Pasak draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės Karolinos E.Karpovos, permainingų orų metu, neigiamai temperatūrai kaitaliojantis su teigiama, kasmet itin padidėja traumų tikimybė.
„Išnagrinėję savo turimą statistiką galime pastebėti tendencijas: dažniausiai nugriūnama pakankamai neįvertinus slidumo, einant per greitai, dėmesį koncentruojant ne į aplinką, o į pašalinius dalykus – išmaniųjų telefonų ekranus ar dairymąsi į šalis. Patarimas būti itin atidiems yra savaime suprantamas, tačiau kasmet nemažėjantys įvykių skaičiai rodo, kad jo paiso toli gražu ne visi“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Riziką nugriūti didina telefonai ir šunys
Pašalus ir susidarius plikledžiui ar ledui, pėstieji visą dėmesį turėtų koncentruoti į ėjimą. „Situacija gali skirtis kas keletą žingsnių: sausą dangą keičia drėgna, šią – sniegas, ledas. Todėl verta prisiminti patarimą žiūrėti, kur einame, nesiblaškyti, staigiai nekeisti judėjimo krypties. Atsargiai žengti vertėtų ir per šviežiai apsnigtas vietas – po sniegu gali būti ledas.
Griežtai nerekomenduojama naudotis išmaniaisiais telefonais – rašyti ar skaityti žinutes, guglinti ir panašiai. Dėmesį nukreipus į ekraną ne tik nepastebėsite pavojingos situacijos, bet ir kritimas su telefonu rankoje gali būti daug pavojingesnis, nes nespėsite tinkamai sureaguoti“, – atkreipia dėmesį K.E.Karpova.
Atidūs turėtų būti ir šunis vedžiojantys jų šeimininkai, nes keturkojams šokus į šalį ar staigiai timptelėjus pavadėlį paslysti ir nukristi – vieni juokai.
Einant slidžiu paviršiumi gali praversti ir kitos atsargumo priemonės: eiti reikia lėtai, kojas ant žemės statyti pilnu padu, rankos turi būti ištrauktos iš kišenių ir laikomos kiek toliau nuo kūno. Eiti taip pat reikėtų ne visiškai ištiestais keliais, o šiek tiek spyruokliuojant. Pasak K.E.Karpovos, toks ėjimas vadinamas pingvino eisena – nors neatrodo itin elegantiškai, labai padidina tikimybę nenugriūti.
Varvekliai – grėsmė automobiliams
Kitas atodrėkio pavojus, tykantis ant pastatų stogų, yra sniego luitai ar varvekliai. Krisdami pataikę ant žmogaus jie gali tapti sumušimų, lūžusių kaulų, smegenų sukrėtimo, galvos traumos priežastimi. K.E.Karpovos teigimu, nors nelaimingi atsitikimai reti, vis dėlto gyventojai turėtų būti atsargūs ir eiti atokiau nuo pastatų.
Pavojingos vietos paprastai atitveriamos stop juosta, tačiau žmonės dažnai linkę ją ignoruoti. „Jokiais būdais negalima pamačius stop juosta aptvertą teritoriją prie pastato bandyti po ja lįsti – tokios juostos ne tik žymi pavojingas vietas, tačiau jose galbūt net jau ir vyksta stogo valymo darbai, tad jų nepaisymas gali tapti mirtinai pavojingu“, – įspėja draudimo ekspertė.
Jokiais būdais negalima pamačius stop juosta aptvertą teritoriją prie pastato bandyti po ja lįsti.
Nudaužyti varveklius ir nuvalyti nuo stogų susidariusias pavojingas sniego sankaupas turi namų savininkai, daugiabučių bendrijų pirmininkai, pastatus administruojančios įmonės. Iki tol pavojingas vietas privaloma aptverti ir taip užtikrinti saugumą.
K.E.Karpova primena, kad individualių namų savininkai, mėgindami pašalinti varveklius ir sniegą, turėtų elgtis taip, kad šie krisdami nesužalotų jų ar netoliese esančių kitų žmonių, nesugadintų automobilių ar kito turto, nepažeistų elektros laidų, antenų ar paties valomo stogo – daužant sniegą ar varveklius metaliniu kastuvu, gali būti sugadinta ir stogo danga.
Geriausia naudoti įrankius su prailgintomis rankenomis, kad būtų nesudėtinga valyti stogą stovint toliau nuo jo krašto. Galima pasinaudoti ir saugiai pritvirtintomis bei stabiliai stovinčiomis kopėčiomis.
Dažniausiai nuo krentančių varveklių nukenčia automobiliai – sudaužomi jų stogai bei kapotai, suskaldomi stiklai, pasitaiko ir apgadintų reklaminių stendų ar iškabų. Tokių įvykių žalos paprastai siekia iki tūkstančio eurų.
Pasak K.E.Karpovos, jei nuo varveklių ar sniego nukentėjo automobilis, apdraustas kasko draudimu, apie įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei. Jei sugadintas turtas nebuvo draustas arba jei buvo sutrikdyta žmogaus sveikata, tuomet nuostolius atlyginti privalo pastato, nuo kurio krito suledėjęs sniegas ar varveklis, savininkas arba valdytojas.
