Birželio 21 d. P.Mažylio gimdymo namuose Indrė pagimdė mergytę. Kadangi mažylė pasaulį išvydo didelė (3,9 kg), įtartos problemos dėl cukraus kiekio kraujyje. Paaiškėjo, jog jo lygis žemas. Liepta mamytei kuo dažniau maitinti naujagimį, tačiau rezultatų tai nedavė. Tad apie 15 val. mažylė nugabenta į naujagimių skyrių, kur jai valandai buvo pajungta gliukozės lašinė. Cukraus kiekis kraujyje ir toliau nekilo. Nuspręsta pratęsti lašinės lašinimą.
Mergytė reanimobiliu buvo išgabenta į Kauno klinikas. Ten nustatyta, jog pilvo ertmėje yra skysčių. Tų skysčių, kurie buvo lašinami visą pusdienį.
„Vidurnaktį dar viskas buvo gerai, tačiau apie 3 val. į palatą įsiveržė akušerė ir liepė bėgti į naujagimių skyrių – kažkas blogai su mažyle. Atlekiu, o ten – daugybė daktarų, spėliojančių, kas nutiko mano vaikui. Dukrytė buvo nerami, jos pilvukas – išsipūtęs. Būklė vis blogėjo. Įtartos problemos su žarnomis“, – šokiravusios nakties įvykius prisiminė Indrė.
Mergytė reanimobiliu buvo išgabenta į Kauno klinikas. Ten nustatyta, jog pilvo ertmėje yra skysčių. Tų pačių, kurie buvo lašinami visą pusdienį. Kraujo tyrimai atskleidė uždegimus.
„Liepė pasiskambinti 7 val. ryto. Kokia mama, kai taip išveža jos naujagimį, eis miegoti ir vėliau tik paskambins? Išlėkėme su vyru į Kauno klinikas, o ten paaiškėjo, jog dukrytę gydžiusi P.Mažylio gydytoja L.K., tikėtina, blogai įstatė lašinės kateterį. Įstaiga net neturi aparato patikrinti, ar jis gerai įstatytas“, – staigaus dukrytės būklės pablogėjimo priežastį įvardijo moteris.
Nežino, kokios bus pasekmės
Kodėl kateteris buvo įvestas į virkštelę?
„Gydytojai mažylės venos pasirodė itin trapios – nėjo įvesti kitur, todėl ir dūrė į virkštelę. Kūdikio rankos ir kojos buvo subadytos, pamėlusios. Jei neturi aparato, kodėl jie daro eksperimentus ir bandosi ant mano vaiko? Jei nesugebi kažko padaryti, gal nereiktų rizikuoti? Kraupu buvo išgirsti tai, kad Kauno klinikų gydytojai nežino, ar išgelbės mano mažylę“, – tikino Indrė.
Kauno klinikose buvo atliktas kūdikio pilvo ertmės drenavimas. Dvi savaites mergytė išgulėjo ligoninėje, buvo gydoma antibiotikais, nes, Indrės teigimu, dėl prastai įvesto kateterio pilvuko sienelėje prasidėjo uždegimas.
„Kauno klinikų atstovai mane tikino, jog dar neturėję tokio atvejo. Džiugu, kad šiandien dukrytė jaučiasi gerai. Tačiau kaip bus ateityje – neaišku. Gliukozė nėra „piktas“ skystis. Tačiau gali susiformuoti sąaugos žarnyne. Gali kilti problemų su gimda“, – teigė Indrė.
Gydytoja L.K. iškart tėvelių neatsiprašė. Tai esą pro sukąstus dantis, pasak Indrės, ji padarė tik prabėgus keliems mėnesiams po įvykio, paliepus skyriaus vedėjui.
Turėti parašyti raštišką sutikimą
Kauno klinikinė ligoninė, kurios filialas P.Mažylio gimdymo namai yra, iš pradžių atsisakė komentuoti šią situaciją – gynėsi tuo, jog paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas, o informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.
Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai.
Gydymo įstaigos atstovai 15min tik informavo, jog nepatvirtina šios istorijos.
Indrė sutiko parašyti tokį sutikimą. Moteris nepatingėjo į Kauno klinikinę ligoninę vykti net dukart. Ten jos buvo prašoma nebeviešinti istorijos – galbūt vietoj to užtektų vidinio įvykių tyrimo. Tačiau jauna mama nenusileido – užpildė šūsnis pateiktų dokumentų. Galiausiai iš gydymo įstaigos gautas atsakymas. Apie gydytojos klaidą jame – nė žodžio.
„Kūdikis gimė didesnio nei įprasta svorio. Jo kraujyje buvo per mažas gliukozės kiekis. Nuspręsta skirti 10 proc. gliukozės infuziją į veną. Kadangi periferinių venų punktuoti nepavyko dėl padidinto kraujagyslių trapumo, nuspręsta įvesti kateterį į virkštelės veną.
Praėjus kiek daugiau nei 7,5 val. nuo infuzijos pradžios pastebėta, kad kūdikėliui papūstas pilvas, sulėtėjo peristaltika, naujagimis pradėjo atpylinėti. Įtariant žarnų nepraeinamumą, vaikas perkeltas į Kauno klinikų Naujagimių reanimacijos intensyvios terapijos skyrių“, – tuos pačius faktus ėmė pasakoti Kauno klinikinės ligoninės spaudos atstovas Gediminas Stanišauskas.
Kaltos trapios kraujagyslės
Pasak Kauno klinikinės ligoninės atstovo, atlikus rentgenologinį tyrimą nustatyta, kad kateteris venoje, tačiau dėl kraujagyslės vientisumo pažeidimo, gliukozės tirpalas lašėjo ir į peritoneumą. Chirurgai skystį nudrenavo, naujagimio būklė stabilizavosi.
Atlikus rentgenologinį tyrimą nustatyta, kad kateteris venoje, tačiau dėl kraujagyslės vientisumo pažeidimo gliukozės tirpalas lašėjo ir į peritoneumą.
„Viena iš galimų virkštelės kateterizacijos komplikacijų yra virkštelės venos sienelės pažeidimas dėl kraujagyslių trapumo, kas ir įvyko minėtu atveju. Gydytoja ne eksperimentavo, o siekė padėti naujagimiui“, – patikino G.Stanišauskas.
Kauno klinikų neonatologai prisiminė šį įvykį. Trumpai paaiškino tik tiek, kad tai – įprasta invazinės procedūros komplikacija, kuri gali pasitaikyti bet kuriam gydytojui. Detaliau komentuoti kitos sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų darbo jie nepanoro – tai būtų neetiška.
Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovo, gydytojo neonatologo Antano Pužo teigimu, virkštelės venos perforacija, kuomet intraveniniu kateteriu lašinami skysčiai gali patekti į pilvo ertmę, yra reta, bet galima komplikacija: „Visos intervencinės procedūros turi savas rizikas. Jeigu komplikacija pastebima greitai, ilgalaikio šalutinio poveikio naujagimiui neturėtų būti. Kateterizuojama virkštelės vena yra pirmo pasirinkimo skysčių lašinimo metodas 1-3 parų naujagimiams. Rentgenu galima patikrinti, ar kateteris įstatytas tinkamai“.
