– Kaip organizmas atlieka savaiminę detoksikaciją? Kuo tai svarbu?
– Esminis detoksikacijos tikslas – pašalinti iš organizmo susikaupusias toksines medžiagas.
Savaiminė mūsų organizmo detoksikacija vyksta per odą ir gleivines, nes jose yra prakaito, riebalinės ir ašarų liaukos. Taip pat toksinai yra neutralizuojami kepenyse; pašalinami per inkstus su šlapimu bei per žarnyną virškinimo produktų šalinimo procese.
Gera žinia ta, jog jeigu mes daugiau dėmesio skirsime savo maitinimosi įpročių koregavimui, fizinio aktyvumo palaikymui, streso valdymui ir poilsiui, mums nereikės imtis jokių priemonių, kad pašalinti iš ląstelių nuodingas medžiagas – organizmas tai atliks natūraliai.
– Dėl kokių priežasčių gali sutrikti natūralūs organizmo valymosi mechanizmai? Kaip tai atpažinti?
– Gyvybiniai procesai ląstelėse gali sutrikti, jei organizmui trūksta vandens.
Vanduo sudaro pačią didžiausią organizmo dalį. Nors tam tikruose žmogaus audiniuose ir organuose vandens kiekis yra nevienodas, bendrai suaugusio žmogaus organizme jis sudaro apie 60 proc. visos kūno masės. Kaip žinia, vanduo iš organizmo šalinamas pro inkstus su šlapimu, pro odą su prakaitu, pro plaučius vandens garų pavidalu ir su išmatomis. Tad jei neišgeriamas pakankamas kiekis vandens, sutrinka ir susikaupusių toksinų šalinimas iš organizmo.
Taip pat natūralų organizmo valymąsi gali sutrikdyti ir gerųjų bakterijų žarnyne trūkumas, disbalansas. Sutrikusi bakterijų pusiausvyra gali sukelti lėtinį nuovargį, galvos skausmus, odos problemas.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad žarnyno mikrobiotai ypač kenkia netinkama mityba, kai suvartojama per daug pridėtinio cukraus, blogųjų riebalų, pusgaminių, išgeriama per mažai vandens. Taip pat bakterijų pusiausvyrą trikdo ir kiti netinkamo gyvenimo būdo aspektai, kaip per mažas fizinis aktyvumas, miego trūkumas, stresas.
– Nuo ko priklauso, kaip gerai veikia savaiminė organizmo detoksikacija?
– Manau, kad nuo žmogaus gyvenimo būdo ir tempo, požiūrio. Juk svarbiausia yra rūpintis savimi, kol nejaučiami jokie negalavimai. Jei sveikos gyvensenos įpročiai yra žmogaus kasdienybė, jo organizmas gebės išsivalyt nuo toksinų.
– Kaip galime padėti savo organizmui detoksikuotis?
– Pirmiausia, priklausomai nuo kūno svorio, fizinio aktyvumo ir amžiaus, reikia suvartoti pakankamą kiekį vandens (vidutiniškai 2 litrus per dieną).
Kitas dalykas, svarbu su maistu gauti pakankamą kiekį skaidulinių medžiagų (32 g per dieną), kurių yra grūduose, daržovėse, vaisiuose. Deja, bet atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai suvartoja tik apie 17–18 g skaidulinių medžiagų per dieną.
Tačiau yra ir kita to pusė: neretai žmonės, išgirdę, jog organizmui išvalyti naudingos skaidulinės medžiagos iš, tarkime, įvairių sėklų ar sėlenų, ima šiuos produktus vartoti nesaikingai – vos ne šaukštais prieš kiekvieną valgymą. Ir tada gaunasi taip, jog organizmui pradeda trūkti vandens, kad suskaidytų skaidulines medžiagas – dėl to gali išsivystyti tam tikri virškinimo trakto negalavimai, kaip vidurių užkietėjimas.
Tad geriausia racioną praturtinti įvairių grūdų košėmis, viso grūdo duona (be pridėtinio cukraus); per dieną suvartoti apie 2 valgomus šaukštus sėklų ar sėlenų; taip pat – vieną ar du vaisius, mažiausiai kelias saujeles daržovių. Tiesa, patartina kasdien rinktis kuo įvairesnių, skirtingų spalvų vaisių ir daržovių. Be to, bendrai organizmo savijautai yra svarbus baltymų, riebalų, angliavandenių santykis dienos racione.
Taip pat rekomenduojama į racioną įtraukti raugintų pieno produktų (pvz., kefyro, pasukų, natūralių jogurtų), kurie yra gerųjų bakterijų, svarbių mūsų žarnynui, šaltinis.
