Brokerė pirmiausia ją prisijaukino, tada išgavo parašą
„Tai buvo prieš septynerius metus. Biure tuo metu užtrukdavau ilgiau, nes turėjau daug darbo. Taigi dažnai sulaukdavau valytojos. Kartais su ja pasirodydavo draudimo brokerė. Ji visada prie manęs prieidavo ir kalbindavo, klausė, ar turiu kokį nors draudimą, galbūt noriu apdrausti savo namus, sveikatą ar dar ką nors, ar turi draudimą mano šeimos nariai. Kalbėjausi su ja gal penkis kartus ar net daugiau.
Tai buvo maloni, mandagiai kalbanti, simpatiško veido, vidutinio amžiaus moteris, kuri kėlė pasitikėjimą. Jau net buvau pripratusi prie jos. Vieną vakarą atėjusi ji pasakė, kad šiuo metu labai geros kaupiamojo sveikatos draudimo sąlygos. Esą ji jau apdraudė pusę mūsų įstaigos. Tuomet ir aš pasidaviau. Pirmiausia ji man parodė sumas, kurias galiu sukaupti. Sumos tikrai atrodė įspūdingos – nuo 15 iki 30 tūkst. eurų, priklausomai nuo mėnesinės įmokos dydžio. Kadangi gerai uždirbu, sutikau mokėti didžiausią įmoką. Brokerė pasidžiaugė, kaip man bus gerai – esu dar pakankamai jauna, iki pensijos dar toli, tuo metu man buvo 41-eri, taigi šis draudimas man esą labai naudingas“, – pasakojo Laura.
Patikėjo brokere, kad anketa – tik formalumas
Nors brokerė padėjo užpildyti prašymą pirštu baksnodama, kur ką rašyti, visa tai užtruko gana ilgai. Moteris manė, kad jau viskas, tačiau brokerė išsitraukė dar vieną popierių ir pranešė, kad dar reikia užpildyti anketą apie sveikatą, tačiau nuramino – tai tik formalumas.
„Manęs ji tik paklausė, ar turiu kokių nors ligų, ar esu gulėjusi ligoninėje, operuota. Buvau visiškai sveika, negėriau jokių vaistų. Tuomet ji paragino visur pažymėti varnelėmis atsakymus „Ne“. Atsimenu, taip greitai dėjau tas varneles, kad keliose vietose net nepataikiau. Į klausimą, ar vartoju alkoholį, atsakiau teigiamai. Kaip ir į klausimą, ar rūkau, kadangi tuo metu rūkiau.
Manęs tik paklausė, ar turiu kokių nors ligų, ar esu gulėjusi ligoninėje, operuota. Buvau visiškai sveika, negėriau jokių vaistų. Tuomet ji paragino visur pažymėti varnelėmis atsakymus „Ne“.
Taip pat buvo klausimas, ar tėvai serga vėžiu. Pasakiau, kad mano tėvui operuota melanoma. Tačiau brokerė, išgirdusi, kad tėčiui per 70 metų, tik numojo ranka, nereikia nieko rašyti. Taip pat patarė nieko nerašyti apie mamą, kuri jau buvo mirusi.
Galiausiai ji padavė lapelį su įmonės rekvizitais, kad kuo greičiau sumokėčiau įmoką, o galutinę sutartį pažadėjo atnešti kitą kartą. Dabar pati stebiuosi – taip ja pasitikėjau, kad nepaklausiau nei vardo, pavardės, nei jos kontaktų“, – atviravo pašnekovė.
Draudimo sutartį gavo tik po dvejų metų
Taigi moteris pradėjo mokėti įmokas, tačiau žadėtos sutarties taip ir nesulaukė. Kadangi brokerės kontaktų neturėjo, susirado draudimo bendrovės tinklalapį ir paliko jame žinutę su prašymu susipažinti su sutartimi. Po kurio laiko paskambino brokerė ir nuramino, kad moteriai nėra ko jaudintis – įmokas ji moka tvarkingai, pinigai kaupiasi, o sutartį esą ji tikrai atveš.
