„Dabar savo gyvenimo neįsivaizduojame be kompiuterio ar išmanaus telefono. Skubame perprasti naujas įrenginių funkcijas, tačiau pamirštame save. Technologijomis privalome naudotis teisingai, nes kitaip bus neigiamų pasekmių mūsų sveikatai“, – pažymi oftalmologė ir pateikia pavyzdį – sausų akių ligą, su kuria susiduria kone kas antras į gydytojos kabinetą įžengiantis žmogus.
Pabrėžia pertraukų svarbą
Gydytoja E.Grikienienė sausų akių ligą vadina civilizacijos rykšte. Pasak medikės, anksčiau šia liga dažniausiai skųsdavosi vyresnio amžiaus pacientai, o pastaraisiais metais sausų akių liga sparčiai plinta ir kitose amžiaus grupėse.
„Biurų darbuotojai prie kompiuterio praleidžia aštuonias darbo valandas. Dalis dirba dar ilgiau. Be to, grįžę namo vėl sėda prie kompiuterio, aktyviai naudoja planšetes, išmaniuosius telefonus. Akys nuolat intensyviai dirba, o žiūrėdamas į ekraną žmogus mirksi kelis kartus rečiau, todėl akies paviršius rečiau drėkinamas“, – pabrėžia gydytoja.
Be abejo, įprasti mirksėti dažniau – sudėtinga užduotis. „Kai dirbate kompiuteriu, darykite trumpas pertraukėles – per jas atsitraukite nuo ekrano, stipriau pamirksėkite, kad akyse atsirastų daugiau ašarų. Sveika nors trumpam atsipalaiduoti, pabūti užsidengus akis delnais“, – pataria E.Grikienienė.
Ji primena, jog kompiuterio ekrano viršutinis kraštas turi būti sulig akių lygiu, kad akys nebūtų plačiai atvertos: „Kai vokų plyšys siauresnis, ašaros mažiau nugaruoja“.
Mat sausų akių ligą sukelia padidėjęs ašarų išgaravimas arba sutrikusi ašarų gamyba, arba abiejų procesų kombinacija.
Gydytoja taip pat siūlo atkreipti dėmesį ir į apšvietimą, kuris kartais būna netinkamas, todėl erzina akis ir jos greičiau pavargsta.
Įspėja apie klaidą
Kita biurų problema – aplink elektroninę įrangą susidarantis elektrostatinis krūvis, kuris pritraukia įvairias dulkes. Dalis įsielektrinusių dulkių nusėda ant veido žmonėms, dirbantiems kompiuteriu.
Todėl gydytoja E.Grikienienė pataria per pertraukėlę darbe nusiprausti veidą ir akis drungnu vandeniu.
„Žiemą oras patalpose išsausėja, nes veikia šildymas. Padidėja ašarų išgaravimas, akies paviršius sausėja. Dėl elektrostatinių laukų dulkės limpa prie veido. Padarykite pertraukėlę ir nusiprauskite veidą ir akis vėsiu vandeniu.
Tą patį darykite ir vasarą, kai veidu žliaugia sūrus prakaitas ir dalis jo patenka į akis“, – sako oftalmologė ir priduria, kad vandens pH neatitinka ašarų pH, tad visapusišką akies paviršiaus apsaugą galima sukurti naudojant tinkamus akių lašus.
Ji įspėja nesuklysti. „Dažnai žmonės paviršutiniškai suvokia sausų akių ligą. Jie daro klaidą, kai, pastebėję, kad akys tapo raudonos ir dirglios, visų pirma stengiasi „pataisyti vaizdą“ – vaistinėje įsigyja simptomus malšinančių preparatų, pavyzdžiui, tetrizolino hidrochlorido lašų, kurie tik sutraukia akies junginės kraujagysles ir užmaskuoja problemą“, – dėsto E.Grikienienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurių lašų poveikis būna labai trumpalaikis tarsi kosmetinis pagražinimas, o iš tikrųjų nuo tetrizolino hidrochlorido akis dar labiau sausėja, sutrikdomas ašarų plėvelės vientisumas. Todėl akių lašus reikia rinktis atidžiai. „Drėkinamieji lašai turi nuraminti akis, o ne jas dar daugiau erzinti. Kai kurie lašai su konservantais akis gali suerzinti“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Aplinką galima pakeisti
Kadangi biurų patalpose yra daug veiksnių, kurie daro įtaką ašarų išgaravimui, E.Grikienienė pataria pacientams pasistengti pakeisti aplinką.
„Jeigu sausų akių ligą sukelia per sausas patalpų oras, raskite išeitį, kaip atkurti tinkamą oro drėgnumą. Galbūt įmanoma dažniau vėdinti kabinetą? Galbūt verta pasistatyti oro drėkintuvą?“, – pataria pašnekovė.
„O jeigu akis drėkinate dirbtinėmis ašaromis, būtinai atkreipkite dėmesį į preparato sudėtį. Mat vaistas vaistui nelygus. Akių lašų struktūra gali būti labai skirtinga. Yra preparatų, kurie yra pripažinti kaip medicinos mokslo laimėjimas, pareikalavęs ilgo ir sudėtingo mokslininkų darbo.
Pavyzdžiui, pagal unikalią technologiją sukurti lašai su žmogaus ašarų osmoprotektoriais – vieninteliai veikiantys ląsteliniu lygiu ir iš esmės gydantys sausų akių ligą.
Osmoprotektoriai (L-karnitinas ir eritritolis) yra organinės dalelės, kurios patekusios į ragenos paviršiaus ląsteles, pritraukia ir sulaiko jose vandenį taip neleisdamos ląstelėms žūti“, – dėsto oftalmologė.
Gydytojos teigimu, vandeniu aprūpintos ląstelės išlaiko savo formą, tūrį, gyvybingumą, net jeigu susiduria su stipriais išoriniais dirgikliais, kurių apstu šiuolaikiniuose biuruose.
