Turėtų sunerimti biuro darbuotojai, kasininkai, tolimųjų reisų vairuotojai
Tai, kad sėdimas ar ilgai stovimas darbas, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas vieną dieną gali tapti trombozės priežastimi, kai užsikemša kraujagyslė, gydytojai jau seniai muša pavojaus varpais.
Pagalbos vis dažniau ieško jauni žmonės, dirbantys sėdimą darbą. Biuro darbuotojai, informacinių technologijų specialistai, prekybos centrų kasininkai, tolimųjų reisų vairuotojai – daugeliui šių žmonių grėsmė susirgti venų tromboze yra kur kas didesnė dėl sėdimo darbo.
Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai pripažįsta – svarbu, kad kuo daugiau žmonių turėtų žinių apie venų trombozes. Ši liga ne tik luošina, bet gali sukelti mirtiną pavojų, jeigu laiku nenustatoma arba diagnozuojama klaidingai.
Vien Lietuvoje kasmet apie 5 tūkstančius žmonių suserga venų tromboze. Tai – tik ledkalnio viršukalnė, didžioji dalis atvejų lieka nediagnozuoti, nors yra puikių būdų, kaip šiai ligai užkirsti kelią.
Juk žmogus sukurtas judėti – eiti, bėgti, lipti laiptais, šliaužti, ropoti, šokinėti, plaukti. Bet mes šią dovaną linkę nuvertinti. Ja puikiai naudojasi vaikai, kuriems instinktas eiti yra kaip būdas pasisotinti ir apmarinti įspūdžių alkį.
Laisvė judėti būtų neįmanoma be tobulai sukurto kraujagyslių tinklo. Kad galėtų su krauju nukeliauti deguonis ir maisto medžiagos į kiekvieną ląstelę, būtinas geras „vamzdynas“. Tai – mūsų kraujotakos sistema, apie kurią neretai sužinome tik tada, kai išaiškėja tam tikri sutrikimai.
Nors trombozė gali užklupti 30–40 metų žmones, kur kas dažniau ji gali išsivystyti, kai atsiranda ankstyvoji aterosklerozė, pažeidžiamas vidinis kraujagyslės sluoksnis, kai kraujas darosi klampesnis ir didėja jo krešumas. Šie pakitimai klastingi, nes prasideda nejučia.
Netgi įprotis sėdint užkelti koją ant kojos gali pabloginti kraujo tėkmę kojose ir paskatinti trombų atsiradimą.
Būtų puiku, jei kiekvienas žmogus sugebėtų įvertinti trombozę lemiančius rizikos veiksnius. Tačiau jauni žmonės retai susimąsto apie tai, kad netgi įprotis sėdint užkelti koją ant kojos gali pabloginti kraujo tėkmę kojose ir paskatinti trombų atsiradimą. Kaip ir lėktuvo skrydžiai į egzotiškas šalis ar pusę paros trunkantis sėdėjimas prie vairo gali baigtis pėdų tirpimu ar blauzdų patinimu. Taip kojos duoda ženklą, kad kažkas negerai su venine kraujotaka.
Kojų tinimu prasidėjusi klastinga liga vos nenusinešė į kapus 50 metų neturintį vilnietį ekonomistą Saulių. Jis nesikrimsdavo, kai reikėdavo nusirengti paplūdimyje, nors vieną koją buvo išmarginę venų mazgai. Jis ramino save, kad vyrui nebūtinas fizinis grožis. Tačiau kai kraujagyslių chirurgas, į kurį vyras kreipėsi, nustatė venų varikozę ir patarė išoperuoti venas „dėl visa ko pikto“, jis nesiginčijo.
Operacija pavyko, kurią priminė tik nuo kirkšnies iki čiurnos likusios siūlių žymės. Tačiau po trejų metų Saulius vėl pateko į medikų rankas – jam buvo nustatytas infarktas ir atlikta dar viena operacija – kraujagyslių šuntavimas. Ieškodamas atsakymo, kodėl patyrė širdies smūgį, vilnietis suprato, kad pernelyg mažai rūpinosi savo kraujotaka.
Širdies infarktu suserga vis jaunesnio amžiaus žmonės
Venų trombozę skatina įvairūs veiksniai. Yra žinoma, kad nejudrumas, nepatogus sėdėjimas, kai suvaržyta galimybė keisti kūno padėtį, lėtina kraujo tekėjimą venose ir didina jo klampumą. Trombams susidaryti turi įtakos taip pat antsvoris, rūkymas, hormoninių kontracepcijos priemonių vartojimas, nėštumas, onkologinės ligos, širdies ir kraujagyslių lėtinės ligos, padidintas cholesterolis ar gliukozės kiekis, neseniai atlikta operacija, įgimti krešėjimo sutrikimai ir kt.