„Nepatikėsite, bet po šio pažado praėjo dveji metai, o aš vis dar neturėjau sutarties. Kasmet draudimas man atsiųsdavo ataskaitą, iš kurios mačiau, kad aš moku, bet niekas nesikaupia – visi pinigai nueina sveikatos apsaugoms. Netgi skambinau į bendrovę norėdama nutraukti sutartį, tačiau mane patikino, kad tik pirmais metais būna tokia situacija.
Galiausiai brokerė apsireiškė pati – esą reikia sutartį peržiūrėti. Susitikome prekybos centre. Ji man atidavė aplanką su dokumentais. Ten radau draudimo sutarties taisykles, kurios buvo patvirtintos 2013 m., nors sutartis sudaryta 2011 m. Jokių parašų nebuvo. Bet aš nežinojau, ką turėčiau gauti, todėl tiesiog pasiėmiau aplanką, ir mes išsiskyrėme.
2016 m. iš tiesų rimtai susirgau. Man buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys. Nebūčiau pati pagalvojusi apie draudimą, bet gydytojas, išrašydamas mane po operacijos iš ligoninės, paklausė, ar man reikia pažymos draudimui. Tuomet pagalvojau – juk tikrai, aš apsidraudusi. Grįžusi peržiūrėjau popierius, bet niekur neradau informacijos, kaip mokamos išmokos ligos atveju. Kai pasiskambinau į bendrovę, manęs paprašė pristatyti visus dokumentus.
Po kurio laiko elektroniniu paštu (jie nepasivargino atsakymo atsiųsti įprastu paštu) gavau atsakymą, kad išmokos negausiu, nes juos apgavau: pasirašydama sutartį nepaminėjau turinti tam tikrų sveikatos sutrikimų. Suprask – buvau serganti, nulėkiau apsidrausti, nuslėpiau ligą ir dabar reikalauju išmokos“, – pasakojo moteris.
Pasibaisėjo sužinojusi, kad jos kortelė – ant jos rėkiančio vyriškio rankose
Draudimo bendrovė kreipėsi į polikliniką, gavo jos ambulatorinę kortelę, ją peržiūrėjo ir rado įrašą, kad jai profilaktiškai daryta skydliaukės echoskopija.
„Tai sužinojau sulaukusi kažkokio dieduko skambučio, kuris tiesiogine prasme pradėjo ant manęs rėkti, kad išmes mano kortelę į šiukšliadėžę, jeigu jos greitu laiku nepasiimsiu. Kaip supratau, jis buvo vairuotojas. Nuvažiavau į polikliniką, pasiklausiau apie kortelę – iš tiesų jos nebuvo, nors pati niekada nesu turėjusi jos rankose. Ten buvo įrašas, kad maždaug prieš 20 metų man buvo daryta echoskopija ir buvo rasti skydliaukės audinio struktūriniai pakitimai – gerybiniai mazgeliai. Tačiau mano skydliaukė veikė normaliai, man nereikėjo jokių vaistų.
Draudimo bendrovė kreipėsi į polikliniką, gavo jos ambulatorinę kortelę, ją peržiūrėjo ir rado įrašą, kad jai profilaktiškai daryta skydliaukės echoskopija.
Tuomet dar kartą išanalizavau anketą, kurią kadaise pildžiau, ir net neradau tokio punkto, kur turėčiau įrašyti, kad mano skydliaukėje struktūriniai pakitimai. Tai ne liga, aš nebuvau gydoma. Mano gydytoja sakė nemačiusi nė vieno mano amžiaus žmogaus, kuris neturėtų skydliaukės struktūrinių pakitimų. Tai susiję su jodo trūkumu aplinkoje.
Bendrovei taip pat užkliuvo, kad aš kreipiausi į medikus, nes man buvo padidėjęs svoris, tačiau anketoje nurodžiau savo svorį, brokerė mane matė vizualiai. Aš nesu visiškai liekna, bet pagal savo amžių esu normaliai atrodanti moteris. Jeigu tokie svarbūs tokie dalykai, gal bendrovė galėjo visa tai patikrinti prieš sutarties sudarymą?“ – piktinosi pašnekovė.
Išgirdo ir daugiau istorijų, kad žmonės lieka be nieko
Laura teigė dabar žinanti, kad jai susirgus draudimo bendrovė sumokėtų įmoką tik tuo atveju, jei jos ambulatorinė kortelė būtų tuščia, kas yra neįmanoma, kai tau per 40 metų.
