Drastiškai blogėja vaikų ir jaunimo psichikos bei fizinės sveikatos būklė – tą rodo mokslinių tyrimų rezultatai

Siekiant užkirsti kelią priklausomybių nuo ekranų formavimuisi bei iš to kylančioms emocijų reguliacijos, santykių bei savivertės problemoms, turime įsivardinti skaitmeninę higieną kaip vieną iš prioritetų bei imtis veiksmų tiek individualiu, tiek valstybiniu lygmeniu, sako Rūta Vyšniauskė, SOS vaikų kaimų kompetencijos centro vadovė.

Mokslinių tyrimų rezultatai rodo drastiškai blogėjančią vaikų ir jaunimo psichikos ir fizinės sveikatos būklę, kuriai didžiulę įtaką daro karantino metu žymiai išaugęs technologijų naudojimas. Todėl Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų tyrėjų komanda, vadovaujama prof. dr. Romos Jusienės, ir Skaitmeninės etikos centras drauge su didžiuliu būriu vaikų ir jaunimo gerove Lietuvoje besirūpinančių organizacijų kreipėsi Vyriausybę, Seimo komitetus, Šeimos politikos komisiją, prašydami skubių sprendimų vaikų ir jaunimo sveikatos atžvilgiu.

Organizacijos, išreikšdamos gilų susirūpinimą dėl COVID-19 pandemijos metu itin paaštrėjusios problemos, parengė bendrą kreipimąsi ir pasiūlymus situacijai spręsti.

Kreipimesi rašoma, kad rudenį atliktų tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad grįžimas į mokyklas buvo pagerinęs situaciją. 2021-ųjų žiemą situacija vėl pablogėjo ir net peržengė prastus praeito pavasario rezultatus.

Naujausi duomenys rodo, kad:

• 6–14 metų vaikų vidutinė buvimo prie ekranų trukmė yra 7 val. darbo dieną ir 5 val. laisvadieniais.
• Darbo dienomis 6–14 metų vaikai prie ekranų vidutiniškai būna daugiau kaip 3,5 val. – mokymosi tikslais ir beveik 3,5 val. – pramogoms ar laisvalaikio leidimui.
• Šiuo metu pusė 6–14 metų vaikų (51 proc.) turi didesnių ar mažesnių emocinių ir elgesio problemų.
• Didelių emocinių ir elgesio problemų turinčių vaikų procentas per žiemą padvigubėjo (nuo 8 proc. iki 17 proc.) ir viršijo net praėjusio pavasario karantino procentą (15 proc.).
• Kompulsyvus interneto naudojimas (rodantis priklausomybės nuo interneto riziką) labai reikšmingai išaugo (nuo 34,4 balo iki 41,4 balo).
• Žymiai padaugėjo vaikų regėjimo problemų, nusiskundimų somatiniais simptomais ir skausmais (pvz., galvos, nugaros); nuo 2020 m. pavasario iki 2020 m. vėlyvo rudens pusantro karto išaugo procentas vaikų, turinčių antsvorį.
• Prastesnė vaikų emocinė savijauta, antsvorio rizika ir somatiniai simptomai susiję su ilgesne naudojimosi technologijomis trukme.

Probleminis interneto naudojimas dažnai yra ryšyje su kitomis priklausomybėmis, o socialinių rizikų patiriančiose šeimose problema ypač opi.

Šiuo metu pusė 6–14 metų vaikų (51 proc.) turi didesnių ar mažesnių emocinių ir elgesio problemų.

Organizacijos, pabrėždamos, kad privalome pasirūpinti Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikata ir saugumu, susijusiu su interneto ir technologijų naudojimu – jų skaitmenine gerove, siūlo nedelsiant:

1. Įtraukti vaikų psichikos ir fizinės sveikatos bei ugdymo klausimus į Vyriausybės prioritetus.

2. Rasti būdų nedelsiant sugrąžinti vaikus mokytis kontaktiniu būdu:

• Diegti priemones, didinančias švietimo įstaigų personalo saugumą kontaktinio ir mišriojo ugdymo organizavimo metu; aprūpinti mokytojus techninėmis ir apsaugos priemonėmis; organizuoti mokymosi ne prie ekranų procesą.
• Priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, neuždarinėti mokyklų visiškai: geriau mažinti klases skaidant grupėmis, ypač miestuose, ir išplėtoti pagalbos mokytojams ir mokiniams sistemą – skirti mokytojų asistentus, padidinti psichologinės, socialinės bei emocinės pagalbos prieinamumą mokytojams, mokiniams ir jų šeimų nariams.
• Riboti mokymuisi prie ekrano skirtą laiką: remiantis kitų šalių gerąja praktika ir Lietuvoje atliktais tyrimais, rekomenduotina laiką prie ekranų trumpinti iki 1 val. per dieną pradinio ugdymo mokiniams, iki 2 val. per dieną pagrindinio ugdymo mokiniams, randant būdų mokyti nebūnant prie ekranų ir skiriant ne prie ekranų atliekamas užduotis.