Didesnį pavojų nukentėti nuo trombų turi žmonės, kuriuos vargina kojų venų patologija (varikozė, buvusi giliųjų venų trombozė). Jeigu jie nesikreipia pagalbos, laiku nepradeda gydymo, gali išsivystysi komplikacijos, sukeliančios mirtiną pavojų – tai plaučių tromboembolija, kai atitrūkęs krešulys užkemša plaučių arteriją, infarktas ar insultas.
Neurologas medicinos mokslų daktaras Jokūbas Fišas žino ne vieną istoriją, kai darbingi žmonės dėl infarkto ar insulto tampa bejėgiais, o šių nelaimių priežastis pirmiausia susijusi su trombais. Gera kraujotaka ir gera nervų sistema kaip dvynės seserys, kurios yra neatskiriamos, nes kraujotakos sutrikimai yra labai pavojingi, išprovokuojantys daugelį ligų.
„Lietuvoje širdies infarktu suserga vis jaunesnio amžiaus žmonės, anksčiau nustatomas ir išeminis insultas, o tai rodo, kad kraujagyslę užkemša krešulys“, – įspėjo neurologas J.Fišas.
Kraujagyslės taip pat turi savo amžių, pavyzdžiui, jaunų žmonių kraujagyslės būna elastingesnės, o su amžiumi – labiau sustandėja, prasčiau atlieka savo funkcijas.
Trombams susidaryti turi įtakos antsvoris, rūkymas, hormoninių kontracepcijos priemonių vartojimas, nėštumas, onkologinės ligos, širdies ir kraujagyslių lėtinės ligos, padidintas cholesterolis ar gliukozės kiekis.
Jei vargina kojų pabrinkimas ar tinimas, jei akivaizdžiai matomi išsiplėtę kapiliarai ant šlaunų – tai nėra menkniekis. Tai rodo, kad yra nepakankama kraujotaka ir ją būtina koreguoti.
Tokia pagalba turi prasidėti ne nuo vaistų ir medikamentinių priemonių, o nuo gyvenimo įpročių keitimo. Tai gali būti aktyvus laisvalaikis, kūno masės reguliavimas, dieta, streso vengimas. Kai šių priemonių nepakanka, ypač jei giminėje yra paveldimas polinkis sirgti kraujagyslių ir širdies ligomis, jei padidėjęs cholesterolis ar gliukozės kiekis, tokiu atveju gali būti rekomenduojami ir tam tikri preparatai.
„Tai gali būti maisto produktai ar papildai, kurie nepatenka į vaistų kategoriją, bet jų sudėtyje esančios medžiagos turi tam tikrų savybių, jos padeda apsisaugoti nuo trombų, nes veikia kraujo sudėtį“, – priminė gydytojas J.Fišas.
Daugelis žmonių supranta – jei raumenys silpsta, vadinasi, jie laiku negauna kraujo, deguonies, reikiamų medžiagų. Tačiau kur kas didesnė žala galvos smegenims, kurios negauna pakankamai kraujo.
Užtikrinti gerą kraujotaką – labai svarbu
Gera kraujotaka ypač svarbi, nes nuo to priklauso atmintis, orientacija, netgi gebėjimas mąstyti, laiku priimti svarbius sprendimus. Jei smegenų kraujotaka bloga, prasideda negrįžtami reiškiniai – gali grėsti netgi silpnaprotystė.
Ką daryti jauniems žmonėms, norintiems prailginti savo kraujagyslių amžių? Juk vis dažniau pasitaiko atvejų, kai net jauni vyrai griebiasi už širdies. Tai rodo, kad kraujagyslių amžius nebūtinai sutampa su žmogaus biologiniu amžiumi.
Gydytoja Regina Žukauskienė įspėjo, kad kraujotakos sutrikimai gali išprovokuoti įvairias ligas. Pavyzdžiui, sveika širdis per minutę susitraukia vidutiniškai 60 kartų, bet įvykus infarktui apmiršta dalis širdies raumens, todėl ji kur kas silpniau atlieka savo darbą – sutrinka ritmas, vystosi širdies nepakankamumas.
Kartais būna ir taip, kad vien sveikas gyvenimo būdas neapsaugo nuo kraujagyslių kalkėjimo, todėl ankstyvąją aterosklerozę būtina stabdyti. Kadangi Lietuva pirmauja pagal kraujo riebalų – cholesterolio ir itin pavojingo mažo tankio lipoproteino cholesterolio, susijusio su ateroskleroze, kiekį kraujyje medikai ragina pradėti profilaktiką jaunesniems žmonėms. Būtent jie pirmiausia turėtų būti skatinami gyventi sveikai ir rūpintis fiziniu aktyvumu.