Susirgus draudimo bendrovė sumokėtų įmoką tik tuo atveju, jei jos ambulatorinė kortelė būtų tuščia, kas yra neįmanoma, kai tau per 40 metų.
„Kai šia tema pabendravau su kitais, išgirdau, kad tai labai dažnas reiškinys – žmonės moka draudimo išmokas, o atsitikus nelaimei nieko negauna. Tačiau iki savo atvejo nesusidūriau, kad kam nors nemokėtų dėl onkologinio susirgimo, kadangi jei kas nors žinotų vėžio priežastis, jas būtų galima išvardinti.
Beje, kadangi brokerė patikino, kad atsakydama į klausimą, ar man daryti kokie nors tyrimai, reikia įrašyti tik invazines procedūras, sudėtingus tyrimus, nepaminėjau ne tik echoskopijos, bet ir plaučių nuotraukos. Taigi jei būčiau susirgusi plaučių vėžiu, būčiau apkaltinta, kad nuslėpiau faktą, jog man tirti plaučiai. O kam iš mūsų jie nebuvo tirti?
Bendrovė nesugeba anketai suformuluoti konkretesnių klausimų, o mane kaltina, kad pati gerai neišanalizavau visų dokumentų. Kokiu būdu, jeigu jų negavau? Esą įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl pati kalta, kad nepasidomėjau, ką turiu žinoti prieš pasirašydama sutartį, ką turėjau nurodyti ir pan. O ką tuomet veikė šalia stovinti brokerė? Ji vis ragino greičiau viską užpildyti ir vis ramino, kad viską darau gerai. Pagaliau aš visiškai nenorėjau draustis, jie patys mane susirado, darė man spaudimą, „prikabino makaronų“ ir įkalbėjo. O gavusi mano parašą brokerė net nepasivargino man laiku pristatyti sutarties dokumentų“, – teigė Laura.
Ilgą laiką mokėjęs įmokas žmogus tik įvykus bėdai gali suprasti, kad jokios draudimo apsaugos jis niekada ir neturėjo.
Suma, dėl kurios šiuo metu verda ginčas teisme, siekia per 14 tūkst. eurų (sutartyje nurodyta 50 tūkst. litų). Pasak pašnekovės, atgauti šiuos pinigus – principo reikalas. Tačiau kitus žmones ji įspėja draustis atsargiai ir aklai nepasikliauti draudimo brokerių pažadais.
„Verbuojant asmenį, gyvybės draudimo paslauga pateikiama kaip idealus variantas su maksimaliai geru rezultatu. Neaiškinamos draudimo sutarties sąlygos, net priešingai, nuslepiami svarbiausi sutarties momentai, kad tik žmogus greičiau pasirašytų.
Draudimo bendrovės klaidina ir apgauna žmogų, nes visa draudimo rizika paliekama jam pačiam. Tipinis atsakymas tokiais atvejais – žmogus pats kaltas, kad ko nors nežinojo. Taigi, ilgą laiką mokėjęs įmokas žmogus tik įvykus bėdai gali suprasti, kad jokios draudimo apsaugos jis niekada ir neturėjo“, – įsitikinusi pašnekovė.
Advokatė stebisi draudimo bendrovės elgesiu
Advokatė Edita Bumblienė pasakojo, kad byla jau nagrinėjama teisme, jau buvo vienas teismo posėdis. Draudimo kompanija teigia, kad nustatė priežastinį ryšį tarp klientės prieš kelerius metus buvusios sveikatos būklės ir onkologinės ligos. Tačiau tokie teiginiai, jos teigimu, prieštarauja mokslui.
„Galima tik sarkastiškai pajuokauti: labai įdomu, kokios kvalifikacijos darbuotojai ten dirba, jeigu jie sugeba įžvelgti priežastinį ryšį tarp sveikatos būklės ir vėžio atsiradimo. Esu pati susidūrusi su onkologinėmis ligomis, ir nė vienas šioje srityje dirbantis gydytojas neatsakė į klausimą, kokios priežastys lėmė ligos atsiradimą, ypač konkrečiu atveju. Tačiau draudimo bendrovė mano sugebanti atsakyti į šį klausimą. Įdomu, ką apie tai pasakys ekspertai – byloje paprašėme padaryti medicininę ekspertizę. Kurioziška situacija“, – pasakojo E.Bumblienė.