Ir, žinoma, šiuo atveju svarbi ne tik subalansuota ir reguliari mityba, bet ir fizinis aktyvumas, streso valdymas, tinkamas darbo ir poilsio režimas.
– Ką pasakytumėte apie išpopuliarėjusius organizmo detoksikacijos būdus, kaip žarnyno valymas, sulčių ar kitos dietos, kada itin ribojama mityba?
– Jokiu būdu nerekomenduoju žavėtis tokiais ekstremaliais organizmo valymo būdais ir jų tariamais privalumais. Neretai tokie – organizmui nenatūralus – detoksikacijos metodai iš žarnyno pašalina gerąsias bakterijas, kas žmogui sukelia dar blogesnę savijautą.
Kraštutinumai nėra gerai, ir reikėtų remtis mokslu, o ne pavieniais atvejais. Jei kaimynei padėjo detoksikacijos dieta, tai nereiškia, kad ir man padės.
Deja, bet žmonės įprastai girdi tik tuos geruosius atvejus, kai tuo tarpu medikai labai dažnai susiduria su žmonėmis, kurie „detoksikuodamiesi“ tik dar labiau pakenkė savo sveikatai.
Tikrai esu susidūrusi ne su vienu ir ne dviem atvejais, kada pacientai ėmėsi ekstremalių detoksikacijos būdų, pavyzdžiui, „žarnyno plovimo“, siekdami geresnės savijautos, svorio ar alergijų simptomų mažinimo. Trumpalaikį rezultatą tokia detoksikacija gal ir suteikė, tačiau po kelių mėnesių dėl dar rimtesnių sveikatos problemų – nevirškinimo, padidėjusio svorio, suriebėjusių kepenų, užkietėjusių vidurių ir kt. – žmonės turėjo kreiptis į gydytojus.
– O jei kartą per mėnesį ar savaitę atsisakoma maisto ir geriamas tik vanduo ar kiti skysčiai – ar tai gali būti naudinga?
– Svarbiausia – nežaloti savo organizmo. Kai kuriais atvejais, prižiūrint gydytojui, gali būti rekomenduojamos iškrovos dienos, vartojant vieną ar kelis maisto produktus. Tačiau gerti tik vandenį ir nieko nevalgyti – tikrai nerekomenduočiau.
– Taip pat pastaruoju metu paplitęs protarpinis badavimas (ang. intermittent fasting), kada, pavyzdžiui, per parą badaujama po 16 ar 20 valandų. Šio metodo šalininkai pabrėžia, jog tokia mityba padeda organizmui valytis. Ką jūs manote?
– Kalbant apie sveiką ir subalansuotą mitybą, visuomet buvo rekomenduojama tam tikrą laiko tarpą paroje nevalgyti. Tai yra, likus bent 2–3 valandoms iki miego bei miego metu.
Pavyzdžiui, jeigu vakarieniaujama 19 val., einama miegoti – 22 val., atsikeliama 6 val. ryte ir pusryčiaujama praėjus valandai – išeina, jog nevalgoma apie 12 valandų. To ir pakanka, kad organizmas pailsėtų nuo maisto virškinimo bei natūraliai valytųsi.
Kita vertus, nebūtinai reikia laikytis 12, 14 valandų ar dar ilgesnės pertraukos nevalgant maisto. Kai kurių žmonių medžiagų apykaita yra greita ir tikrai nėra blogai, jei tas tarpas nevalgant būna trumpesnis. Tad svarbiausia – įsiklausyti į organizmo poreikius.
Žinoma, bet kokiu atveju svarbu, kad suaugęs, sveikas žmogus per dieną maitintųsi 3–5 kartus.
– Rinkoje galima rasti ir įvairių detoksikuojančių arbatų ar papildų. Kaip vertinate mitybos raciono papildymą tokiais produktais?
– Jeigu tai yra natūralūs, augaliniai preparatai, kaip, pvz., ciberžolės, margainio ekstraktai, ar žolelių arbatos – karts nuo karto tikrai galima jais papildyti racioną. Bet vėlgi - svarbu tuo nepiktnaudžiauti ir laikytis vartojimo rekomendacijų bei pasitarus su specialistais išsirinkti tai, kas iš tikrųjų tinka geriausiai.
Kita vertus, nepatarčiau per daug žavėtis reklamomis apie „stebuklingą“ kažkokių preparatų poveikį. Kaip ir minėjau, visų pirma reikėtų subalansuoti mitybą bei palaikyti sveiką gyvenimo būdą apskritai. Ir tik tuomet įsivertinti, ar tikrai reikia vartoti kažkokių papildų.