30–40 metų sulaukę žmonės turėtų nelaukti pirmųjų sutrikusios kraujotakos požymių ir išsitirti cholesterolį, gliukozę, keliskart pasimatuoti kraujospūdį, išsamiai įvertinti kraujagyslių būklę, pasidaryti širdies ultragarso tyrimą, atlikti dviračio minimo ir kitus tyrimus.
Pasikonsultavę su gydytojais, jie turėtų keisti savo įpročius – po truputį pradėti gyventi fiziškai aktyviau.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti ir racionaliai mitybai.
„Mane liūdina tai, kad mūsų maisto produktuose vis mažiau naudingų medžiagų, netgi užauginamos daržovės ir vaisiai gali prarasti savo maistingumą dėl prastų saugojimo sąlygų, nokinimo būdo, šaldymo ir sandėliavimo ypatybių“, – teigė gydytoja R.Žukauskienė.
Ko galime pasimokyti iš japonų?
Būtina pasisemti patirties iš kitų šalių, kuriose sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra mažas. Pavyzdžiui, kur kas rečiau su trombų keliamais pavojais susiduria Japonijos gyventojai. Jų mityboje yra tam tikrų ypatybių, kurios ištirtos moksliškai kaip gerinančios kraujotaką ir galinčios atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas.
Ilgaamžiškumu garsėjantys japonai pusryčiams valgo tradicinį patiekalą iš specialiu būdu fermentuotų sojų – natto. Vertingiausias natto maisto komponentas yra natokinazė. Anot gydytojos R.Žukauskienės, tai fermentas, kurio nauda kraujotakai įrodyta moksliniais tyrimais – neleidžia susidaryti trombams centrinėje ir periferinėje kraujotakoje, ardo jau susidariusius trombus, gerina kraujo apytaką, mažina kraujo klampumą bei kraujospūdį.
Neturėdami kuo pakeisti šio fermento, Lietuvos gyventojai galėtų praturtinti savo mitybą natokinaze. Svarbu atkreipti dėmesį, kad natokinazė turi būti standartizuota, su tiksliai išreikštu natokinazės stiprumu (fibrino vienetų skaičiumi) – tai garantuoja veikliosios medžiagos kokybę.
Natokinazės vartojimas paplitęs ne tik Azijoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat populiarėja Europoje. Iš daugybės natokinazei skirtų tyrimų verta paminėti 2012–2013 metais JAV atlikto klinikinio tyrimo išvadas.
Jame dalyvavo vakarietiškojo gyvenimo būdo ir dietos besilaikantys žmonėmis, kurie anksčiau nėra ragavę tradicinio sojų patiekalo natto. Tyrimas parodė, kad teigiamas natokinazės fermento poveikis kraujo krešėjimo sistemai gali sumažinti trombų susidarymo tikimybę. Dėl šios priežasties šis fermentas tinka žmonėms, turintiems didelę trombų išsivystymo riziką, nepriklausomai nuo to, kokiame Žemės pusrutulyje jie gyvena. Pastaruoju metu atliekamas naujas klinikinis tyrimas, kuris susijęs su natokinazės nauda aterotrombozės profilaktikai.
Dėmesys antioksidantams
Norint apsaugoti kraujotaką nuo trombų, į valgiaraštį būtina įtraukti ir antioksidantus. Kovodami su laisvaisiais radikalais, antioksidantai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu kraujagyslėse, o vienas svarbiausių antioksidantų yra hidroksitirozolis, kuris išgaunamas iš alyvuogių vaisių ekstrakto.
Tyrimas parodė, kad teigiamas natokinazės fermento poveikis kraujo krešėjimo sistemai gali sumažinti trombų susidarymo tikimybę.
Svarbiausia, ką turėtų prisiminti sėdimą darbą atliekantys žmonės, – įmanoma sau padėti, jei bus mažinami kraujotakos sutrikimų rizikos veiksniai. Gali padėti net įprotis dirbant daryti nedideles pauzes. Pavyzdžiui, dirbant kas valandą būtina daryti trumpas pertraukėles – judinti pėdas, įtempti ir atpalaiduoti kojų raumenis, atsikelti nuo kėdės ir pavaikščioti. Patartina nesinaudoti liftu, o lipti laiptais, nes tai geriausia mankšta kraujagyslėms, medikai ne veltui primena neužmiršti gerti pakankamai skysčių, avėti patogią avalynę.
Rytinė mankšta taip pat padeda stimuliuoti kraujotaką. Tai gali būti kaklo, nugaros, liemens ir kojų pratimai, kurie suteikia jėgų ir energijos visai dienai.
Tiems, kurie neturi laiko lankyti sporto klubą, patartina planuoti, kokį atstumą grįžtant namo galima įveikti pėsčiomis. Gal verta išbandyti šiaurietišką vaikščiojimą ir įsigyti specialias lazdas? Puikus receptas kraujotakai gerinti – kasdien nueiti po 10 tūkstančių žingsnių, o tai sudaro apie 8 kilometrus.