Pasak jos, visiškai neteisinga, kada žmogus, tvarkingai mokėjęs įmokas, susirgęs iš draudimo bendrovės išgirsta, kad negaus žadėtų pinigų, nes neva neteisingai užpildė anketą apie sveikatą. Tačiau pats žmogus nėra sveikatos specialistas. Draudimo brokeris reikalingas tam, kad įvertintų sveikatos būklę ir su ja susijusias rizikas, užuot skubinęs kuo greičiau sudėti varneles ties atsakymu „Ne“ ir taip sukurtų pretekstą vėliau bendrovei atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tam tikrais atvejais tai gali būti palaikyta piktnaudžiavimu ar net nusikaltimu.
Esu pati susidūrusi su onkologinėmis ligomis, ir nė vienas šioje srityje dirbantis gydytojas neatsakė, kokios priežastys lėmė ligos atsiradimą. Tačiau draudimo bendrovė mano sugebanti atsakyti į šį klausimą.
Taip pat advokatei nesuprantama, kodėl draudimo bendrovė taip neatsakingai elgėsi su moters privačiais duomenimis ir ligos istorija. Duomenys apie sveikatos būklę yra ypatingi asmens duomenys, jie privalo būti laikomi paslaptyje ir yra saugomi įstatymo. Už asmens duomenų atskleidimą taikoma teisinė atsakomybė.
Tačiau klientės sveikatos duomenys, užfiksuoti poliklinikos ambulatorinėje kortelėje, tapo prieinami vos ne visiems bendrovės darbuotojams. Apie tai galima įtarti iš fakto, kad moteriai paskambinus į bendrovę atsiliepusi konsultantė be vargo naudojosi klientės ligos istorija, pradėjo vardinti įvairius nusiskundimus, dėl kurių ji kreipėsi į gydytojus.
Tai, kad ligos istorija, kuri poliklinikoje net pačiam pacientui neduodama į rankas, buvo atiduota visai pašaliniam žmogui, kuris ja naudojosi savo nuožiūra ir su savimi vežiojosi, yra šiurkštus įstatymo pažeidimas.
Draudimo bendrovė: draudimo sutartis grindžiama abipusiu pasitikėjimu
Pasak bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, kurioje Laura ir buvo apsidraudusi, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Ji grindžiama šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti.
Draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Ji grindžiama šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros.
Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį ir nustatydamas draudimo riziką, vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, žinomi paprastai tik draudėjui. Civiliniame kodekse nustatyta draudėjo pareiga suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui.
Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudiminio įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių.
Taigi klientas iki sutarties sudarymo privalo atskleisti visą esminę informaciją ir, remiantis pastarąja, draudikas prisiima draudimo riziką.
Grąžinti kortelę galima tik registruotu paštu
Draudimo bendrovė gauna informaciją iš medicinos įstaigos tik turėdama kliento sutikimą dėl informacijos gavimo. Gavus informaciją, jei ji turi būti grąžinta, pastaroji siunčiama tik registruotu paštu asmeniui ar įstaigai, pateikusiai duomenis.
„Bendrovė visada siekia taikaus ginčo sprendimo, tačiau nepagrįstas išmokos mokėjimas kenkia ne tik bendrovei, bet ir visai rinkai, kadangi tokiu būdu suformuojamas precedentas, įtvirtinantis nuomonę, kad draudimo sutarties sąlygų neprivaloma laikytis. Deja, pasitaiko įvykių, kurių baigtis netenkina kliento lūkesčių.
Gyvybės draudimo sutarties sudarymas negali būti „skubotas sprendimas“. Klientas turi susipažinti su visa informacija, ją suprasti ir priimti jam tinkamą sprendimą. Visiems, svarstantiems apie gyvybės draudimą, reikia deramai vertinti savo poreikius ir savo finansines galimybes, pateikti teisingą informaciją apie savo sveikatos būklę, pranešti apie sutarties metu pasikeitusias aplinkybes, pateikti teisingą informaciją apie darbo pobūdį, pomėgius, gyvenamąją vietą ir pan.“, – teigiama bendrovės atsakyme.