3. Užtikrinti, kad internetą bei išmaniuosius įrenginius parduodantys ir / arba paslaugas teikiantys technologijų rinkos dalyviai prisiimtų atsakomybę sudarydami technines galimybes ir mokydami vartotojus naudotis „tėvų kontrolės“ (angl. Parental Control) funkcijomis, leidžiančiomis riboti laiką internete ir filtruoti interneto turinį (geroji praktika užsienio šalyse). Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas socialines rizikas patiriančioms šeimoms ir auginantiems vaikus su specialiais ugdymo(si) poreikiais.

4. Įtraukti į prevencines ir atsigavimo nuo pandemijos programas priklausomybės nuo ekranų bei tinkamos skaitmeninės higienos įgūdžių formavimo temas (kad būtų užtikrinamas balansas tarp kasdienių įvairių veiklų – laiko prie ekranų, fizinės veiklos, bendravimo, buvimo gryname ore, tinkamo miego) vaikams ir suaugusiems. Prevencija ir švietimas apie ekranų keliamas problemas turi būti vykdomas ne tik mokyklos, bet ir Visuomenės sveikatos biurų specialistų, NVO atstovų.

5. Pasitelkti į pagalbą NVO ir savanoriaujančius asmenis įveikiant pandemijos išryškintas technologijų keliamas problemas švietime.

6. Šeimos gydytojus ir vaikų ligų gydytojus ne tik informuoti ir šviesti apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatą, specifiškai – apie ekranų laiko poveikį ir ribojimo svarbą, bet ir įgalinti juos užsiimti prevencija šioje srityje.

7. Į ekspertų grupę, sprendžiančią pandemijos valdymo klausimus, įtraukti vaikus ir jaunimą bei ugdymą atstovaujančius specialistus. Tai Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės sudaryta darbo grupė, klausimams, susijusiems su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) lemiamų reiškinių prognozavimu ir valdymu, koordinuoti ir spręsti.

8. Inicijuoti švietimą ir visuomenės edukaciją nacionaliniu mastu, pradedant, bet neapsiribojant, veiksmais: socialinė reklama apie vaikų ir jaunimo įsitraukimą į internetą ir su tuo susijusius pavojus, vieši pranešimai, mokymai įvairioms tikslinėms grupėms: mokytojams, mokyklų administracijos, visuomenės sveikatos specialistams, vaikų ligų gydytojams, tėvams, vaikams ir t. t.

123RF.com nuotr./Moksleivė

Kreipimosi rašte taip pat pabrėžiama kad, išsprendus šiuos neatidėliotinus ir skubius klausimus, susijusius su vaikais, į problemą būtina pažvelgti ir iš ilgalaikės strateginės perspektyvos turint mintyje visus Lietuvos gyventojus – vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius, nes dabartinių pastangų apsaugoti Lietuvos žmones skaitmeninėje erdvėje nepakanka dėl edukacijos, reguliavimo ir naujo požiūrio į atsakomybę stokos. Ilgalaikėje perspektyvoje, siekiant apsaugoti vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius skaitmeninėje erdvėje, būtina:

1. Išsikėlus ambicingą tikslą, kad skaitmeninė erdvė Lietuvos interneto ir technologijų naudotojams būtų saugiausia erdvė pasaulyje, parengti nacionalinį interneto ir skaitmeninės erdvės saugumo priemonių įgyvendinimo strateginį planą (įskaitant visą įmanomą grėsmių spektrą, t. y. ne tik technologinio ar turinio saugumo, bet ir poveikio psichikos sveikatai (ypač priklausomybių aspektu) ir fizinei sveikatai), suteikiant jam nacionalinį prioritetą.
2. Suformuoti prie Vyriausybės jungtinę ministerijų ir NVO atstovų bei ekspertų darbo grupę, kuri vieningai, nuosekliai ir viešai spręs su interneto naudojimu ir skaitmenine aplinka siejamų grėsmių ir žalų problemas (parengs Baltąją knygą ar atitinkamos svarbos dokumentus, koncentruojantis į įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmus, nustatys naujus reguliavimus, suburs įvairių sričių ekspertus, konsultuosis su visuomene, inicijuos mokslinius ir visuomenės nuomonių tyrimus, įstatymų pakeitimus ir t. t.).
3. Nubrėžti naujo atsakomybės bei skaidrumo lygio reikalavimus skaitmeninę erdvę reguliuojančioms institucijoms bei verslo organizacijoms, teikiančioms informacinių technologijų produktus ir paslaugas, įskaitant platformų kūrėjus ir t. t.
4. Įpareigoti skaitmeninėje erdvėje veikiančius verslo subjektus susikurti jų pačių lėšomis išlaikomą nepriklausomą reguliuojančią organizaciją, kuri griežtai stebėtų šį sektorių ir būtų įgalinta imtis veiksmų, kad vartotojai nepatirtų su technologijomis susijusių žalų, kurių galima išvengti (pavyzdys: organizacija Ofcom, Jungtinė Karalystė).