvertinant rizikos sveikatai bei galimų pasekmių. Taip, aš šios iki tol mane žavėjusios asmenybės nebeseku, nes šiurpai keliauja po kūną girdint tokius kliedesius iš išsilavinusio žmogaus ir nebegėda tampa svetima gėda. Bet daugybė žmonių, ypač jaunų, toliau seka ir tą informaciją sąmoningai ar ne siurbia į save.
Toliau ir giliau vystomas kūno kultas, iškreiptas kūno vaizdo ir grožio suvokimas, kūno fiziologinių pokyčių ir senėjimo neigimas, iliuzija, jog egzistuoja auksinė piliulė ar stebuklingas metodas, kuris padės tai sustabdyti ar mažų mažiausiai suteiks nušvitimą. Žmonės, užuot kreipęsi į psichologą ar, kai kuriais atvejais, į psichiatrą, bando savo problemas spręsti socialiniame tinkle pasikonsultavę su daktaru influenceriu. („Klauskite daktaro influencerio“, nes daktarai Google ir Yahoo jau beveik išleisti į pensiją).
Neseniai viena tokių socialiai hiperatsakingų asmenybių aktyviai siūlė išbandyti badavimą, o sulaukusi kritikos tiesiog rekomendavo jos paskyros neprenumeruoti.
Pastarųjų dienų srautas apie naują, bet ir eilinę detoxo programą ir siūlomą produktą nenustebino. Akivaizdu, kad ta kompanija rankų niekaip nenuleidžia ir sumažėjus vieno produkto paklausai greitai „sukuria“ tariamai naują. Bet iš esmės tai tas pats, tik kitoje rankoje. Pristatant produktus manipuliuojama teiginiais, kad mokslininkų sukurti, moksliniais tyrimais paremti, efektyvumu garsėjantys, natūralūs, unikalūs. Labai įdomus faktas, jog paskutinis produktas pristatomas kaip mokslininkų sukurtas, bet apie konkrečius mokslininkus neužsimenama. Ar mokslininkai ir jų universitetas, sukūrę tokį stebuklą, nenorėtų juo pasididžiuoti ir prisistatyti? (#justthinking)
Aš nebesikartosiu apie tai, kad jokie maisto papildai, arbatos, programos nepadės nei organizmo detoksikuoti, išvalyti, nei svorį sumažinti. Mielieji, ar jūs suprantate, kad jus tiesiog apgaudinėja (norėtųsi rašyti kitą žodį, nes jis daug tikslesnis, bet tėvai skaito) ir be jokių skrupulų lupa iš jūsų pinigus? Jau ne iš vieno paciento girdėjau apgailestavimą, kad „nusipirkau tą reklamuotą produktą, bet nepadėjo“. Na, sakau, bent jau jūs kažkam padėjot.
Žinau, kad vienoje iš platformų jau yra raginama reportinti mano paskyras. Istorija byloja, kad po tokių pasisakymų su kolegom esam sulaukę ir grasinimų, todėl nebūtų pirmas kartas. Kai manęs viešai ar asmeniškai klausia, ką aš galvoju apie visus mitybos specialistus ir influencerius bei jų veiklą – visada atsakau, kad gyvenam demokratinėje šalyje ir visi turi teisę po saule (beje, jų yra ir puikių). Turi teisę, kol tai nesukelia pavojaus žmogui ir jo sveikatai. Kai išgirstu raginimų, kad šiuo klausimu reikia kažką daryti, kažkaip spręsti – nuoširdžiai manau, kad niekas kitas, tik visuomenės švietimas gali tai sureguliuoti.
